„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Noriu dirbti“ sugriausime mitą, kad įsteigti įmonę yra sunku. Dauguma nežino, kaip vinguriuoti tarp įvairių mokesčių ir formalumų, todėl iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti kaip nepatrauklus sprendimas, tačiau tiesa yra visiškai kitokia.

Partnerių turinys

Įmonių steigimo istorija

Pirmosios įmonės Lietuvoje pradėjo rastis dar XIX a. pabaigoje, kai prekybininkai ir smulkūs amatininkai kūrė kooperatyvus, bendrijas bei prekybines arteles. Po nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais verslo steigimas tapo visiškai nauju etapu – atsirado UAB, AB, IĮ, vėliau ir mažosios bendrijos. Įmonių steigimo procesai nuolat paprastėjo: nuo popierinių formų ir ilgo laukimo institucijose iki visiškai elektroninių procedūrų, kurias šiandien galima atlikti per valandą, neišeinant iš namų.

Šiandien įmonę gali įsteigti praktiškai bet kas – studentas, darbuotojas, kūrėjas, ūkininkas ar net žmogus, norintis pradėti veiklą išbandydamas save. Valstybės institucijos siūlo šablonus, elektronines sistemas ir aiškius procesus, todėl verslo pradžia dar niekada nebuvo tokia pasiekiama ir patogi.

Buhalterinių paslaugų įmonės „Finum“ įkūrėja Kristina Martinėnaitė atskleis, kada jau nebeužtenka individualios veiklos. Anot jos, jeigu verslas perauga į didesnį, tai reikalingi produktai, patalpos, darbuotojai ir įvairios kitos sąnaudos.

„Mažoji bendrija yra patogesnė verslo forma, saugesnė. Sakyčiau, kad jinai yra juridinis asmuo ir neatsako savo turtu. Kaip individualioje veikloje atsakai savo turtu, o juridinis vienetas, įmonė, mažoji bendrija atsako įmonės turtu“, – pasakos K. Martinėnaitė.

Individualią veiklą „uždaryti“ yra ganėtinai lengva, tačiau kokios taisyklės galioja mažajai bendrijai?

„MB taip pat yra galimybė stabdyti veiklą, ją užšaldyti. Iki penkerių metų galima teikti pranešimą Mokesčių inspekcijai ir sustabdyti veiklą. Tai tuomet reikia tiktai teikti metines finansines ataskaitas, finansinę atskaitomybę pateikti Registrų centrui ir Mokesčių inspekcijai“, – tęs Kristina.

Nuo 2026 metų keičiasi pajamų apmokestinimo tvarka ir GPM tarifas priklausys nuo metinių pajamų.

„Į bendrą katilą dedasi autoriniai atlyginimai, individuali veikla, individualios veiklos pajamos, atlyginimas, nuomos pajamos, civilinių paslaugų pajamos ir tada apmokestina, skaičiuojasi bazė ir apmokestina mokesčiais. Tačiau mažojoje bendrijoje dividendai į tą bendrą katilą neina. Tai reiškia, kad dividendai visą laiką apmokestinami 15 procentų“, – kalbės „Finum“ įkūrėja.

O štai uždarosios akcinės bendrovės pagrindinis skirtumas nuo MB tas, jog gali pritraukti investuotojų, gali parduoti savo akcijas, pritraukti partnerių į kitas įmones – to mažoji bendrija pasiūlyti negali. Be to, UAB privaloma ką nors įdarbinti ir tam žmogui mokėti atlyginimą.

Kitoje laidos dalyje pakalbėsime apie barmeno profesiją. Dažnai ją renkasi jauni žmonės, studijuojantys tam, kad galėtų užsidirbti šiek tiek pinigų ir neprašyti iš savo tėvų. Bet tada išlenda mitas, jog barmeno specialybė yra be ateities. Ar tikrai?

Barmenų istorija

Barmenų profesija turi ilgesnę istoriją, nei gali pasirodyti. Pirmieji barai atsirado dar senovės Romoje – ten veikė tavernos, kuriose dirbo gėrimų pilstytojai ir keliautojų prižiūrėtojai. XIX a. Amerikoje, prasidėjus aukso karštinei, barai tapo socialiniais centrais, o barmenai – svarbiais bendruomenės žmonėmis.

Laikui bėgant barmeno profesija virto tikru amatu: atsirado kokteilių kultūra, receptų vadovai, meistrystės varžybos. Šiandien barmenas yra ne tik žmogus, pilstantis gėrimus – tai psichologas, kūrėjas, renginių vedėjas, klientų patyrimo architektas. Daug žinomų verslininkų, restorano vadovų ar sėkmingų renginių organizatorių karjerą pradėjo būtent už baro.

Žemiausių kainų gastro barų „Plius Plius Plius“ vadovas Aurimas Zimnickas teigs, jog tikrai yra darbuotojų, kurie dirba ilgus metus ir kurie pradėjo nuo pačios pradinės startinės pozicijos – įsidarbino barmenu arba barmeno padėjėju ir palaipsniui kilo karjeros laiptais.

„Atlyginimai geri, tikrai gali jaunas žmogus užsidirbti daugiau negu tūkstantį eurų per mėnesį. Į rankas, ne ant popieriaus, į rankas. Taip, taip, mes esam baisiai lankstūs. Kiekvienas baro vadovas stengiasi prisitaikyti prie to jauno žmogaus poreikių ir išdėstyti grafiką taip, kad jis galėtų nepraleisti paskaitų ir tuo pačiu dirbti pas mus“, – pasakos A. Zimnickas.

Čia atėjo laikas sulaužyti mitą, kad dirbant barmenu nėra jokių perspektyvų. Ši profesija gali būti stiprus tramplinas į augimą – nuo pirmųjų žingsnių už baro iki baro vadovo, renginių organizavimo ar net rinkodaros projektų. Tai darbas, kuriame mokaisi greitai, bendrauji daug, tampi atsakingas ir kūrybiškas. O ten, kur yra augimas, visada yra ir perspektyva.

Laidoje „Noriu dirbti“ laužomi mitai apie įvairias profesijas. Čia skamba darbdavių ir ekspertų įžvalgos, dalijamasi realiomis istorijomis bei nauju požiūriu į darbą. Žiūrovai išgirsta, su kokiais iššūkiais susiduria įvairių sričių darbuotojai ir kokias galimybes atveria jų kasdienybė. Sugriovus neteisingus įsitikinimus, galbūt ir jūs atrasite savo būsimą profesinį kelią.

Laidą „Noriu dirbti“ žiūrėkite portale www.lietuvosryto.tv.