„Šiandienos filmai rytojui“ – filmų rinkinys apie empatiją, jautrumą ir žmones

„Šiandienos filmai rytojui“ – filmų rinkinys apie empatiją, jautrumą ir žmones


„Nemanau, kad vienas filmas gali pakeisti pasaulinę politiką. Tačiau jis tikrai gali pažadinti sąmoningumą ir prabilti į žmonių širdis“, – viename interviu yra sakiusi kino meistrė Agnieszka Holland. Jau ne vienerius metus apie tvarumą kalbantys „Kino pavasario“ organizatoriai antrina, kad filmai gali tapti tam tikru kompasu, galinčiu parodyti kryptį link geresnės ateities. Būtent apie tai kalba ir filmų rinkinio „Šiandienos filmai rytojui“ istorijos – apie tai, kur (ne)galime būti po kelių metų.


„Kino pavasario“ programos ir pirkimų vadovė Dovilė Grigaliūnaitė sako, kad atrinkti filmai tvarumo tema apima platų spektrą klausimų – nuo ekologijos iki migracijos ir žmogaus teisių. „Šių šešių filmų pasakojamos istorijos, kino kalba ir magija techninėmis priemonėmis atvaizduoti daugiau, nei leidžia realybė, nukelia iš praeities į ateitį, stiprina mūsų empatiją ir jautrumą aplinkai, kitam ar kitokiam.“


Tvarumo tema „Kino pavasarį“ vienija su ją taip pat nuosekliai palaikančio festivalio partnerio ERGO vertybėmis. Įmonės vadovas Tadas Dovbyšas pasakoja jau ne pirmus metus festivalyje stebintis, kaip kino kūrėjai permąsto šių dienų politinę, ekonominę situaciją, gamtosaugos klausimus. „Visai šalia mūsų ir visame pasaulyje vykstantys įvykiai, nerimo, grėsmės pojūtis vienus verčia piktintis, kitus – prisiimti atsakomybę ir veikti, bei tą daryti įvairiomis formomis. Džiaugiuosi, kad globojame filmų rinkinį, kuris pristato rimtus kino darbus, skatina kitaip, naujai vertinti situacijas ir žmonių sprendimus“, – dalijasi ERGO vadovas.

REKLAMA


Vienas tokių pavyzdžių – kino kūrėjo Ryûsuke Hamaguchi dramos „Blogis (ne)egzistuoja“ (Evil Does Not Exist) veikėjai: sužinoję, jog šalia jų norima įrengti glampingo stovyklavietę, kurios statybos turės neigiamos įtakos ne tik vietos gyventojų gyvenimo būdui, vietos vandens tiekimui, bet ir plynaukštės ekologinei pusiausvyrai, jie nenuleidžia rankų


Žmogiškumo tema ryški režisierės Agnieszkos Holland tikromis istorijomis paremtame, milžinišką ažiotažą Lenkijoje sukėlusiame filme „Žalia siena“ (Green Border). Kino kūrėja kelia klausimą, ar skirtingos barikadų pusės gali rasti bendrą kalbą, kai siena tampa sudužusių svajonių kapinynu ir apgaulingą viltį atsidurti saugesnėje Europoje keičia siaubas ir šiuolaikinė tragedija. Tuo tarpu Tuniso režisierė Kaouther Ben Hania dramoje „Olfos dukros“ (Four Daughters) trina ribą tarp dokumentinio ir vaidybinio kino. Kai prisijungusios prie ISIS dingsta dvi Olfos dukros, kino kūrėja pasikviečia aktores užimti jų vietą ir rekonstruoja jų istoriją, tyrinėdama atmintį, vaizduotę ir begalinę motinos stiprybę.

REKLAMA


Tvarumą santykiuose, prieraišumo, meilės poreikį pasakoja Elene Naveriani filmas „Gervuogių skonis“ (Blackbird Blackbird Blackberry), kai niekada vyro nenorėjusi, savo laisvę kaip pyragus branginanti Etero įsimyli ir atsiduria kryžkelėje. O režisierių Sam H. Freeman ir Ng Choon Ping moderniame erotiniame trileryje „Femme“ (Femme) smurtas virsta dviejų vyrų iš skirtingų pasaulių – katės ir pelės – žaidimu, kai neapykantos nusikaltimo auka, drag karalienė Džiulsas, vilioja savo užpuoliką neatskleisdamas tapatybės.


Į iraniečių gyvenimą jiems grumiantis su vyriausybės primesta socialine, kultūrine ir religine biurokratija leidžia pažvelgti režisierių Ali Asgari ir Alireza Khatami įspūdingų, dažnai tamsiai komiškų vinječių serija „Žemiškos eilės“ (Terrestrial Verses). Statiška kamera vaizduoja daugybę istorijų: pamesto šuns ieškančią moterį, valstybės cenzūrą patiriantį filmo kūrėją, tėvus, norinčius pavadinti savo naujagimį sūnų Deividu, ir daugelį kitų. Šios trumpos fikcijos piešia stiprų, žmogišką gyventojų, pavargusių nuo kasdienybę varžančios politikos, portretą.








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 16 (2024)

    Savaitė - Nr.: 16 (2024)