L. van Bethoveno jubiliejui: skambės retai atliekamos dainos „Tolimai mylimajai“

L. van Bethoveno jubiliejui: skambės retai atliekamos dainos „Tolimai mylimajai“


Solistas Jonas Sakalauskas ir pianistas Darius Mažintas pristato retai atliekamų Liudvigo van Bethoveno dainų ciklą, skirtą garsiojo genijaus 250-ąjam jubiliejui, kuris švenčiamas gruodžio 17-ąją.

„2020-aisiais visas pasaulis mini garsiojo kompozitoriaus gimimo metines, tad mes su J.Sakalausku įrašėme koncertą susidedantį tiek iš L. van Bethoveno dainų, tiek kūrinių ciklų. Dainos susijungė į bendrą nepertraukiamą kūrinį, kuris, tikimės, maloniai nustebins klausytojus“,- pasakoja pianistas D.Mažintas.


Anot solisto J.Sakalausko, L. van Bethovenui skirtas koncertas skirtas lyriškajam kompozitoriaus pradui, jo meilės pasauliui atskleisti. „L. van Bethovenas šalia audringos ir veržlios savo prigimties, buvo ir trapus, ir lyriškas, ir nelaimingai mylintis. Jo sukurtos melancholiškos lyriškos dainos atliekamos rečiau nei kiti jo kūriniai. Norisi publikai atskleisti tą jo kūrybos dalį, kuri labai skiriasi nuo kitų kompozitorių muzikos. L. van Bethoveno dainos puikiai atspindi laikmetį, kuomet gyveno kompozitorius, žmogaus ieškančio paguodos vienatvėje ir gamtoje būtį. Taip parodoma ne tik ta stipriojo jo asmenybės pusė, kuri telkia žmones revoliucijoms, bet ir mažiau pažintoji, kuri buvo pavargusi nuo dėmesio bei šalinosi žmonių. Mūsų koncerte nuskambės ir vienas iš įspūdingiausių L. van Bethoveno sukurtų vokalinių dainų ciklas skirtas „Tolimai mylimajai“. Tai labiausiai išgrynintas šio žanro kūrinys visoje muzikos istorijoje, tituluojamas aukščiausiu kompozitoriaus vokalinės kūrybos tašku. Čia šešios dainos susijungia į vieną opusą, nuskambantį be pertraukų. Stambių formų dainos čia darniai susijungia su smulkesnėmis, tad kompozitorius šį ciklą vadino ir „dainų žiedu““,- pasakoja J.Sakalauskas.

REKLAMA


„L.van Bethoveną mes pažįstame kaip patetišką, bravūrišką kūrėją, proveržio kompozitorių, ėjusį koja kojon su tautiškumo, mokslo šviesos revoliucijomis Europoje, simpatizavusį žmogaus atsinaujinimui įvairiose srityse. L. van Bethovenas - vienas pirmųjų kompozitorių pradėjusių išgyventi vien iš savo kūrybos, nelaukusių mecenatų ar didikų pagalbos. Laisvas, atviras, kartais aštrus... Tačiau kartais ir lyriškas. Gaila, kad L. van Bethoveno 250-ąjį jubiliejų tenka švęsti virtualaus koncerto pristatymu, bet tikiu, kad kitais metais mums tai pavyks padaryti gyvai“,- tikina kompozitorius J.Sakalauskas.



Genijaus unikalumas išlikęs kūriniuose


Solistas J.Sakalauskas sako, kad L. van Bethovenas išskirtinis kūrėjas, pažįstamas kiekvienam iš begalės jo sukurtų kūrinių. Liudviko van Bethoveno 9-oji simfonija yra vienas iš garsiausių ir žinomiausių muzikos kūrinių. Turbūt labiausiai žinoma šio genialaus kūrinio dalis - „Odė džiaugsmui“, kurios paskutinė dalis, vadinama „Ode džiaugsmui“, tapo Europos Sąjungos himnu.


Anot garsaus pianisto D.Mažinto, L. van Bethoveno reikšmė fortepijono menui – išlieka labai svarbi iki šių dienų. „Kokį šiandien turime fortepijoną – tai L. van Bethoveno dėka. Šio genijaus sukurta muzika savyje turėjo daugiau nei leido atskleisti ano meto instrumentai, tad naujus jos klodus atskleidžiame ir šiandien. Daugelis pianistų vienbalsiai pripažįsta, kad dėka L. van Bethoveno muzikos ir jo sukurtų sonatų vis dar turime akstiną tobulinti patį instrumentą. Unikali ir genijaus rašymo technika: pavyzdžiui tai nebuvo vien akompanimentas. Jo sonatos violončelei ir fortepijonui juokais vadinama fortepijono ir čelės sonatomis. L. van Bethovenas išsiskyrė savo kuriama simfonine ir fortepijonine muzika. Jo kūriniai išskirtiniai ir bėgant amžiams nepraranda savo vertės bei aktualumo“,- akcentuoja pianistas.

REKLAMA


Kūrėjas pabrėžia klasikinės muzikos gydomąją galią, kurią jau ne kartą patvirtino mokslininkai. „Tyrimai parodė ir teigiamą klasikinės muzikos galią gyvūnams, net augalams. Geniali muzika, manau, gyvuos dar ne vieną šimtmetį, nes jos pagrindas tikrosios, ilgaamžės vertybės. Filosofuojant galima teigti, kad genialūs žmonės, kaip ir L. van Bethovenas, girdi daugiau nei eiliniai ir tą informaciją jie užkoduoja savo kūriniuose. Juose paslėptos vertybės ne materialinės, o dvasinės, tad laikui jos nepavaldžios. Ir žmonės anksčiau ar vėliau į jas atsigręžia“,- sako D.Mažintas.


Pianistas sako mėgstantis eksperimentuoti ir pats: klasikinę muziką atlieka įkalinimo įstaigose ir pastebi, kad net labiausiai atstumti, įvairius nusikaltimus įvykdę žmonės, klausydami klasikinės muzikos susimąsto apie amžinąsias vertybes, muzikos grožį. „Jie ima diskutuoti apie tai, apie ką paprastai nekalba. Beje, mes neseniai su J.Sakalausku atlikome L. van Bethoveno koncertą skirtą pakviesti paaukoti šeimai netekusiai namų. Ir mums pavyko. Džiugu, kad muziką galima naudoti kaip pagalbinę priemonę gražiems tikslams pasiekti. Šios muzikos grožis visus skatina susimąstyti apie dalykus, kurie nesikeičia, o visa kita, kaip laikini suvaržymai, praeina. Ir muzika gali padėti tas negandas lengviau pakelti“,- tikina D.Mažintas.





D.Mažintas: vertas publikos dėmesio


„Darius Mažintas - aktyviai koncertinėje veikloje pasireiškęs pianistas. Savo muzikalumu ir savita, įdomia interpretacija jau atkreipė mūsų klausytojų auditorijos dėmesį ir pripažinimą. Šis pianistas yra vertas ir tarptautinės publikos dėmesio.“ Maestro, prof. S. Sondeckis, 2010 m.


Darius Mažintas, vienas ryškiausių šių dienų pianistų Lietuvoje, daugelio konkursų laureatas, nuolatos koncertuojantis Lietuvoje ir už jos ribų. Atlikėjas su soliniais rečitaliais apkeliavęs daugelį užsienio šalių, kaip antai: JAV, Vokietija, Prancūzija, Italija, Rusija, Švedija, Olandija, o solinės ir kamerinės muzikos rečitalius surengęs prestižiniuose festivaliuose: Aspen music festival (JAV), Westchester piano festival (JAV), Sommerakademie (Vokietija), Holland Music Sessions (Olandija), GAIA Chamber Music festival (Šveicarija).


2011 metais Darius Mažintas sėkmingai debiutavo garsiojoje Amsterdamo Concertgebouw salėje bei išleido debiutinę kompaktinę plokštelę su J. S. Bacho, L. van Beethoveno ir A. Skriabino kūriniais.




J. Sakalauskas: nuo solisto iki kūrėjo, vadybininko


Jonas Sakalauskas – operos dainininkas, kompozitorius, muzikinio teatro projektų prodiuseris, LNOBT generalinis direktorius. Sukūrė eilę vaidmenų šalies teatruose (Žermonas - G. Verdi operoje “Traviata, Oneginas P. Čaikovskio operoje “Eugenijus Oneginas”, Don Žuanas - W. A. Mozart operoje “Don Giovanni”, Bretigny – J. Massenet operoje Manon; Korneto antrininkas – O. Narbutaitės operoje “Kornetas”, Aizenšteinas – J. Strausso operetėje “Šikšnosparnis”), rengė kamerinės muzikos programas su skirtingais šalies atlikėjais. Kaip operos solistas, 2012 m. debiutavo LNOBT. Kūryboje didžiausio pripažinimo sulaukė mono spektaklis opera „Izadora“ (libreto autorius D. Gintalas, rež. A. Jankevičius), 2009 m. pelniusi Auksinį scenos kryžių debiuto kategorijoje. Nuo 2002 metų kuria muziką dramos spektakliams. 2019 metais J. Sakalausko sukurta muzika dramos spektakliams D. Tamulevičiūtės vardo teatrų festivalyje buvo pripažinta geriausia.


Reikšminga dainininko ir kompozitoriaus Jono Sakalausko visuomeninė kultūrinė veikla. Organizavo įvairių džiazo ir gospelo muzikos festivalių ir konkursų (2006–2008), operos kūrėjų ir atlikėjų kursus Kražiuose ir Juodkrantėje (2007-2011). 2008 m. įkūrė nepriklausomą kūrybinę organizaciją „Operomanija“. Nuo 2008 m. keletą metų inicijavo ir rengė kasmetinį trumpametražių operų festivalį Naujosios operos akcija – NOA. 2010 m. įkūrė vokalinei muzikai skirtą organizaciją „United voices“. 2012 m. įsteigė viešąją įstaigą „Baltijos kamerinis operos teatras“, prodiusavo spektaklius ir koncertus, inicijavo ir rengė ilgalaikę mokymo programą jauniesiems operos solistams „Vilniaus operos studija“, organizavo Baroko operos kursus Kražiuose. 2015 m. inicijavo ir įgyvendino trumpametražių miuziklų festivalį M-FEST. 2015-2018m. vadovavo Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui, nuo 2018 m. - LNOBT generalinis direktorius.

Partnerių informacija.