Mitai apie darbą gamykloje: kodėl čia žmogaus nepakeis robotas?

„Lietuvos ryto“ televizijos laida „Noriu dirbti“ sugriaus mitą apie gamyklos darbuotojus, baldininkus, ir paaiškins, ar tikrai kada nors čia vietoje žmogaus dirbs robotai.
Partnerio turinys
Laidos vedėja Rosita Paulauskaitė leisis į gamyklos darbuotojo kasdienybės tyrinėjimą.
Edita Kirdeikaitė, Gediminas Mitrulevičius, Deimantė Mitkuvienė. Tai – tik keli žmonės, dirbantys „Fabrica Viridis“. Įmonėje modernus dizainas susitinka su ekologiška gamyba Kauno, Lietuvos, centre. Ši įmonė – vienas iš pavyzdžių, kaip baldų pramonėje galima derinti technologinį modernumą su tvarumu ir kūrybišku požiūriu į gamybą.
Laidoje bus teigiama, jog čia gali dirbti kiekvienas – jie skiria daug dėmesio naujų žmonių integravimui ir apmokymui. Lietuvos baldų pramonė šiandien yra tarp stipriausių Europoje – pagal eksportą mūsų šalis patenka tarp dešimties didžiausių baldų gamintojų žemyne. Tai reiškia ne tik tūkstančius darbo vietų, bet ir galimybes jauniems žmonėms kurti karjerą aukštos pridėtinės vertės sektoriuje.
REKLAMA
Be to, jie atskleis, jog gamyboje dirbančio žmogaus darbo diena nėra nuobodi.
„Visą laiką vertiname darbuotojų universalumą, gebėjimą dirbti skirtinguose centruose. Vieną dieną jis gali dirbti prie vieno darbo centro, kitą dieną – prie kito. Pavyzdžiui, vieną dieną prie gręžimo, kitą – pjovimo ir panašiai“, – pasakos G. Mitrulevičius.
Ši įvairovė – viena priežasčių, kodėl žmogaus nepakeis joks robotas. Robotai tampa pagalbininkais, o žmogus savo kūrybišku žvilgsniu suteikia profesionalių įžvalgų. Robotams vis dar trūksta lankstumo, gebėjimo improvizuoti ir reaguoti į unikalius sprendimus, ypač kai kalbama ne apie masinę, o individualizuotą gamybą.
„Robotams trūksta lankstumo, jeigu tai nėra serijinė gamyba“, – patikins Gediminas.
Aplinkos, ekonominis ir socialinis tvarumas – tai yra trys dalys, kurios rūpi darbuotojui. Tokios įmonės kaip „Fabrica Viridis“ rodo, kad galima derinti gamybą ir atsakomybę už aplinką: naudoti perdirbtas medžiagas, mažinti atliekų kiekį, efektyviai naudoti energiją. Tai tampa ne tik vertybe, bet ir konkurenciniu pranašumu rinkoje.
REKLAMA
„Vienas iš svarbiausių dalykų, ypač baldų pramonės įmonėje, yra skaidrus atlyginimas. Tas tvarumas, kuris sako, kad ne tik šiandien aš sotus, laimingas, uždirbantis, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje“, – pasakos D. Mitkuvienė.
Kitoje laidos dalyje išsiaiškinsime, kur gamyklos darbuotojai gali įgyti reikiamų kompetencijų ir išmokti savo amato. Svečiuosimės Kauno Technologijų Mokymo Centre, kuriame direktorius Paulius Čepas parodys vietas, kur teorija susitinka su realybe, o rankos ir protas dirba kartu. Čia būsimieji specialistai mokosi valdyti modernias technologijas ir kartu lavina kūrybiškumą – savybę, kurios robotai dar ilgai neturės.
„Robotai pakeis gamybą, bet ne specialybę, ne profesiją“, – teigs P. Čepas.
Pasak ekspertų, pasaulyje šiuo metu veikia daugiau nei 3,9 milijono pramoninių robotų, tačiau robotizacija keičia, o ne naikina darbo vietas – atsiranda naujų pareigybių, susijusių su technologijų priežiūra, kūrybiniu procesu ir inovacijų diegimu. Gamykla tampa ne vien darbo, bet ir augimo, idėjų mainų vieta – erdve, kur žmogaus protas ir technologija veikia kartu.
Laidoje „Noriu dirbti“ laužomi mitai apie profesijas. Čia išgirsite darbdavių bei ekspertų įžvalgas, realias istorijas ir naują požiūrį į įvairius darbus. Atskleidžiama, kokių iššūkių kupina kasdienybė ir kokias galimybes ji atveria. O sugriovus neteisingus įsitikinimus – galbūt atrasite ir savo būsimą profesinį kelią. Laidą žiūrėkite portale www.lietuvosryto.tv.
-
-
Paskutiniai numeriai
-
-
Savaitė - Nr.: 02 (2026)
-
Anekdotas
– Nusipirkau butą naujame name, nebrangiai, bet garso izoliacija tokia, kad girdžiu, kaip kaimynas telefonu kalba!
– Tai tau dar pasisekė: pas mus girdisi, ką kaimynui pašnekovas telefonu atsako. -
-




