Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano projekte daugiausia lėšų – žaliajai pertvarkai ir skaitmenizacijai

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano projekte daugiausia lėšų – žaliajai pertvarkai ir skaitmenizacijai


Finansų ministerija penktadienį pristatė integruotą nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano projektą, pavadintą „Naujos kartos Lietuva“, kurio tikslas – paskirstyti Lietuvai numatytas dotacijas iš Europos Sąjungos Atsigavimo fondo.


Finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad Europos Komisijos reglamente numatyta, kad iš šios priemonės žaliajam kursui turi būti skirta ne mažiau kaip 37 proc. lėšų, skaitmeninei darbotvarkei – ne mažiau kaip 20 proc. visų lėšų. Likę procentai turi būti paskirti kitoms Europos Tarybos rekomendacijoms, kurios buvo išsakytos 2019 ir 2020 metais.


„Tarp tokių reformų yra mokesčių sistemos pokyčiai, kad jie būtų labiau socialiai teisingi, labiau padengiantys mūsų viešųjų paslaugų finansavimą, taip pat švietimo sistemos kokybės efektyvumo, sveikatos sistemos prieinamumo, įperkamumo ir efektyvumo didinimas, inovacijų politika, energetinis efektyvumas, darnus transportas“, – vardijo G. Skaistė.


Pasak jos, iš „Naujos kartos Lietuvai“ plano 37 proc., arba 823 mln. eurų numatyta skirti žaliajai pertvarkai, 20 proc. – skaitmenizacijai (445 mln. eurų), švietimui – 14 proc. (311 mln. eurų)., 12 proc. – sveikatos komponentui (267 mln. eurų), darbo rinkai ir socialinei įtraukčiai – 5 proc. (111 mln. eurų), inovacijoms ir mokslui 9 proc. (200 mln. eurų).

REKLAMA


Pasak ministrės, žalioji pertvarka susideda iš kelių dedamųjų: atsinaujinantys energijos šaltiniai, alternatyvių degalų gamybos skatinimas bei darnaus transporto komponentas – elektromobilių įkrovimo stotelių, alternatyvių degalų papildymo stotelių plėtra, taip pat taršių viešojo transporto priemonių keitimas į elektromobilius.


„Taip pat yra ambicija per ateinantį laikotarpį renovuoti tūkstantį daugiabučių, kurie bus renovuojami taikant inovacijas ir modulines konstrukcijas, kurios yra vienas iš inovatyviausių sprendimų, kuriuos gali šiandien pasiūlyti rinka“, – sakė G. Skaistė.


Kalbant apie skaitmeninimo komponentą, pasak ministrės, vienas iš prioritetų yra valstybės IT išteklių pertvarka, išteklių centralizavimas ir konsolidavimas.


„Pirminis tikslas buvo padaryti, kad visos duomenų bazės ir duomenų rinkiniai, kuriuos turime valstybėje, galėtų tarpusavyje bendrauti, keistis duomenimis, kad žmogui būtų poreikis pateikti duomenis vieną kartą ir nereikėtų kiekvienai iš atskirų institucijų duomenis teikti pakartotinai“, – sakė G. Skaistė.

REKLAMA


Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje vis dar yra paslaugų, kurios yra teikiamos ne elektroniniu būdu.


„To plėtrai, ypač savivaldybėse, numatyta 149 mln. eurų, kad padengtume tas sritis, kur vis dar negalima paslaugų suteikti elektroniniu būdu“, – nurodė ministrė.


„Kalbant apie skaitmenines inovacijas, dalį lėšų numatyta skirti inovacijų fondui, kur bus skatinamos skaitmeninės inovacijos verslui ir lietuvių kalbos skaitmenizavimas, turint pavyzdį kaip, tarkime, „Apple“ telefone esanti „Siri“, kuri galėtų kalbėti su jumis lietuviškai“, – pridūrė G. Skaistė.


Kalbėdama apie komponentą, ji nurodė, kad didžioji dalis lėšų yra numatyta tūkstantmečio mokyklų projekto plėtrai, jų infrastruktūrai, įrangai, mokytojų kompetencijų didinimui, kad mokinių galimybės būtų vienodos, nepaisant jų gyvenamosios vietos.


„Taip pat yra numatytas profesinio mokymo programų atnaujinimas ir darbo rinkos poreikių suderinimas su tuo, ką suteikia mokslo įstaigos, ypač regionuose, kur yra didelis atotrūkis tarp darbo rinkos poreikių ir to, ką siūlo profesinio mokymo įstaigos“, – sakė G. Skaistė.


Pagal Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę Lietuvai yra numatyta 2,225 mlrd. eurų dotacijų.


Siekiant gauti numatytą finansavimą, Europos Komisija turi patvirtinti Lietuvos nacionalinį Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kurį Lietuva turi parengti iki šių metų balandžio 30 dienos.



G. Skaistė: tikėtina, kad didžiausias finansavimo intensyvumas iš „Naujos kartos Lietuva“ plano bus 2023–2024 metais


Finansų ministerijai penktadienį pristačius integruotą plano projektą „Naujos kartos Lietuva“, kuriame numatyta, kaip būtų galima paskirstyti dotacijas iš ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad tikėtina, jog didžiausias finansavimo intensyvumas iš šios priemonės bus 2023–2024 metais.


„Tikėtina, kad pats didžiausias finansavimo intensyvumas bus 2023–2024 metais, bet sakyčiau, kad tai yra pakankamai protinga, nes 2022 metais vis dar galioja išimtis dėl mūsų biudžeto deficito ir tikėtina, kad, jeigu 2023 metais jos nebeliks, mums tikrai reikės papildomos paspirties tam, kad ekonomika vis dar būtų skatinama tolygiai”, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė G. Skaistė.


„Tam tikros lėšos į ekonomiką įplauks jau šiemet, tai nebus didelė dalis vien todėl, kad šis planas yra reformų rinkinys ir tam, kad jis taptų projektų rinkiniu, dar reikia pereiti keletą etapų. Tiems etapams šie metai ir bus skirti”, – pridūrė ministrė.


Jos teigimu, šis planas yra ilgalaikis, tuo metu ankstesnės Vyriausybės parengtas DNR planas buvo numatytas įgyvendinti iki 2021 metų pabaigos.


„DNR planas buvo numatytas įgyvendinti iki 2021 metų pabaigos ir jame buvo numatyti tik tie projektai, kurie yra trumpojo laikotarpio, tai yra įgyvendintini iki 2021 metų pabaigos. Mes pristatome ilgalaikį planą, kuris apima daug didesnį pinigų kiekį, tai 2,25 mlrd. eurų. Tai, kas buvo numatyta finansuoti iš DNR plano 2021 metams, iš tų projektų šiose reformose matome apie ketvirtadalį projektų, kurie bus įgyvendinami pilna apimtimi, ir dar šiek tiek projektų, kurie transformuojasi ir bus įgyvendinti ne pilna apimtimi”, – sakė G. Skaistė.