Gyvos tradicijos ir prancūziškos elegancijos dialogas

Gyvos tradicijos ir prancūziškos elegancijos dialogas


Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Barkauskas) savo 32-ąjį gimtadienį pasitinka ne retrospektyvia nostalgija, o gyvu kūrybiniu veiksmu – koncertu, kuriame susitinka istorija, dabartis ir nuolat atsinaujinantis muzikinis mąstymas. Vasario 26 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje orkestras šventiniam koncertui susitiks su prancūzų violončelininku ir kompozitoriumi Dominique de Williencourt’u – ryškia Europos muzikinės kultūros figūra ir ilgamečiu orkestro kūrybiniu bičiuliu.


Šis vakaras taps ne tik švente orkestrui bei kolektyvo gerbėjams, bet ir prasmingu tarptautiniu susitikimu. Kaip pabrėžia pats solistas, dalyvauti orkestro gimtadienio koncerte jam reiškia ir džiaugsmą, ir atsakomybę:


„Šv. Kristoforo orkestras buvo suformuotas Donato Katkaus – muzikos meistro, savo kaip altininko kelią pradėjusio prestižiniame Vilniaus styginių kvartete. Tarptautinė menininko patirtis leido orkestrui suteikti savitą skambesį ir meilę ansambliniam muzikavimui. Man yra didelė garbė dalyvauti šioje šventėje ir kartu su naująja karta - ypač talentingu dirigentu Modestu Barkausku - tęsti šią kelionę.“

REKLAMA


Orkestro kelias: tradicija kaip atspirties taškas

Nuo pat pradžių orkestrą vienijo siekis muzikuoti kaip kolektyvui, kuriam svarbi ne tik stilistinė disciplina, bet ir gyvas tarpusavio klausymasis. Per daugiau nei tris dešimtmečius orkestras išplėtė savo meninį lauką, tapdamas viena svarbiausių platformų lietuvių kompozitorių kūrybai ir atviru partneriu tarptautiniams muzikos dialogams. Šiandien, vadovaujant meno vadovui ir vyriausiajam dirigentui Modestui Barkauskui, o garbės dirigentu išliekant Donatui Katkui, kolektyvas tradiciją suvokia ne kaip užbaigtą istoriją, o kaip nuolat atsinaujinantį procesą.


Prancūziška estetika orkestro gimtadienio koncerte

Gimtadienio koncerto programoje ypatingą vaidmenį atliks prancūziškos muzikinės estetikos linija, glaudžiai susijusi su Dominique de Williencourt’o menine pasaulėjauta. Pasak violončelininko, prancūzų violončelės mokyklos esmė slypi tembro kultūroje ir skambesio niuansuose:

REKLAMA


„Kaip ir impresionistų tapyboje, čia svarbios šviesos ir spalvų dermės. Mano mokytojas André Navarra mane mokė groti ne jėga, o leidžiant skambesiui natūraliai gimti iš rankos svorio – tada harmonijos atsiskleidžia pačios, o garsas tampa sodrus, bet lengvas.“


Ši estetinė laikysena atsispindės ir koncerto programoje, kurioje susitiks pasakojimu grįsta romantinė muzika ir šiuolaikinė kompozitoriaus refleksija.


Programos dramaturgija – pasakojimas garsais

Šventinį vakarą orkestras pradės norvegų kompozitoriaus Edwardo Griego „Holbergo siuita“, o vėliau skambės Camille’io Saint-Saënso Pirmasis koncertas violončelei (versija styginių orkestrui) – kūrinys, kuriame solinis instrumentas ir orkestras nuolat keičiasi vaidmenimis, kurdami gyvą, poetišką dialogą.


„Šioje muzikoje jaučiu pasakojimo dvasią, artimą prancūziškam muzikiniam mąstymui – jaunatvišką energiją, aiškią formą ir kartu vidinį jautrumą,“ – sako D. de Williencourt’as.


Ypatingą vietą programoje užims ir paties solisto kūryba – ištraukos iš operos L’Apocalypse d’Icare. Čia violončelė taps pasakotojo balsu, o styginių orkestro tembrai – gyva medžiaga, pasakojanti legendą apie Ikarą kaip vidinę žmogaus patirtį.


„Tembrai čia susipina tarsi pasakodami istoriją, – pabrėžia kompozitorius. – Muzika man nėra sustabarėjusi forma, ji gimsta kiekvieną kartą iš naujo.“


Šis koncertas D. de Williencourt’ui ypatingas ir asmeniškai: „Tai bus pirmas kartas, kai su orkestru išgirsiu savo paties sukurtą muziką. Tai ir iššūkis, ir didelė dovana.“



Paklaustas, kokia metafora jam geriausiai apibūdintų šį gimtadienio koncertą, solistas atsako netikėtai paprastai: „Donato Katkaus juokas.“ Ši lakoniška frazė talpina tai, kas daugelį metų lydėjo Šv. Kristoforo kamerinį orkestrą – intelektualų lengvumą, vidinę laisvę ir gebėjimą muziką patirti kaip gyvą, žmogišką reiškinį.


Šv. Kristoforo kamerinio orkestro gimtadienio koncertas tampa dar vienu patvirtinimu, kad kolektyvo istorija nėra užverstas puslapis. Tai tęstinis pasakojimas, kuriame sukaupta patirtis virsta atspirties tašku naujam skambesiui – čia ir dabar.


Pranešimas spaudai.

Išklausyti garso formatu






  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 09 (2026)

    Savaitė - Nr.: 09 (2026)