Kaunietė Ūla tvarumu susidomėjo prieš daugiau nei dešimt metų, kuomet šis dar buvo mažai žinomas ir nepopuliarus. Moteris savo kasdienybę mažais žingsneliais paversdavo vis tvaresne, o tapusi mama ir ieškodama papildomos veiklos, nusprendė, kad sukauptomis žiniomis nori dalintis su plačiąją visuomene. Taip kartu su drauge pradėjo projektą „Ūla, namõ“.

„Lietuvos ryto“ televizijos žiūrovus prie ekranų kviečia laida „Švarūs miestai – švari Lietuva“, pažindinanti su ekologiškais ir tvariais sprendimais, kuriuos puoselėja šalies miestai, juose veikiantys verslai bei neabejingų gyventojų iniciatyvos. Būtent viena tokių yra kaunietės Ūlos su drauge pradėtas projektas „Ūla, namõ“, kuris gan greitai sulaukė populiarumo iš tvarių bei tvarkingų namų norinčių pasekėjų.

„Labai smagu, jog per pusę metų sulaukėm atgarsio, sekamumo, sulaukiam daug komentarų, asmeninių žinučių. Kai kurie žmonės net tvarkydamiesi savo namus atsiunčia nuotraukas „prieš“ ir „po“. Tikras malonumas įkvėpti kitus“, - laidoje pasakos projekto įkūrėja Ūla Petkevičiūtė.

Socialiniuose tinkluose Ūla dalinasi patarimais, kaip susitvarkyti namus, kaip buityje puoselėti tvarius sprendimus. Projekto aprašyme žaismingai įvardijama veikla, kaip „namų ravėjimas“, mat kaip ir sode, taip ir namuose siekiama atsikratyti nereikalingų piktžolių.

„Kai ravim, siekiam padaryti taip, kad darže liktų tik tai, kas gražu ir džiugina. Iš principo, tą patį mes darome ir namuose – pasiliekam tai, kas reikalinga ir kas kelią džiaugsmą ir išravim tai, kas nereikalinga“, - pasakos moteris.

Anot laidos pašnekovės, tvarumas gali būti nepatogus, nes vartotojiškumas išsivystė suteikdama laisvę žmonėms problemas spręsti perkant naujus daiktus ar produktus. Tačiau Ūla pastebi, jog norint į savo kasdienybę įnešti daugiau gamtai draugiško požiūrio, kartais užtenka parduotuvėje priimti gan nesudėtingus sprendimus.

„Pavyzdžiui perkant morkas, galime rinktis jas nesupakuotas į plastikinę pakuotę. Kita vertus, visą laiką reikia pagalvoti, kuris pasirinkimas – ar važiavimas į tvaresnę parduotuvę, kuri yra už 10 kilometrų, ar nuėjimas į savo vietinę parduotuvėlę – yra tvaresnis ilguoju laikotarpiu. Sutinku, kad gali būti nepatogu, bet kartais tas nepatogumas yra tik atsikalbinėjimas, vietoj to, kad imtume ir pagalvotume, kuris variantas yra geresnis“, - teigs laidos pašnekovė.

Moteris taip pat pastebi, jog viena didžiausių klaidų, pradėjus gyventi tvariau, yra daiktų, dar tinkamų naudojimui, išmetimas. Todėl Ūla duoda patarimus, nuo ko gi reikėtų pradėti, kad kiekvieno žmogaus buityje atsirastų daugiau tvarumo.

„Žmonės labai domisi apie namų organizavimą, tačiau tai jau yra paskutinioji dalis. Juodasis darbas – namų išsiravėjimas. Mano principas yra toks, kad ravint namus reikia juos pasidaryti tokius, kad jie būtų patogūs bei prasmingi tame gyvenimo etape. Tačiau ką daryt su išravėtu turtu? Dažnas imasi greito sprendimo – į konteinerį, bet aš stengiuosi įvesti naują praktiką – daiktų atsikratyti atsakingai: galima parduoti, galima perdirbti, padovanoti, paaukoti, kad daiktai rastų naujus namus. O jau imantis išravėtų namų organizavimo, nereikia skubėti, nereikia pasiduoti madoms ir prisipirkti daugybę dėžučių. Labai skatinu naudoti tai, ką jau turim ir tik tada, kai po kelių savaičių ar net mėnesio, įvertinus poreikį ir patogumą, galima nusipirkti gražią, naują dėžutę“, - patarimais dalinsis Ūla.

Kita laidos tema: geologų dienos proga apdovanoti nusipelnę šalies geologai

Kasmet paskutinį balandžio mėnesio savaitgalį yra švenčiama profesinė geologų šventė – Geologų diena. Minėdami šią progą, specialistai iš visos Lietuvos susirinko aptarti rūpimų žemės gelmių energetinių išteklių išgavimo bei panaudojimo klausimų. Šiais metais dešimtys geologų rinkosi ypatingoje vietoje – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmuose.

„Kiekvienam geologui tai svarbi šventė, nes nuo studijų laikų save laikom gamtos vaikais, o prasidėjęs pavasaris, atbudusi gamta, yra tai, kas pažadina geologo norą tyrinėti, eiti į maršrutus, prasideda aktyvus metų periodas, kuomet galim sukaupti medžiagą, kurią apdorosim vėl atėjus šalčiams“, - laidoje pasakos geologijos įmonių asociacijos vadovas Saulius Gegieckas.

Balandžio 27-tą dieną vykusios konferencijos tema – „Lietuvos žemės gelmių energetiniai ištekliai. Ar gebame juos tinkamai panaudoti?“. Renginio metu buvo aptarta ne tik dabartinė situacija, bet ir teisinė padėtis bei apdovanoti nusipelnę šalies geologai.

„Turim įsteigę profesinį garbės ženklą – „Auksinį geologo plaktuką“ ir tuos žmones, kurie Lietuvos geologijoje yra daugiausiai nusipelnę, kurie ją kūrė, puoselėjo ir kurie dabar propaguoja, rašo knygas, atsiminimus, vadovėlius, mes juos randam bei tokiuose apdovanojimuose pagerbiam“, - įvykusia švente laidoje džiaugsis S. Gegieckas.

Kita laidos tema: kompensacija už įsigytą elektromobilį

Transporto sektorius yra vienas taršiausių, vertinant šiltnamio efektą sukeliančias dujas, todėl nuo 2019 metų Aplinkos projektų valdymo agentūra pradėjo skatinti gyventojus atsisakyti taršių transporto priemonių bei įsigyti elektromobilius, pasinaudojant Modernizavimo fondo lėšomis. Pasinaudoję teikiama parama, Lietuvos gyventojai gali dar labiau prisidėti prie klimato kaitos mažinimo, o paskutiniais duomenimis nuo 2019 metų lietuviai jau atsisakė apie 40 tūkst. taršių automobilių.

„Skiriame didelį dėmesį elektromobilių įsigijimo skatinimui, todėl iš Modernizavimo fondo yra gauta 50 mln. eurų parama: 35 mln. eurų yra gyventojams, fiziniams asmenims ir 15 mln. eurų juridiniams asmenims. Įsigyjant elektromobilį išmokamos kompensacijos: 5000 eurų už naują automobilį ir 2500 eurų už naudotą iki keturių metų, tik pirmoji registracija Lietuvoje turėtų būti ne ankstesnė nei 2022 metų kovo 23 d. Juridiniams asmenims galimi tik nauji M1 ir N1 klasės elektromobiliai, o kompensacija siekia 4000 eurų“, - laidoje teigs Nacionalinių programų valdymo departamento klimato kaitos skyriaus specialistė Agnė Markauskienė.

Kita laidos tema: plastiko perdirbimo kelias

Plastikas – neišvengiama kasdienio gyvenimo dalis, tačiau nesaikingas jo naudojimas sukuria daugybę atliekų ir taip prisideda prie klimato kaitos. Visgi, šią problemą galima sumažinti ir plastiką perdirbti. Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“, koordinuojančios Lietuvos gamintojų ir importuotojų pakuočių atliekų tvarkymą, pristatytame reportaže bus pasakojama, jog plastiko perdirbimas prasideda gyventojų namuose, kuomet jis yra išrūšiuojamas, išmetamas į atitinkamą konteinerį. Tuomet jau paruoštos atliekos papuola į gamyklą, yra kruopščiai patikrinamos, rankiniu būdu atskiriamos priemaišos, taip pat atliekos, užterštos maisto likučiais ar riebalais. Vėliau plastiko atliekos yra smulkinamos, plaunamos šaltu vandeniu, džiovinamos ir lydomos į vientisą iš masę, iš kurios gaminamos plastiko granulės.

„Plastiko granulių panaudojimas platus: galima gaminti plėveles, šiukšlių maišus ir kitokius produktus. Per metus perdirbame 4,5-5 tūkst. tonų plastiko, tačiau gyventojų didžiausia daroma klaida – plastiko išmetimas į ne jam skirtą konteinerį. Jeigu plastikas atsiduria plastiko konteineryje, mes jau pasistengiam jį paversti vėl produktu“, - laidoje pasakos UAB „Maldis“ vadovas Modestas Vaitiekūnas.

Ekologija sugrįžta į jūsų ekranus. Nepraleiskite „Švarūs miestai – švari Lietuva“ laidos Lietuvos ryto televiziją!

Partnerių informacija.