Debiutuojanti rašytoja atskleidė, kaip kūryba padėjo įveikti gyvenimo sunkumus

M. Galvonaitė debiutiniame romane „Santaka" aprašo savo dviejų pasaulių – vaikystės ir suaugusio žmogaus – konfrontaciją, kurių centre – tėčio netektis. Julijos Tamulevičiūtės nuotr.


Rašyti moka kiekvienas – tuo tiki jauna rašytoja ir rašymo mentorė Miglė Galvonaitė, ne tik pati rašanti, bet ir organizuojanti patyriminio rašymo stovyklas.


„Rašau visą gyvenimą, bet tik visai neseniai įsitikinau, kad rašymas teigiamai veikia psichinę būseną. Apie tai kalba ir mokslininkai – psichologijos profesorius Džeimsas V. Penebeikeris dar 1986 metais atlikęs tyrimą įrodė, kad kelias dienas iš eilės po 15 minučių apie sunkius išgyvenimus rašę jaunuoliai ateinantį pusmetį rečiau lankėsi sveikatos priežiūros įstaigose. Taigi nėra abejonių, kad minčių ir jausmų perkėlimas ant popieriaus gali padėti sveikti. Šis būdas prieinamas kiekvienam iš mūsų – tereikia užrašų knygelės ir rašiklio“, – sako M. Galvonaitė.


Įgyvendinta svajonė


Vilniaus universitete žurnalistikos studijas baigusi jauna moteris dirbo keliose redakcijose, tačiau jai vis kažko trūko – juto, kad darbe negali savęs realizuoti taip, kaip norėtų.


„Rašydama straipsnius turėjau daug laisvės, bet jutau, kad galėčiau labiau padėti sau ir kitiems, todėl nusprendžiau įgyvendinti seną savo svajonę – parašyti knygą“, – prisimena pašnekovė.


Savo pirmąją parašytą knygą „Santaka“, kuri artimiausiu metu pasieks skaitytojus, M. Galvonaitė vadina transformacijos romanu. Jame ji aprašo savo dviejų pasaulių – vaikystės ir suaugusio žmogaus – konfrontaciją. O šių pasaulių centre – tėčio netektis.


„Knygos rašymas man buvo psichoterapija, nes tokiu būdu atsakiau sau į klausimus, išjaučiau viską, ką buvau užspaudusi po netekties ir kitų sunkių išgyvenimų, patyriau tikrų tikriausią transformaciją. Tikiu, kad visi turime skaudžių prisiminimų, sukrėtimų ir galime sau padėti tiesiog pradėdami rašyti“, – įsitikinusi debiutinį romaną parašiusi moteris.


M. Galvonaitė neabejoja, kad rašymas yra puikus būdas nuraminti save ir savo mintis tiems, kurie nedrįsta kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą. Tačiau ji iškart įspėja, kad jei rašymas ir savęs paieškos vienumoje nepadeda, derėtų kreiptis į specialistus, kurie ir yra tam, kad padėtų įveikti problemas.

REKLAMA


Patarimai, nuo ko pradėti


Rašytoja įsitikinusi, kad rašyti gali kiekvienas, o gramatikos, skyrybos ar stiliaus klaidos neturėtų būti galvos skausmas tiems, kurie pradeda savęs pažinimo per rašymą kelionę.


„Svarbiausia yra žinoti, ką nori papasakoti. O jei rašydamas sieki tiesiog padėti sau, tai klaidos dar mažiau turėtų rūpėti“, – savo mintimis dalijasi rašymo mentorė.


Ji tikina, kad rašymo technikų, kurios padėtų pradedantiesiems, yra daug. Deja, vienos universalios ir tinkančios visiems nėra.


„Aš pati vadovaujuosi kertiniais žmogaus pojūčiais – stebėjimu, sustojimu, klausymu, pasitikėjimu – ir juos lavinu. Taip pat pradedantiesiems rekomenduoju išbandyti interviu su savimi. Ant lapo ar kompiuteryje reikia užrašyti pirmą klausimą, kuris šauna į galvą, ir kiek įmanoma plačiau į jį atsakyti, vėliau užrašyti antrą klausimą, kuris kyla iš atsakymo, ir taip toliau“, – pasakoja M. Galvonaitė.


Žmonėms, kurie turi kokių nors fobijų, kūrėja rekomenduoja užsirašyti, ko jie bijo, o tai padarius stengtis raštu sau atsakyti, kodėl to bijoma. Galiausiai, rašant ir atsakinėjant į klausimą, pasiekiamas taškas, kai atsakymas tampa aiškus ir klausimas „kodėl?“ nebekyla. Galutinis atsakymas turėtų padėti žmogui transformuotis – keisti save ar aplinkybes.

REKLAMA


Įtraukti į dienotvarkę


Istorijos herojė tikina, kad yra daug žmonių, kurie norėtų pradėti rašyti, bet to nedaro, o savo neveiklumą pateisina laiko stoka.


„Jiems visiems patariu daryti tai, ką ir pati praktikuodavau, kai būdavau labai užsiėmusi, – savo mintis ar klausimus įsirašykite į telefone esantį diktofoną. Vėliau viską išklausykite ir užsirašykite. Kartais iš įrašytų minčių gimsta daugiau idėjų“, – pataria pašnekovė ir priduria, kad net ir mėgėjiškai rašantiems reikėtų šią veiklą įtraukti į savo dienotvarkę.


Veikia kaip psichoterapija


Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorė, psichologė Aušra Norė tikina, kad rašydamas žmogus turi galimybę geriau struktūruoti savo mintis, jausmus ir idėjas, kurios sukasi galvoje. Tai leidžia „išleisti“ dalį užslėptų emocijų, patirti palengvėjimo jausmą.


Mokslininkai yra pastebėję, kad rašymas turi stiprų terapinį poveikį traumas patyrusiems asmenims. Rašymas gali padėti suvokti įvykusią psichologinę traumą, dėl to žmogui tampa lengviau integruoti traumuojančią patirtį į savo gyvenimą bei susitaikyti su ja. „Kūryba ir meno terapija gali būti ypač svarbi pagalbos priemonė žmonėms, kuriems sunku kalbėti ir įvardyti savo jausmus“, – sako psichologė.


Straipsnis parengtas projektui „Aktuali kultūra“, kurį įgyvendina Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo finansuojamo veiksmų programos 12 prioriteto „Techninė parama, skirta informuoti apie veiksmų programą ir jai vertinti“ ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Daugiau informacijos: www.esf.lt ir www.lrkm.lt.


Debiutuojanti rašytoja atskleidė, kaip kūryba padėjo įveikti gyvenimo sunkumus