Vandeniliu varomi automobiliai gatvėse: proveržis, prie kurio prisideda ir studentai

Vandeniliu varomi automobiliai gatvėse: proveržis, prie kurio prisideda ir studentai


Kaip taršaus kuro alternatyva dažnai minima elektra, tačiau ją šiuo metu inovacijų pasaulyje jau lenkia vandenilis. Prognozuojama, kad Europoje per artimiausius 10 metų vandenilio gamyba gerokai išaugs. Vandeniliu varomi automobiliai pasižymi ilgesniu nuvažiuojamu atstumu nei elektromobiliai, o papildyti automobilį vandenilio kuru užtrunka beveik tiek pat laiko kaip ir įprastą automobilį su vidaus degimo varikliu. Su tokiu grynu vandeniliu varomo automobilio modeliu jau eksperimentuoja Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos studentai, padėdami verslui plėsti inovacijų taikymą transporto sektoriuje.


Eksperimentai su vandenilio varikliais – naudingi verslui

„Vandeniliu varomo automobilio modelis yra įsigytas visiškai neseniai ir jau integruojamas į Alternatyvių energijos šaltinių automobilių studijų dalyką, rengiami laboratoriniai ir praktiniai darbai. Su šiuo automobilio modeliu gali būti vykdoma tiek eksperimentinė, tiek užsakomoji veikla, kurią verslas gali pasitelkti savo procesų tobulinimui“, – sako Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos (VTDK) Technikos fakulteto Automobilių transporto inžinerijos katedros lektorius Tadas Vipartas.

REKLAMA


„Vandenilio talpas – balionėlius – mes užpildome patys su specialiai tam pritaikytu prietaisu, naudodami tik distiliuotą vandenį, – apie modelio veikimą pasakoja T. Vipartas. – Yra galimybė stebėti realius modelio parametrus kompiuterio ekrane, pvz., įtampą, elektros srovę, greitį ir kt. Modeliukas yra tvirtinamas specialiai tam sukurtame traukos stende, kuriame sudaroma apkrova važiavimo metu, jis taip pat gali būti valdomas nuotoliu.“


Vandenilis – perspektyvi alternatyva

Vandenilis yra viena perspektyviausių taršaus kuro alternatyvų, o vandenilio varikliai – viena inovatyviausių eksperimentų sričių, kurioje itin aktyviai darbuojasi VTDK studentai. Ši mokslinė veikla ne tik padeda gimti naujovėms, bet ir augina Lietuvos inovatorių bendruomenę.


„Vandenilio, ypač žaliojo, pritaikymas transporte yra viena svarbiausių inovacijų, galinčių sumažinti transporto sektoriaus CO2 emisijas ir pakreipti jas neutralumo link, – teigia Transporto inovacijų asociacijos (TIA) vadovė Asta Kazlauskienė. – Visgi, kol kas vandenilis yra nišinė kuro alternatyva, tad ją sparčiau ir plačiau vystyti Lietuvoje – būtina“.

REKLAMA


Eksperimentai su vandenilio varikliais

Viena iš svarbiausių mokslinių tyrimų veiklos krypčių einant žaliojo kurso link – dekarbonizacijos (CO2 išmetimo į atmosferą mažinimo) procesas. Dr. Alfredas Rimkus, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos (VTDK) Automobilių transporto inžinerijos katedros docentas, pasakoja, kad VTDK ekperimentuoja ir su vandenilio varikliais matydama šios technologijos galimybes: „Dekarbonizacijos procesą ypač perspektyvu vystyti pritaikant vandenilio energiją transporte: 2022-aisias su kolegomis atlikome tyrimą šia tema“. Pasak mokslininko, ateityje numatoma toliau tęsti atsinaujinančių transportui skirtų energijos šaltinių tyrimus, taip siekiant didinti alternatyvių degalų dalį transporte.


„Vandenilis yra labai svarbus pokytis siekiant tvarumo transporto ir logistikos srityse, tad labai džiugu, kad ir Lietuvos mokslininkai aktyviai dalyvauja MTEP (mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros – aut. past.) veikloje vystant vandenilinius variklius“, – aukštųjų mokyklų indėliu džiaugiasi Transporto inovacijų asociacijos vadovė A. Kazlauskienė.


Kolegijų mokslinė veikla padeda gimti naujovėms

Dr. Vytenis Surblys, VTDK Automobilių elektronikos sistemos studijų programos komiteto pirmininkas, pasakoja, kad studentai aktyviai dalyvauja MTEP veiklose: taip jie įgauna vertingų įgūdžių ir kompetencijų tapti inovatoriais ateityje. Be to, kolegijos, atliekančios MTEP veiklas, tampa vertingomis partnerėmis pramonės ir verslo sektorių atstovams, o šios partnerystės gali padėti atsirasti gyvenimą keičiančioms inovacijoms.


„Vystydamos MTEP veiklas bei aktyviai bendradarbiaudamos su verslu aukštosios mokyklos gali padėti aktyviau kurti ir vystyti inovacijas bei padėti auginti inovatorių bendruomenę Lietuvoje, kuri ne tik gerai išmano ateities tendencijas, bet ir supranta verslo poreikius bei inovacijų komercializavimo galimybes“, – apie aukštųjų mokyklų mokslinės veiklos reikšmę kalba A. Kazlauskienė.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 22 (2023)

    Savaitė - Nr.: 22 (2023)

Daugiau >>