Kaip kitų šalių vyriausybės skatina pensijai kaupti papildomai

Kaip kitų šalių vyriausybės skatina pensijai kaupti papildomai


Lietuva, siekdama paskatinti gyventojus papildomai rūpintis finansiniu saugumu senatvėje, taiko porą specialiai tam skirtų priemonių, pavyzdžiui, mokestinių lengvatų. Panaši taktika yra taikoma ir kitose šalyse. Kokias lengvatas siūlo kitos valstybės, pasakoja Loreta Načajienė, bendrovės „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.


„Beveik visose pasaulio šalyse, o ypač Europoje, pensininkų daugėja ir jie gyvena ilgiau. Dėl to valstybėms tampa neįmanoma užtikrinti šių žmonių finansinio orumo senatvėje vien valstybine, dar vadinama pirmosios pakopos pensija. Tad vyriausybės taiko įvairias priemones, kurios skatina žmones rūpintis savo papildoma pensija“, – pasakoja L. Načajienė.


Lietuvoje antroje pakopoje valstybė prisideda prie kaupimo suteikdama papildomą įmoką. Pavyzdžiui, jeigu asmuo kaupia maksimaliai – kas mėnesį antrai pakopai skiria 3 proc. savo atlygio – valstybė prisideda 1,5 proc. nuo užpraeitų metų vidutinio šalies atlyginimo.

REKLAMA


Estijoje ši suma susideda iš 2 proc., nuskaitomų nuo dirbančiojo atlyginimo prieš mokesčius. Valstybė kaip paskatą prideda į asmens pensijos fondą sumą, siekiančią 4 proc. žmogaus sumokamų socialinio draudimo mokesčių.


Latvijoje antra pakopa yra privaloma didelei daliai gyventojų – visi asmenys, gimę vėliau negu 1971 m. liepos mėn., privalomai įtraukiami į antrą pakopą. Čia latviai kaupia didesne apimtimi nei lietuviai – 6 proc. nuo jų bruto atlyginimo pervedami į gyventojo pasirinktą antros pakopos fondą. Šio valdytojas kaupiamus pinigus investuoja ir taip didina jų sumą.


„Estijoje ir Latvijoje visi į antros pakopos pensijų fondą pervedami pinigai sudaro tam tikrą procentą nuo kaupiančiojo žmogaus atlygio. Lietuvoje situacija šiek tiek kitokia – valstybės paskata yra skaičiuojama nuo vidutinio darbo užmokesčio. Tai reiškia didesnį paskatinimą mažiau už vidutinį atlygį gaunantiems gyventojams“, – sako L. Načajienė.

REKLAMA


Paskatos priklauso ir nuo sukauptos sumos


Geriausias pensijų sistemas pasaulyje turinčių Danijos ir Nyderlandų piliečiai antroje pakopoje kaupia kartu su darbdaviais. Kokio dydžio įmokos mokamos į pensijų fondus – susitarimo tarp darbuotojų ir darbdavių reikalas. Pavyzdžiui, Danijoje vidutiniškai kaupiama apie 12 proc. darbuotojo atlygio. Įprastai susitariama, kad trečdalį perveda darbuotojas, o du trečdalius – darbdavys.


„Danijoje darbdaviai gali susigrąžinti už įmokas į pensijų fondus sumokėtus mokesčius. Jei žmogus pats susidaro kaupimo schemą ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui, jis taip pat gali susigrąžinti visus kartu su įmokomis sumokėtus mokesčius. Taip pat galima gauti mokesčių lengvatas įmokoms, kurios per metus nesiekia daugiau nei 7,2 tūkst. eurų“, – sako L. Načajienė.


Nyderlanduose į antros pakopos pensijų fondus tiek darbdavio, tiek darbuotojo mokamos įmokos nėra apmokestinamos pajamų mokesčiu. Apmokestinamos tik išmokos, tačiau Nyderlandų pensininkams, sukaupusiems iki 33 999 eurų pajamų, taikomas beveik perpus mažesnis gyventojų pajamų mokestis (GPM) nei kitiems šalies gyventojams.


Trečioje pakopoje – mokestinės lengvatos


Visose Baltijos šalyse dalyvavimas trečioje pakopoje yra savanoriškas, tad kaupiama suma priklauso nuo paties dalyvio, o įmokų mokėjimą į trečios pakopos fondus galima bet kada sustabdyti. Papildomai kaupti pensijai trečios pakopos pensijų fonduose skatina ir valstybė, leisdama kasmet pasinaudoti GPM lengvata ir susigrąžinti iki 20 proc. į pensijų fondus įmokėtos sumos.



„Lietuvoje lengvata taikoma, kol įmokų suma neviršija 1500 eurų per metus. Jei į pensijų fondą pervedama daugiau, lengvata lieka galioti tik sumai iki 1500 eurų. Latvijoje ši riba siekia 4000 eurų arba 10 proc. metinių pajamų, o Estijoje – 6000 eurų arba 15 proc. metinių pajamų“, – sako L. Načajienė.


Trečia pensijų kaupimo pakopa Nyderlanduose ir Danijoje taip pat yra savarankiška ir privati, o valstybė papildomą kaupimą šioje pakopoje skatina suteikdama mokesčių lengvatas įmokoms. Nyderlanduose, užpildžius metinę pajamų deklaraciją, dalis savarankiškų įmokų mokesčių gali būti grąžinti. Grąžintina suma priklauso tiek nuo gaunamo atlyginimo, tiek nuo sukauptos pensijos dydžio.


Danijoje kaupiantys tiek antroje, tiek trečioje pensijų pakopose gali gauti mokesčių lengvatas. Pavyzdžiui, gyventojams nereikia mokėti pajamų mokesčio už įmokas į pensijų fondą.


„Luminor“ atstovė primena, kad prognozuojama, jog kaupiantieji tik pirmoje pakopoje gali tikėtis senatvėje sulaukti 20–30 proc. buvusios algos siekiančios pensijos, kaupiantys ir antroje – 30–40 proc. Norintieji sukaupti rekomenduojamą 70–80 proc. asmens buvusios algos siekiančią pensiją, gali tai padaryti kaupdami trečioje pakopoje savarankiškai.


„Galutinis senatvės pensijos dydis priklauso ir nuo to, kiek laiko, ir kokio dydžio įmokas asmenys moka. Taip pat, kaip ir su kiekviena investicija, reikia atsižvelgti į rinkos svyravimų riziką ir į tai, kad investuotų pinigų vertė bėgant laikui gali kilti ir kristi. Tačiau kuo ilgiau ir kuo nuosekliau asmuo kaupia pensijai papildomai, tuo didesnė tikimybė jam užsitikrinti finansiškai saugią ir orią senatvę“, – sako L. Načajienė.