Čekija ir Lietuva – panašios tiek savo nueitu keliu, tiek aiškiais orientyrais, kaip nori gyventi ir ko siekia. Apie abiejų šalių stiprybes, bendradarbiavimą tarptautinėse organizacijose, mokslo ir verslo srityse bei ateities planus kalbamės su Čekijos Respublikos ambasadoriumi Lietuvoje Alešu OPATA.

Ivona JAROSLAVCEVIENĖ

– Lietuvoje esate ilgiau nei metus. Kokių Lietuvos ir Čekijos panašumų įžvelgėte?

– Visų pirma leiskite man pasidžiaugti, kad esu Čekijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje. Tai – nuostabi šalis, pasižyminti ypatinga gamta. Skirtingai nei mes, jūs neturite kalnų, bet Lietuvos kraštovaizdis, nuostabios upės ir ežerai man primena Čekiją. Panašūs yra ir žmonės, jų mąstymas, požiūris. Net virtuvė!
Iš tiesų dar Žalgirio mūšyje čekai kovėsi lenkų ir lietuvių pusėje, tad jau tada buvome vieningi. XIX a. pabaigoje lietuviai iš čekų raidyno perėmė raides š, ž, č, tad ir tai mus vienija. Lietuviai mielai studijavo Prahos universitete.

Mano akimis, mūsų valstybių istorinė patirtis taip pat turi nemažai sąsajų. Mūsų šalys kadaise buvo didelių imperijų dalis: Čekija – Austrijos-Vengrijos, o Lietuva – Rusijos. Mes tapome nepriklausomi 1918 m. Nukentėjome nuo Antrojo pasaulinio karo, o po jo gyvenome komunistinėje santvarkoje. Po Sovietų Sąjungos griūties ir Čekija, ir Lietuva patyrė didelių pokyčių: išsivadavusios iš autoritarinio valdymo gniaužtų tapo demokratinėmis valstybėmis. Abi valstybės nuėjo ilgą kelią ir tapo NATO ir Europos Sąjungos (ES) dalimi. Mes į NATO įstojome kiek anksčiau – 1999-aisiais, o į ES atėjome drauge 2004 m. Labai svarbu, kad abi šalys priėmė šiuos strateginius sprendimus, padariusius joms iš tiesų didelę įtaką.

– Minėdami 20 metų narystės NATO ir ES sukaktį lietuviai vertino nueitą kelią. Matyt, šiandien kiekvienas gyventojas galėtų paliudyti, kad pokyčiai – didžiuliai, o pasiekimai – labai reikšmingi. Kaip čekai vertina 25 metus, praleistus NATO, ir 20 metų ES?

– Narystė NATO, o vėliau – ir ES tapo lemiamu sprendimu, kad mūsų šalis klestėtų ir būtų saugi. Saugumo garantas, žinoma, buvo, yra ir bus NATO. O narystė ES mus pastūmėjo reikšmingos politinės, ekonominės ir socialinės transformacijos link. Tos reformos nebuvo lengvos, bet jų labai reikėjo. Rezultatas – investicijų pritraukimas, reikšmingas ir gana spartus ekonomikos augimas, šalies stiprėjimas ir stabilumas. Paminėtina gamyba, pavyzdžiui, puikiai žinoma visame pasaulyje automobilių pramonė, technologijos, biotechnologijų sritis – pažanga matoma visur. Ir, žinoma, akivaizdūs teisinės bazės pokyčiai. Mes perėmėme ES standartus, pavyzdžiui, gamtos apsaugos, darbuotojų teisių užtikrinimo ir kitose svarbiose srityse, ir tais standartais sėkmingai vadovaujamės. Be to, labai svarbu pabrėžti, kad buvimas ES dalimi mums padėjo sukurti gerovės valstybę, o tą gerovę junta visa visuomenė.

– Su kokiais iššūkiais susiduria Čekija?

– Vienas iš didžiausių iššūkių – visuomenės senėjimas. Žinoma, su šia problema susiduria ne tik Čekija, o visa Europa. Turime galvoti, kaip šį iššūkį įveikti, kokių pokyčių turime imtis. Neseniai Čekijos parlamentas apsisprendė pritarti pensijų reformai – pavėlino pensinį amžių iki 67 metų. Tie pokyčiai bus įgyvendinti palaipsniui. Ir tai svarbu ne tik mums, bet ir ateities kartoms, kad galėtume užtikrinti tvarų orių pensijų mokėjimą ir ateityje. Čekijoje veikia privatūs pensijų fondai, į kuriuos gali investuoti patys gyventojai, tačiau valstybė privalo užtikrinti valstybinių pensijų mokėjimą savo piliečiams, kurie išdirbo atitinkamą laiką ir užsidirbo pensijas.

Tiesa, vien pensinio amžiaus vėlinimo nepakaks. Visuomenės senėjimas lemia ir sveikatos apsaugos iššūkių, tad turime ir jiems ruoštis. Taigi jau dabar dedama daug pastangų, kad reikiamos sveikatos priežiūros paslaugos būtų kokybiškos ir prieinamos kiekvienam. Dar vienas tikslas – užtikrinti visų gyventojų, kad ir kokio amžiaus jie būtų, finansinį saugumą.

– Kaip manote, ar Čekija patraukli jaunoms šeimoms? Kiek orientuojamasi į jas?

– Manau, kad Čekijoje gyventi ir auginti vaikus gera. Tiek sveikatos apsauga, tiek švietimas yra mūsų prioritetai, tad šioms sritims skiriamas ypatingas dėmesys. Pavyzdžiui, buvo peržiūrėti ir padidinti specialistų atlyginimai. Taigi esame gerame kelyje.

Žinoma, jauniems žmonėms reikia ne tik tinkamos aplinkos, darželių, mokyklų, bet ir būsto, o jis pastaruoju metu – brangus, ypač dideliuose miestuose, pavyzdžiui, Prahoje ar Brno. Pigiau yra nusipirkti būstą ir gyventi mažesniuose miestuose.

– Nedarbo lygis Čekijoje – rekordiškai mažas, palyginti su kitomis ES šalimis. Kaip jums tai pavyksta?

– Taip, nedarbo lygis šalyje šiuo metu siekia vos 2,6 proc. Manau, tokį žemą nedarbo lygį labiausiai lėmė iš tiesų stiprus verslas, kuriantis darbo vietas ir aprūpinantis darbu. Čekija yra šalis, kurioje puikiai išvystyta technologijų sritis, pramonė, o tam reikia kvalifikuotų specialistų, specifinių konkrečios srities žinių turinčių darbuotojų. Mūsų įmonės ne tik aprūpina darbu, bet ir padeda siekti žinių, apmoko. Kitaip sakant, į darbuotojus investuojama, ir tai kuria ilgalaikes darbo vietas. Pavyzdžiui, jeigu žmogus ateina dirbti į „Škoda Auto“, jis ne tik gali realizuoti savo žinias, bet ir įgyti naujų kompetencijų, augti bendrovėje ir pan.

– Didelis šalies pranašumas – geografinė padėtis. Esate Europos viduryje.

– Iš tiesų tai yra didelis pranašumas, kuris mums leidžia sėkmingai plėtoti transporto, logistikos, prekybos sektorius. Daug krovinių keliauja per mūsų valstybę, tad ir tai mums kuria pridėtinę vertę. Tačiau Lietuva šiose srityse taip pat yra stipri. Jūs turite didžiulį uostą Klaipėdoje, Baltijos jūroje.

– Čekijoje didelis dėmesys skiriamas mokslui. Kuriose srityse, jūsų nuomone, matoma didžiausia pažanga?

– Didelį dėmesį teikiame lazerių technologijoms ir su tuo susijusioms sritims, bet mokslas apskritai yra mūsų prioritetinė sritis. Ir čia daug dirbama ne tik pačioje Čekijoje, bet ir drauge su tarptautiniais partneriais: bendradarbiauja tiek universitetai, tiek verslai. Tokio bendradarbiavimo pavyzdžių turime ir su Lietuva. Beje, šičia matyčiau didesnį potencialą, nes jūs turite puikių aukštųjų technologijų specialistų, esate stiprūs atsinaujinančios energetikos, lazerių technologijų, biotechnologijų ir kitose srityse.

Yra išties gražių bendrystės pavyzdžių. Malonu matyti, kad lietuviams patinka „Škoda“ automobiliai, o „Škoda“ troleibusai sėkmingai važinėja Vilniaus gatvėmis ir jų yra absoliuti dauguma. UAB „Grinduva“ – bendra čekų ir lietuvių įmonė, kuri sėkmingai veikia Alytuje. Tad puikių pavyzdžių matome, bet norėčiau, kad jų būtų dar daugiau. Manau, kad labai produktyvus bendradarbiavimas galėtų būti gynybos pramonės srityje. Čia matau daugybę galimybių.

Gražaus valstybių bendradarbiavimo pavyzdys – Trijų jūrų iniciatyva, kur dalyvauja abi mūsų šalys. Tai yra jungtis tarp Šiaurės ir Pietų.

– Čekijos ambasadą puošia ir Ukrainos vėliava. Jūs kalbėjote apie NATO kaip apie saugumo garantą. Saugumo klausimas Čekijai šiandien taip pat svarbus?

– Saugumo klausimas svarbus ne tik Čekijai ar Lietuvai, jis itin svarbus visai Europai ir visam pasauliui. Pasaulinis karas yra didžiausia grėsmė mums visiems. Ir mes puikiai suprantame, kad didžiausią pavojų Europoje kelia Rusijos agresija. Tos šalys, kurios nukentėjo nuo Rusijos veiksmų, buvo jos okupuotos, grėsmes supranta geriau.

Lietuva jau padarė nemažai darbų, bet ir mums gynybos klausimas – prioritetinis, todėl irgi darome daug: nuo strateginių dokumentų keitimo iki lėšų gynybai didinimo – mes padidinome lėšas iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Tiesa, jūs gynybai skyrėte daugiau nei 3 proc. Mes taip pat didelį dėmesį skiriame kariuomenės modernizacijai, aprūpinimui naujomis technologijomis. Moderni ginkluotė yra tai, kuo NATO tikrai lenkia Rusiją.

– Čekijos bendrovė „Gepard Express“ skelbia planuojanti nuo 2025 m. gruodžio išbandyti naujus traukinių maršrutus, vienas tokių sujungtų šalies sostinę Prahą ir Kauną. Jau žinoma, kad kitais metais bus vykdomi tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Prahą. Kodėl tai svarbu?

– Susisiekimas – labai svarbus. Ir ne tik dėl turizmo, kuris, tikiu, suaktyvės. Tiesioginiai skrydžiai palengvina verslo bendradarbiavimą, dalyvavimą konferencijose ir pan. Užtruks vos valandą ir penkiolika minučių, kad iš vienos šalies sostinės pasiektume kitą. Deja, tiesioginių skrydžių ilgą laiką nebuvo, tad norintieji skristi lėktuvais turėdavo persėsti Varšuvoje. Nuo kitų metų tiesioginiai skrydžiai bus, ir tai labai džiugina. Kiek žinau, anksčiau, kai irgi buvo vykdomi tiesioginiai skrydžiai, lėktuvai visada būdavo pilni, tad panašiai bus ir dabar.

Žinoma, be susisiekimo lėktuvu yra galimybė keliauti traukiniu su persėdimu Varšuvoje. Taip pat žmonės vyksta autobusais, automobiliais. Lenkijos keliai – sutvarkyti, tad važiuoti jais – nesudėtinga, be to, greita. Pats važiuoju automobiliu, tad matau, kad ir Lietuva deda visas pastangas kuo greičiau užbaigti „Via Balticos“ rekonstrukciją, jau yra atidaryti rekonstruoti ruožai. Kai rekonstrukcija bus baigta, iš Vilniaus iki Prahos ar Ostravos bus galima vykti puikiu greitkeliu.

– Kiek lietuviai pažįsta čekų kultūrą?

– Man labai smagu matyti, kad Lietuvoje rodomi čekų filmai, vyksta įvairūs koncertai. Lietuvos ir Čekijos miestus sieja partnerystė. Šių metų gegužę Kaune minint bendradarbiavimo su giminingu Brno miestu 30-metį buvo surengtos Čekijos dienos. Tai buvo nuostabus renginys: visą savaitgalį daugybė žmonių domėjosi čekų kultūra, o tai tik įrodo, kad esame vieni kitiems svarbūs.

Lapkritį Nacionalinėje filharmonijoje surengtas simfoninės muzikos koncertas, kuriame dalyvavo atlikėjai iš Čekijos. Ir tai – tęstinis bendradarbiavimas. Be to, išskirtiniai koncertai vyksta ne tik Vilniuje. Rokiškyje kasmet organizuojamas tarptautinis vargonų muzikos festivalis, skirtas pirmosios vargonų mokyklos Rokiškyje įkūrėjui čekų muzikui Rudolfui Lymanui.

– Kokie yra jūsų, kaip ambasadoriaus, prioritetai? Kokių planų, siekių turite?

– Mano prioritetas – stiprinti verslo ryšius tarp Čekijos ir Lietuvos. Kita prioritetinė sritis – universitetų, mokslo, aukštųjų technologijų kūrėjų bendradarbiavimo skatinimas, gerosios patirties mainai. Dar vienas prioritetas – gynyba ir bendradarbiavimas šioje srityje. Ypač didelį dėmesį norėčiau skirti gynybos pramonės vystymui. Žinoma, man labai svarbi parama Ukrainai, tad ir čia dirbsime kartu.

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus prioritetas yra turizmo plėtra. Matome, kad lietuviai atrado Čekiją ir ją lanko, o štai čekai į Lietuvą važiuoja retai. Norėčiau, kad tai keistųsi, nes Lietuva iš tiesų yra nuostabi šalis. Ją dar reikia atrasti, tad kai čekai Lietuvoje ims lankytis dažniau, manau, pamils jūsų šalį ir norės sugrįžti.

Tiesą sakant, pats ilsėjausi prie Baltijos jūros. Jos vanduo buvo įšilęs iki 20–22 laipsnių, tad maudžiausi kasdien ir buvo gerai. Taigi savo draugams čekams sakau, kad verta išbandyti. Be to, turite nuostabaus grožio ežerų, kur taip pat galima ilsėtis, žvejoti. Pats, tiesa, dar nežvejojau, bet tikrai norėčiau.

– Kaip leidžiate laisvą laiką Lietuvoje? Kokie jūsų pomėgiai?

– Deja, laisvo laiko turiu labai mažai. Tačiau kai jo turiu, važinėju motociklu. Šiemet su keliais draugais iš Nidos motociklais leidomės į Latviją, Švediją, Alandų salas, Suomiją, Estiją, tuomet grįžome į Latviją ir Lietuvą. Įveikėme beveik 5 tūkst. kilometrų! Taip pat mėgstu tiesiog pasivaikščioti gamtoje. Todėl tikrai žinau, kokia ji graži Lietuvoje.

Projektą „Žmogus ir valstybė Europoje: unikalu ir artima“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Metinė paramos suma 7500 Eur.