VU fondui gydytojų odontologų skirtas palikimas – reikalinga dovana ir prasmingas darbas

VU fondui gydytojų odontologų skirtas palikimas – reikalinga dovana ir prasmingas darbas


Filantropinio Vilniaus universiteto (VU) neliečiamojo kapitalo fondo istorijoje – neeilinis įvykis. Kanados lietuviai gydytojai odontologai Angelė ir Sigitas Kazlauskai jam skyrė 7 mln. Kanados dolerių (apie 4,7 mln. eurų) palikimą. „Viliuosi, kad ši reikšminga finansinė dovana paskatins ir kitus Lietuvoje sekti Angelės ir Sigito Kazlauskų pavyzdžiu“, – sako Lietuvoje viešintis dr. Angelės M. Kazlauskas testamento vykdytojas Algirdas Pacevičius Pace. Kas šie filantropai, sovietmečiu priversti palikti Lietuvą, bet įvairiais būdais rėmę tėvynę?


Kanados lietuviai gydytojai odontologai ir filantropai paliko 7 mln. Kanados dolerių (apie 4,7 mln. eurų) filantropiniam VU neliečiamojo kapitalo fondui. Fondo vertė po naujo įnašo dvigubės iki 9 mln. eurų. Iš 90 proc. paramos lėšų (apie 4,2 mln. eurų) steigiamas Angelės ir Sigito Kazlauskų subfondas, kurio investicijų grąža užtikrins tęstinį finansavimą VU vaikų odontologijos srities plėtrai, odontologijos studijoms ir mokslui gerinti. Iki 10 proc. paramos lėšų skiriama VU fondo veiklai stiprinti, taip pat žinomumui didinti ir plėtrai Šiaurės Amerikoje.

REKLAMA


Sunkus kelias iki svajonės

Dr. Angelė Matildė Kazlauskas (merg. pav. Kuolaitė) gimė 1935 m. Peikštėnų kaime, Biržų rajone, lietuvių inteligentų šeimoje. Lietuvą Angelė buvo priversta palikti vos devynerių, kai jos šeima, bėgdama nuo sovietų okupacijos, latvių žvejų laivais kartu su keletu kitų pabėgėlių šeimų, Baltijos jūroje siaučiant audrai, buvo nuplukdyti į Gotlando salą Švedijoje.


Vėliau, 1949 m., Angelė su mama ir seserimi emigravo į Kanadą. Pradžia Kanadoje buvo nelengva – Angelės tėvai turėjo daug ko atsisakyti, kad dukterys galėtų siekti aukštojo mokslo. Tačiau pastangos atsipirko – 1959 m. Angelė su pagyrimu baigė odontologijos studijas Toronto universitete, būdama viena iš 3 šiame fakultete tuo metu studijavusių moterų (apie 150 studentų kurse), ir įgijo odontologės-chirurgės specialybę.


Tais pačiais metais ji susituokė su buvusiu bendramoksliu, taip pat iš Biržų rajono kilusiu tautiečiu gydytoju odontologu dr. Sigitu Pranu Kazlausku. Kartu jie įsteigė savo privačią odontologijos kliniką Kanados Oukvilio (Oakville) mieste ir 65 metus sėkmingai vertėsi gydytojų odontologų praktika – teikė dantų gydymo paslaugas tūkstančiams pacientų, kurių daugumą sudarė lietuvių kilmės asmenys.

REKLAMA


Angelė ir Sigitas Kazlauskai dažnai dirbo be atlygio – tautiečius gydė nemokamai, priimdavo gyventi į savo namus, per juos perduodavo į Lietuvą vaistus, medicininius instrumentus ir kitus reikmenis. Be to, jie Kanadoje įkūrė labdaros ir paramos fondą, kuris rėmė odontologijos paslaugų teikimą našlaičiams ir nepasiturintiems Lietuvos gyventojams.


Nuolatinė parama ir solidarumas su Lietuva

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę gydytojai odontologai Lietuvoje lankėsi beveik kasmet – čia ieškojo tolesnių paramos kelių, siekdami sudaryti galimybes tobulintis būsimiems Lietuvos gydytojams odontologams: kvietė į Lietuvą įžymius specialistus, kurie padėtų įdiegti pažangiausius to meto odontologinės praktikos gydymo metodus, taip pat stengėsi finansiškai padėti siekiantiems tobulinimosi ar odontologijos rezidentūros studijų įžymiuose Vakarų šalių universitetuose.


Poetas dramaturgas Stasys Santvaras nupasakojo gydytojų odontologų atsidavimą Lietuvai: „Tuo laikotarpiu Angelė ir Sigitas Kazlauskai susiduria su širdį veriančia žinia – medicinos priemonių trūkumu Lietuvoje. Labai susirūpinusi Angelė susisiekė su tarptautiniu Raudonuoju Kryžiumi. Sužinojusi, kad medicinos reikmenys gali būti siunčiami tik Raudonajam Kryžiui Maskvoje, o ne tiesiai į Lietuvą, suprato, kad tuo metu vienintelė galimybė padėti yra reikiamų medicinos priemonių pristatymas asmeniškai. Kad Lietuvai nenutrūktų pagalba, buvo įgyvendintas naujas projektas Toronte – įsteigta „S.O.S. Lietuva“. Kazlauskai teigė, kad pinigai bus renkami tiek individualiais įnašais, tiek lėšų rinkimo renginiais.“



Be profesinės veiklos, sutuoktiniai aktyviai dalyvavo Toronto lietuvių bendruomenės veikloje. Kartu šoko Kanados lietuvių ansamblyje „Gintaras“, dalyvaudavo Lietuvių dainų ir šokių šventėse JAV, Kanadoje ir Lietuvoje.


Sigitas mirė 2005 m. ir buvo palaidotas Lietuvoje, Biržų rajone, Legailių kaimo kapinėse. Angelė mirė 2020 m. Kanadoje. Jos palaikai buvo parvežti iš JAV ir perlaidoti Lietuvoje, tose pačiose kapinėse kaip ir jos vyro.


Po Sigito mirties Angelė testamentu išreiškė norą, kad jos šeimos turtas po jos mirties būtų skirtas Lietuvoje veikiančioms paramos organizacijoms. Savo turto patikėtiniu, testamento vykdytoju ji paskyrė Kanados lietuvį teisininką A. Pacevičių Pace, kuris priėmė sprendimą dalį palikimo skirti mecenatų šeimos subfondui VU fonde įsteigti.


Trečiadienį VU viešėjęs teisininkas A. Pacevičius pasidalijo prisiminimais apie Angelę ir Sigitą Kazlauskus, jų veiklą ir ryšį su Lietuva, papasakojo apie filantropijos tradicijas Kanadoje.


– Ar galite pasidalinti prisiminimais apie Angelę ir Sigitą Kazlauskus? Kokius juos prisimenate jūs, Kanados lietuvių bendruomenė?

– Angelė ir Sigitas Kazlauskai buvo sėkmingą karjerą odontologijos srityje padarę profesionalai, o kartu labai šilti ir prieinami visiems. Toronte gyvenančių lietuvių atmintyje išliko jų ypatinga meilė ir pagarba vienas kitam, jų įsitraukimas į lietuviškų organizacijų – skautų, Toronto tautinių šokių grupės „Gintaras“ – veiklą, dosni finansinė parama Kanados lietuvių bendruomenės organizacijoms, begalinis noras padėti atsikuriančiai Lietuvai. Jie viską darė „su ugnele“. Ir, žinoma, dauguma prisimena Angelę įvairiuose lietuvių susibūrimuose uoliai fotografuojančią jų dalyvius ir įamžinančią vykusius renginius.

REKLAMA


– Ar galėtumėte daugiau papasakoti apie A. Kazlauskas įkurto labdaros ir paramos fondo, kuris rėmė odontologijos paslaugų teikimą našlaičiams ir nepasiturintiems Lietuvos gyventojams, veiklą?

– Angelė ir Sigitas Kanadoje įsteigė labdaros ir paramos fondą, per kurį telkė lėšas savo labdaringai veiklai Lietuvoje įgyvendinti. Jų tikslas buvo įkurti keletą odontologijos kabinetų Biržuose, Palangoje ir Vilniuje, į kuriuos atvyktų dirbti jų finansuojamas rezidentūros studijas baigę gydytojai, kuriuose taip pat būtų teikiama jų fondo pagalba sunkiai besiverčiančioms šeimoms, ypač vaikams, našlaičiams.


– Kaip manote, ką pasakytų A. ir S. Kazlauskai matydami, kad jų palikimas padės odontologijos mokslo plėtrai ir geresniam gydymo prieinamumui Lietuvoje?

– Jie abu buvo be galo atsidavę savo profesinei veiklai, tačiau meilė Lietuvai nulėmė jų gyvenimo misiją – prisidėti prie Lietuvos klestėjimo ir jos žmonių gerovės. Tai atspindi ir Angelės testamentiniai patvarkymai. Jų viso gyvenimo sukauptų lėšų panaudojimas minėtiems tikslams būtų jų siekių išsipildymas, didžiulis džiaugsmas jiems abiem.


– Ar parama Lietuvoje veikiančioms organizacijoms yra dažna praktika Kanados lietuvių bendruomenėje, kuriai pats priklausote?

– Nesakyčiau, kad tai yra paplitęs reiškinys. Šiomis dienomis parama daugiausia teikiama finansiškai remiant įvairias Kanados lietuvių bendruomenės organizacijas, padedant išsaugoti lietuvišką tapatybę išeivijoje. Tačiau reikia pažymėti, kad Kanados lietuviai daug metų dosniai rėmė atsikūrusią Lietuvos valstybę, per trumpą laiką surinko 1 mln. Kanados dolerių, už kuriuos buvo įsigytas Lietuvos ambasados pastatas Briuselyje.


– Turto po mirties palikimas ne tik artimiesiems, bet ir paramai – retas atvejis Lietuvoje. Kaip šios tradicijos skiriasi Šiaurės Amerikoje (Kanadoje, JAV)? Ar tai dažna praktika?

– Filantropija Kanadoje ir JAV turi gilias tradicijas. Sėkmingai finansiškai įsitvirtinę asmenys neretai aukoja nemažas pinigų sumas ligoninėms, universitetams, muziejams, mokslo tyrimo institucijoms. Kai kurie iš jų svariai paremia ir naminius gyvūnus globojančias organizacijas.

REKLAMA


– Kaip manote, kodėl žmonės pasirenka būtent tokį filantropijos būdą?

– Kai kurie iš tokių rėmėjų jaučia pareigą paremti savo Alma Mater, kuri jiems suteikė išsilavinimą, padėjusį pasiekti profesinės karjeros viršūnę, kiti tokiu būdu atsidėkoja gydymo įstaigoms už jų pačių ar jų artimųjų gydymą. Tai yra jų veiklos tęstinumas, noras įamžinti savo ar savo šeimos vardą. Be to, Kanados vyriausybė remia tokią labdarą, taikydama gana reikšmingas mokesčių lengvatas.


– Ar jūsų profesiniame kelyje tai yra pirmasis atvejis, kai tapęs teisėtu turto patikėtiniu prisidedate prie visuomenei reikšmingų ir naudingų darbų? Kaip jaučiatės vykdydamas šią kilnią misiją?

– Per daugiau nei 40 metų vadovaudamas savo įkurtai advokatų kontorai „Pace Law Firm“, esu teikęs teisinę pagalbą administruojant daugybę palikimų, taip pat esu buvęs kai kurių iš jų turto patikėtiniu. Dažniausiai testamentuose būna nurodoma, kam testatorius paskiria savo turtą, tačiau kartais tenka konsultuoti turto patikėtinius, kai jiems pagal Kanadoje veikiančius įstatymus paliekama teisė paskirstyti mirusiojo palikimą testamento vykdytojų nuožiūra.


Kadangi labai gerai žinau, kokie buvo Angelės siekiai, man sukelia ypatingą džiaugsmą, kad didžioji jos palikimo dalis bus panaudota prestižinės mokslo įstaigos – Vilniaus universiteto – veikloje, gerinant naujų odontologų ruošimą, vykdant mokslinį tiriamąjį darbą odontologijos srityje ir kartu dantų gydymą darant labiau prieinamą visiems Lietuvos gyventojams, ypač tiems, kurių padėtimi taip rūpinosi Angelė ir Sigitas – vaikams, našlaičiams ir finansinės paramos reikalingoms šeimoms.


Aš viliuosi, kad ši reikšminga finansinė dovana paskatins ir kitus Lietuvoje sekti Angelės ir Sigito Kazlauskų pavyzdžiu.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 29 (2024)

    Savaitė - Nr.: 29 (2024)