Karina scenoje priėmė Trečiadienės iššūkį

Karina scenoje priėmė Trečiadienės iššūkį

Karinai patinka scenoje būti Trečiadiene.


Ko jau ko, o talentų ir charizmatiškumo Karinai Krysko-Skambinei gali pavydėti bet kuri pramogų pasaulio moteris. Ji – dainininkė, šokėja, choreografė, populiarių miuziklų ir šiuolaikinio šokio spektaklių herojė. Ją visiškai kitokią žiūrovai neseniai pamatė Kauno valstybinio muzikinio teatro premjeroje – miuzikle „Adamsų šeimynėlė“.

Giedrė MILKEVIČIŪTĖ


– „Adamsų šeimynėlėje“ sukūrėte padūkusios ir užsispyrusios paauglės Trečiadienės personažą. Man atrodo, šis kūrinys labai aktualus šiandien, kai tėvai ir vaikai dažnai konfliktuoja ir nesusikalba.

– Adamsai mums atrodo labai keisti, bet iš tikrųjų jie yra aukštų moralinių vertybių besilaikanti šeima. Jų pagrindinė taisyklė – bet kokiomis aplinkybėmis sakyti tiesą, o tai, sutikite, anaiptol ne visada paranku. Man šiame miuzikle labai įdomu dirbti, nes Trečiadienės, apie kurią iš esmės sukasi visas veiksmas, vaidmuo visiškai kitoks nei šio teatro ir kitose scenose sukurtuose spektakliuose, kuriuose esu jausminga, lyriška ir draskoma tragiškų jausmų. „Adamsų šeimynėlėje“ grįžtu į paauglystę, kupiną šėlionių, pirmosios meilės žavesio.

REKLAMA


Čia visai kitoks charakteris, turiu jį pirmiausia pati perprasti, į jį įsijausti. Tikrai rizikavau, nes ilgokai svarsčiau, ar pavyks suvaidinti ne Barborą, ne Dezdemoną, o šelmiškąją Trečiadienę. Man šis vaidmuo buvo kiek netikėtas, bet labai įdomus iššūkis. Reikėjo prisiminti tai, ką gali iškrėsti savo kategorišką nuomonę ir gyvenimo viziją turinti paauglė. Prieš premjerą šiek tiek nerimavau dėl publikos ir savo pačios reakcijos, nes repetuojant tam tikras komiškas situacijas mums, artistams, buvo labai juokinga vaidinti, o spektaklio metu reikėjo išlaikyti rimtus veidus, kai tuo metu visa salė juokėsi. Po premjeros ir publikos ovacijų supratau, kad pataikiau į dešimtuką.


– Gal galite trumpai priminti, kaip šis žaismingas miuziklas buvo sukurtas ir atkeliavo iki Kauno muzikinio teatro scenos?


– Ši smagi šeimos gyvenimo parodija, kurios premjera Kauno muzikiniame teatre įvyko per Valentino dieną, yra sulaukusi komiksų, animacinių ir vaidybinių filmų versijų, tačiau muzikinę sceną atrado tik 2010 metais Niujorko Brodvėjaus teatre. Muziką ir tekstus parašė Amerikos teatro „Drama Desk“ apdovanojimo laureatas Endriu Lipa. Miuziklo veikėjų tipažai perimti iš Čarlzo Adamso nupieštų amerikiečių šeimos personažų ir jiems suteikta gausybė makabriškų elgsenos ir išvaizdos detalių. Kauniečių versiją realizuoja šauni kūrėjų komanda: meno vadovas Kęstutis Jakštas, muzikinis vadovas Julius Geniušas, režisierė Viktorija Streiča, scenografas ir vaizdo projekcijų kūrėjas Gintaras Makarevičius, kostiumų ir grimo dailininkė Kotryna Daujotaitė ir kt.

REKLAMA


Spektaklyje vaidmenis kuria net trys skirtingos Adamsų šeimos sudėtys. Be to, tai aktorės ir dainininkės Viktorijos Streičos režisūros debiutas, o ji pati scenoje puikiai įkūnijo žmoną ir mamą Mirtišę. Fantastiškas grimas mus visus priverčia ne tik persikūnyti, bet pavirsti tikrais Adamsais.


– O Trečiadienė jums pačiai neprimena paauglystės ir jaunystės, pirmosios meilės?


– Na, ne visai. Aš buvau labai ramus vaikas, kukli mergaitė, tačiau tam tikrų sąsajų būtų galima surasti. Jaučiausi esanti kitokia negu mano bendraamžės. Adamsai irgi yra kitokie, nenormalūs. Aš ir dabar jaučiuosi ne visai tokia kaip visi. Gal tai ir gerai, o gal blogai?


Nežinau... (Šypsosi – aut. past.) Beje, gal kam įdomus toks sutapimas – prieš daug metų man jau teko vaidinti Trečiadienę tuomet kuriamoje tęstinėje televizijos laidoje. Buvo labai smagus projektas, kuris, deja, ekranų nepasiekė, nes televizijai pasirodė pernelyg sudėtingas. Tad smagu, jog likimas taip sudėliojo, kad aš ir vėl esu Trečiadienė. Bijau, kad man gali prilipti tokia pravardė. (Juokiasi – aut. past.) Tiesa, vaidmuo – ne iš lengvųjų. Aš mielai vaidinčiau ir kurį nors kitą vaidmenį, pavyzdžiui, Mirtišės.


Karina scenoje priėmė Trečiadienės iššūkį

Karina Krysko-Skambinė nepaliauja stebinti savo talentais. Scenos iš miuziklo „Adamsų šeimynėlė“.


– Ką jums labiau patinka vaidinti – tragiškus personažus ar štai tokius žaismingus?


– Sunku tuos mano vaidmenis surūšiuoti į labiau ar mažiau mielus. Tai tas pats, kai manęs žurnalistai paklausia, kas man labiau prie širdies – šokti ar dainuoti? Atsakau, kad man patinka ir tas, ir tas. Kai ilgesnį laiką šoki, norisi dainuoti ir atvirkščiai... Juk viskas susiję su muzika, todėl viskas patinka. Lygiai tas pats ir su personažais. Man gera save išbandyti ir vienokiu, ir kitokiu amplua.


Scenoje labai praverčia šokėjos patirtis, beje, ji – tikrai nemaža, nes esu baigusi choreografijos studijas, kadaise šokusi kolektyvuose „Alija“, „AndreDance“, „Todes“. Ta patirtis reikalinga ir dainuojant, nes reikia kūno plastikos. Dabar man labai smagu vaidinti Trečiadienę Kaune, nes tai – kažkas visiškai nauja ir netikėta, o po savaitės aš jau visai kitokia – Dezdemona Vilniuje Anželikos Cholinos šokio spektaklyje „Otelas“. Toks gyvenimas, tokia artisto dalia būti įvairiapusiškam, antraip rizikuoji tapti nuobodus.



– Po to, kai viename televizijos projekte likimas lėmė susitikti su profesionaliu sportinių šokių šokėju Sauliumi Skambinu ir už jo ištekėti, tapote lyg ir kauniete. Gyvenate gražioje vietoje prie Kauno marių, Palemone, tačiau iki tol buvote vilnietė... Tad kaip dabar jus vadinti?


– Aš esu vilnietė, gyvenanti Kaune. Kol nebuvo Kauno muzikiniame teatre vaidmenų, neatsirado draugų, vis traukė į Vilnių. Nėra svarbu, kaip mane vadinsite – vilniete ar kauniete, esu Lietuvos vaikas, ir tiek…


– Kiek žinau, esate gimusi gegužės mėnesį. Ar jūsų širdyje jau pavasarinės nuotaikos?


– Kai žmogus gimsta pavasarį, jam šis metų laikas yra bene pats gražiausias. Tai juk gamtos pabudimo, atsinaujinimo metas. Man patinka, kai po truputį kalasi žaluma, keičiasi spalvos, viskas ima žydėti, skleidžiasi įvairiausi kvapai. Ypač tuos kvapus ir spalvas pajutau tais metais, kai, persikėlusi į Palemoną, pradėjau rytais bėgioti. Bėgi ir „kaifuoji“, nes junti palaimą nuo obelų, vyšnių ir alyvų žiedų... Beje, pavasario aš pradedu laukti iš karto po Naujųjų metų. Dar, žinoma, man patinka vasara, tuomet laukia vandens malonumai, sportuoju lauke, o šaltuoju metų laiku einu į sporto klubą.

– Tikriausiai, kaip ir dauguma tautiečių, jūsų šeima mėgsta keliauti?


– Aišku, kad man labai patinka kelionės, tačiau negaliu pasakyti, kad esame aplankę daug užsienio šalių. Tas tolimas keliones reikia iš anksto suplanuoti, būtina suderinti mano ir vyro veiklą. Darbų visada atsiranda tarsi iš niekur: tai turiu koncertuoti, tai kokius „multikus“ garsinti, o štai neseniai teko filmuotis kino komedijoje „Be 5 min. vedę“.


Gaila, bet kelionėms dažnai trūksta laiko. Vasarą tenka nemažai koncertuoti, tad atostogoms labiau tinka ruduo. Rezgu mintį apie šiltesnius kraštus. Noriu ne tik padrybsoti kur nors prie viešbučio baseino, bet ir pamatyti egzotiškesnių vaizdų, pasižvalgyti po žymesnes vietas.

REKLAMA


Karina scenoje priėmė Trečiadienės iššūkį

Ypač smagu komanduoti tėveliams Adamsams (aktoriai Giedrius Arbačiauskas ir Živilė Lamauskienė).


– Saulius yra įkūręs gatvės šokių mokyklą – „Žvaigždžių“ mokykla organizuoja įvairius renginius, varžybas, susijusias su šokiais, jose dalyvauja vaikai iš jo studijų, esančių įvairiuose Lietuvos miestuose. Ar jūs prisidedate prie šio darbo, ar mokote vaikus šokti?

– Ne, tai vien Sauliaus privilegija. Jis ne tik yra geras šokėjas, bet ir turi pedagogo gyslelę.


– O kaip jūsų sūnelis Majus? Labiau linksta prie šokių ar prie dainavimo?


– Net nežinau, kas iš jo išeis... Jam dar tik penkeri. Mes nelabai norime jo spausti. Aš girdžiu, kad sūnus turi klausą, bet kol kas jam labiau rūpi sportas, o ne dainos ar šokiai. Šokiams jis gal ir būtų gabus, bet neturi kantrybės, jam sunku nusėdėti vienoje vietoje, užtat baseine jaučiasi kaip žuvis vandenyje.


– Ar mažylis matė jūsų pasirodymus, spektaklius?


– Kai kuriuos matė, „Adamsų šeimynėlės“ – ne. Šis spektaklis labiau tinka suaugusiesiems ir paaugliams. O šiaip ir su manimi, ir su tėveliu Majus ne kartą buvo teatre, bet, kaip jau minėjau, jam sunku nusėdėti vienoje vietoje. Jis – labai judrus, lipa per galvas. Kai paaugs, bus protingesnis ir kantresnis. Beje, anksčiau, kai aš namie repetuodavau ir dainuodavau, jam tai nepatikdavo, prašydavo, kad nedainuočiau, o dabar pats labai gražiai dainuoja. Tai jau šioks toks pasiekimas. Gal kada nors dainuosime kartu. (Šypsosi – aut. past.) Na, bet laikas parodys, kam jis gabus ir kas jam pačiam labiau patiks.

– Pastaruoju metu vyrauja kulinarijos kultas. Ar esate gurmanė? Kas jūsų namuose dažniausiai būna virėjas, o kas – valgytojai?


– Dažniausiai valgį ruošiu aš, nes tai daryti man patinka. Žinau, kuo įtikti vyrui ir sūnui, stengiuosi paruošti tai, ką jie mėgsta. Tikriausiai ne veltui sugalvotas toks posakis: per skrandį – į širdį. Darbo dienomis pietų negaminame, nes mes su Sauliumi dirbame, o vaikas eina į darželį. Kai vakarais būdavo repeticijos ar spektakliai, virėjo vaidmuo tekdavo vyrui. Mūsų šeima stengiasi valgyti sveiką maistą, vengti riebalų, vartoti daug daržovių.


Karina scenoje priėmė Trečiadienės iššūkį

Karinai ir Sauliui geriausios atostogos – kelionėse. Kauno valstybinio muzikinio teatro (Martyno Aleksos) ir asmeninio albumo nuotraukos.


– Ar turite savo firminį patiekalą?


– Taip, turiu. Tai būtų krevetės su ypatingu padažu. Per šventes šis patiekalas ant stalo – būtinas.


– O savo gimtojo Vilniaus nepasiilgstate?


– Neturiu kada pasiilgti, nes labai dažnai ten būnu. Daugiausia, žinoma, būnu koncertuose, televizijose, tad beveik nelieka laiko susitikti su man artimais žmonėmis. Kartais, kai pasiilgtu vilniečių, tiesiog sėdu į automobilį, valanda kelio – ir jau sostinėje. Be mašinos tikrai neišsiversčiau. Ji man – tarsi antrieji namai.


– Kokią mašinytę vairuojate?


– Paprastą.


– Važiuodama klausotės muzikos? Kokios?


– Mėgstu pasileisti muziką labai garsiai. Daugiausia klausausi tokios muzikos, kuri susijusi su tuo, ką man reikia vaidinti ar išmokti dainuoti ar perdainuoti. Kartais mėgstu važiuoti tyloje.


– Pastebėjau, kad jums tiesiog sekasi vaidinti ir šokti su puikiais scenos partneriais: „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legendoje“ – su Mantu Jankavičiumi, „Paryžiaus katedroje“ – su Deiviu, „Otele“ – su puikiu šokėju iš Osetijos Valerijumi Suanovu, „Adamsų šeimynėlėje“ esate įsimylėjėliai su Martynu Kavaliausku...


– Iš tiesų galėčiau pasakyti, kad man sekasi su scenos partneriais. Tas emocinis ryšys siekiant bendro tikslo – gražaus ir jaudinančio scenos reginio – yra labai svarbus. Beje, jeigu būtų koks nors netikęs scenos partneris, gal ir publika mūsų vaidinama meilės istorija paprasčiausiai nepatikėtų. Man didžiausi iššūkiai teko Anželikos režisuotuose spektakliuose, ypač atsakingas ir sunkus išbandymas buvo didžiojoje scenoje įkūnyti legendinę Barborą. O štai Dezdemona pernai pastatytame šokio spektaklyje buvo dar didesnis iššūkis, nes jau bene 10 metų nebuvau taip atsidavusi šokiui. Iki „Otelo“ buvo daug įvairių miuziklų, kitų spektaklių, nesusijusių su šokiais, daug koncertavau su grupe „69 danguje“. Beje, dėl mano naujų veiklų, kurių atsiranda vis daugiau, su merginomis koncertuoju vis rečiau. Juntu, kad skriaudžiu drauges.

REKLAMA


– Su Sauliumi Skambinu susišokote, kai dalyvavote televizijos šokių projekte, o 2008 metais, kai dar nebuvote susituokę, jums teko atstovauti Lietuvai „Eurovizijos“ šokių konkurse. Tai – likimo dovana?

– Manau, kad labiau staigmena, kuri virto meile ir šeima. Džiaugiuosi, kad mano artimiausias žmogus – iš tos pačios srities. Taip lengviau mums abiem, nes suprantame vienas kitą ne tik iš pusės žodžio, bet ir iš judesio. O sūnaus gimimas mus dar labiau suartino. Saulius supranta, kad nepakęsčiau vyro, kuris kėsintųsi į mano kūrybinę laisvę.


– Kokių dar staigmenų rengiate savo talento gerbėjams?


– Pastaruoju metu jau pasinėriau į savo solo karjeros pradžią. Tas kelias man – naujas ir labai įdomus. Jau įrašomos naujos autorinės mano pirmojo albumo dainos. Ir, kaip jau minėjau, gyvenu pavasario nuotaikomis, svajoju apie ilgesnį poilsį su šeima. Reikia įgauti energijos, kad vėl galėčiau žiūrovus kuo nors nustebinti.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 05 (2023)

    Savaitė - Nr.: 05 (2023)