TOP 10 ateities kompetencijų, padėsiančių išlikti konkurencingiems darbo rinkoje

TOP 10 ateities kompetencijų, padėsiančių išlikti konkurencingiems darbo rinkoje


Technologinė pažanga, konkurencija bei kiti veiksniai keičia specialistų bei jų kompetencijų paklausą, o dėl talentingų darbuotojų varžosi ne tik privataus verslo sektorius, bet ir valstybinės įstaigos. Todėl svarbu, kad Europoje ugdomi specialistai būtų konkurencingi visame pasaulyje. Siekiant prisidėti prie Europos studentų ugdymo, KTU kartu su 11 partnerių, priklausančių ECIU universitetui, suvienijo jėgas – studentus ruošia ateities rinkai, kartu sprendžiant globalias bei regionų problemas.


Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) ataskaitoje teigiama, kad iki 2025 m. 50 proc. darbuotojų turės persikvalifikuoti. Tuo tarpu darbdaviai mano, kad kritinis mąstymas ir problemų sprendimas yra svarbiausi įgūdžiai ir ketverių metų bėgyje specialistų su šiomis kompetencijomis poreikis išaugs. Universiteto dėstytojai-mentoriai Lietuvoje pristato PEF pateiktas dešimt reikalingiausių 2025 metų kompetencijų.


1. Aktyvus mokymasis ir mokymosi strategijos


Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto doc. dr. Medos Andrijauskienės, sparčiai tobulėjančios technologijos transformuoja darbo rinką, todėl turi keistis ir požiūris į mokymąsi. Šiandien yra svarbu susikurti sau tinkamą mokymosi strategiją, būti iniciatyviam bei įsitraukiančiam, prisiimančiam atsakomybę už mokymosi procesą.

REKLAMA


„ECIU universiteto iššūkių sprendimą sudaro trys kertinės fazės: įsitraukti, ištirti ir veikti. Įsitraukimo fazėje studentai susipažįsta su aktyviu mokymusi. Jie prisiima tiek individualią, tiek komandinę atsakomybę, savarankiškai pasirenka iššūkio sprendimo strategiją bei greitį“, – sako ekspertė.


2. Analitinis mąstymas


Analitinį mąstymą M. Andrijauskienė prilygina gebėjimui rasti adatą šieno kupetoje. Šiandienos realybė pasižymi dideliais duomenų kiekiais, statistika, kasdieniu informacijos srautu, tad analitinis mąstymas praverčia atrenkant ir rūšiuojant esminę, problemai spręsti reikalingą informaciją.


„Natūralu, kad darbo rinkoje išvystyti analitinio mąstymo įgūdžiai – priežasties nustatymas, loginių išvadų formavimas – būtini tiek specialistui, tiek aukščiausio lygio vadovui. Antroje iššūkio fazėje – ištirti – tobulinami analitinio mąstymo gebėjimai. Studentai turi išsiaiškinti tikslius suinteresuotųjų šalių poreikius bei rasti atsakymus įvairiuose moksliniuose šaltiniuose, dokumentuose, apklausų ar interviu rezultatuose“, – aiškina KTU docentė.

REKLAMA


3. Kompleksinis problemų sprendimas


Dėstytoja-mentorė pabrėžia, kad sprendžiant kompleksines problemas svarbu matyti bendrą vaizdą. Ši kompetencija skatina į problemą žvelgti ramiai, išanalizuoti galimas jos priežastis bei rasti potencialius sprendimo būdus, suplanuoti ir pritaikyti veiksmų planą.


„Kadangi šie įgūdžiai yra būdingi žmogui, dirbtinis intelektas jų pakeisti neturėtų. Atvirkščiai, pasitelkdami dirbtinį intelektą, darbuotojai tik didins savo produktyvumą“, – teigia M. Andrijauskienė.


Prognozuojama, kad ateityje specialistai, gebantys kompleksiškai spręsti problemas, bus ypač reikalingi įmonėms, teikiančioms profesionalias konsultavimo paslaugas juridiniams asmenims bei visam informacijos ir komunikacijos technologijų sektoriui.


„Galiausiai, veikimo fazėje, besimokantieji yra skatinami į iššūkį, problemą žiūrėti kompleksiškai ir siūlyti pagrįstus sprendimus, gauti grįžtamąjį ryšį, įvertinti galimus sėkmės ir nesėkmės scenarijus bei sukurti prototipo vystymo planą“, – pasakoja KTU docentė.


4. Kritinis mąstymas


Dėstytoja-mentorė Dalia Čalnerytė tvirtina, kad kritinis mąstymas yra neatsiejamas nuo informacijos analizės, prielaidų ir argumentų tikrinimo, priežasties ir pasekmės ryšio vertinimo. Sprendžiant įvairius uždavinius, problemas paprastai taikomas instinktyvus sprendimas pašalinti problemą. Tačiau išlavintas kritinis mąstymas leidžia atskirti problemą sukeliančius veiksnius nuo priežasties ir surasti sprendimą. Kritinis mąstymas yra svarbus ir vertinant, kokį poveikį siūlomas sprendimas daro.



„Studentai neskuba veikti – jie pirmiausia išanalizuoja, kokie yra tikslinės grupės poreikiai, įvertina panašioms problemoms spręsti pasiūlytų sprendimų privalumus ir trūkumus, nustato, kokie moksliniai tyrimai galėtų būti naudingi“, – teigia KTU Informatikos fakulteto Taikomosios informatikos katedros docentė.


Ji priduria, kad kurdami prototipą bei jį testuodami studentai turi numatyti ir loginiais argumentais pagrįsti gaires, kaip jų pasiūlytas sprendimas prisidės prie visuomenės tvaraus vystymosi.


5. Kūrybiškumas, originalumas ir iniciatyvumas


D. Čalnerytė teigia, kad sprendžiant realias problemas svarbu taikyti ne tik tradicinius būdus, bet ir ieškoti naujų kelių ir perspektyvų, kelti naujas prielaidas, derinti skirtingas disciplinas bei metodus. Kūrybiškas problemos sprendimas leidžia pakeisti įprastas prielaidas bei sprendimus, pasiūlyti originalius produktus, taikant naujas technologijas ir procesus.


„Šiuolaikiniame pasaulyje technologijos ir visuomenės įpročiai nuolat kinta, todėl prieš kelerius metus puikiai veikę sprendimai šiandien gali būti nebetinkami. Iššūkio sprendimo studentai imasi be išankstinių nuostatų, – sprendimo planą ir strategiją turi sukurti patys, gerai išanalizavę iššūkio kontekstą“, – patirtimi dalijasi docentė.


Be to, iššūkio sprendimo procesas – trumpas, todėl kiekvienas iššūkį sprendžiančios grupės narys turi būti pasiruošęs imtis iniciatyvos ir ne tik nurodyti procese kylančias problemas, bet ir pasiūlyti jų sprendimo būdus.


6. Lyderystė ir socialinė įtaka


Sėkmingas darbas komandoje gali padėti pasiekti gerų rezultatų. D. Čalnerytė atkreipia dėmesį, kad neformali lyderystė apima komandos bendro tikslo kūrimą ir jos narių geriausių skirtingų kompetencijų sutelkimą bendram tikslui pasiekti. Dėl to komandos nariai turi dalintis informacija ir gerąja patirtimi, spręsti konfliktus bei prisiimti atsakomybę.

REKLAMA


„Tinkamai subalansuoti komandos santykiai, kai bet kuris narys reikiamu momentu gali tapti komandos lyderiu, iš darbo rinkos gali būti perkeliami ir į socialinę aplinką taip kuriant tvarią visuomenę. Iššūkių sprendimo metu studentai išmoksta diskutuoti, girdėti ir pateikti suprantamus argumentus. Ši patirtis leidžia suprasti skirtingų darbų svarbą ir prisideda prie tvarios visuomenės vystymosi. Vienas iššūkiais grįsto mokymo proceso etapų – atsakomybės pasiskirstymas, kurio metu aiškiai įvardijama, kokioje srityje studentas turi imtis lyderystės“, – sako ji.


7-8. Technologijų naudojimas, stebėsena ir kontrolė bei technologinis projektavimas ir programavimas


Pramonės 4.0 keliami iššūkiai tiesiogiai siejasi su modernių technologijų naudojimu, jų stebėsena ir valdymu. Spartėjant technologinių procesų automatizavimui bei robotizavimui globali darbo rinka reikalauja vis daugiau technologines kompetencijas turinčių specialistų.


Pasak Elektros ir elektronikos fakulteto docento dr. Virginijaus Baranausko, gebėjimas apjungti kelias sistemas į vieną visumą suteikia darbuotojui didžiulę pridėtinę vertę. Specialistas, gebantis ne tik programuoti pramonines sistemas, bet ir panaudoti pažangias technologijas, tokias kaip vaizdų atpažinimas, papildyta realybė ir kitas, yra ypač vertinamas.


„Darbo rinkoje paklausūs ne tik technologines linijas gebantys prižiūrėti specialistai, bet ir technologines sistemas kuriantys projektuotojai. Vis labiau populiarėja skaitmeninių dvynių (angl. Digital twin) technologijos, kurios padeda sukurti skaitmeninius technologinės linijos ar visos gamyklos maketus; technologinės linijos pilnai suprogramuojamos ir testuojamos darbiniuose režimuose“, – sako jis.


ECIU universiteto iššūkių metu studentai susipažįsta su naujausiomis technologijomis bei apžvelgia rinkos tendencijas. Jiems suteikiamos tiek universiteto atstovų, tiek verslo partnerių konsultacijos.

REKLAMA


„Yra daug studentų, kurie turi programavimo pagrindus ir geba parašyti algoritmus, įgalinančius stebėti ir valdyti tam tikrus procesus, kurti specialaus turinio programėles. Bendravimas su iššūkio teikėjais skatina kritinį mąstymą, technologinį kūrybiškumą ir inovacijų techninį įgyvendinimą bei komandinio darbo įgūdžius“, – prideda dėstytojas-mentorius.


9. Atsparumas, tolerancija stresui ir lankstumas


Šių kompetencijų svarba neatsiejama nuo besikeičiančių pasaulio tendencijų, pavyzdžiui, COVID-19 pandemijos sukelti iššūkiai, atsiliepiantys visoms visuomenės sritims. Pasak KTU Aplinkosaugos technologijos katedros docentės Ingos Stasiulaitienės, darbdaviai ieško greitai persiorientuojančių darbuotojų, kurie sugeba valdyti stresą ir būti lankstūs skirtingose situacijose. Asmeninis atsparumas padeda išlaikyti arba atgauti darbingumą nepaisant problemų ar nesėkmių. Tuo tarpu lankstumas bei tolerancija stresui padeda išlaikyti aukštą darbo efektyvumą.


10. Samprotavimas, sprendimų priėmimas, idėjų generavimas.


Taip pat darbdaviai ieško darbuotojų gebančių aktyviai samprotauti bei nebijančių priimti sprendimus ir generuoti naujas idėjas. I. Stasiulaitienė teigia, kad problemų vertinimas, jų analizavimas bei sprendimo priėmimas – suteikia darbuotojui, kuris nori įsitvirtinti darbo rinkoje, pridėtinės vertės.


„Studentai spręsdami iššūkius bei keliaudami per iššūkiais grįsto mokymosi etapus, turi puikią galimybę išeiti iš taip vadinamos „juodosios dėžės”, laviruoti tarp stresinių situacijų, imtis atsakomybės priimant sprendimus. Įgūdžiai, kurių jie tuo metu įgyja, jiems suteikia konkurencingumo darbo rinkoje“, – sako ekspertė, dėstytoja-mentorė.