2023 metais, besibeldžiančiais į duris, dalis Lietuvos gyventojų, nepaisant itin aukštos pastarojo meto infliacijos, galės lengviau atsikvėpti, nes jų išlaidas bent šiek tiek sušvelnins augančios pajamos.

Dovanas perkame drąsiau

Vieni žmonės jau džiaugiasi, kad jų pajamos ūgtels, kiti skaičiuoja, kokia suma pasipildys jų piniginės, treti nerimauja, ar pakaks pinigų būtiniausioms prekėms ir paslaugoms.

„Žinote, visada norisi gauti daugiau, bet ir kelios dešimtys eurų labai pravers, kai viskas taip pabrango“, – apie padidėsiančią savo pensiją ir vienišo asmens išmoką sako ponia Antanina.

Elena jau suskaičiavo, kokia suma kitąmet pasipildys jos ir vyro piniginės. „Kartu sudėjus mūsų pensijos padidės apie 150 eurų per mėnesį. Mums tai didelė suma, todėl jau dabar drąsiau perkame Kalėdų dovanas anūkams“, – šypsodamasi sakė ji.

Kad pasipildys šeimos biudžetas, džiaugiasi ir du vaikus auginanti Vilija: „Aš – mokytoja, todėl mano alga padidės. Ūgtels ir vaiko pinigai. Ir mano sesuo, kuri laukiasi pirmagimio, džiaugiasi, kad gaus didesnę išmoką.“ Vilija tikisi, kad šiek tieks padidės ir jos vyro atlyginimas: „Tomo darbingumas – 50 proc., todėl jam taikomas neapmokestinamųjų pajamų dydis yra didesnis, ir „į rankas“ jis gaus daugiau.“

Švelnins infliacijos padarinius

Siekdama sušvelninti infliacijos padarinius, valdžia didina mažiausiai uždirbančiųjų, šeimų, auginančių vaikus, pensininkų, biudžetinių įstaigų darbuotojų pajamas – didės atlyginimai, pensijos, tikslinės kompensacijos negalią turintiems žmonėms ir kitos socialinės išmokos. Bet ar šalies biudžetas pakankamai dosnus, ar finansinė pagalba kai kurioms žmonių grupėms galėtų būti didesnė? – klausėme ekonomisto, socialinių mokslų daktaro, Vilniaus universiteto profesoriaus Teodoro Medaiskio.

„Šis atlyginimų mažiausiai uždirbantiems ir dėl infliacijos sumenkusių pajamų didinimas pažeidžiamiausių ir kai kurių kitų grupių žmonėms nėra dviženklės infliacijos padarinių kompensavimas. Tai tik bandymas sušvelninti jos padarinius, – sako jis. – Žinoma, galima norėti, kad išmokų didėjimas bent jau kompensuotų infliaciją, bet mums visiems tenka mokėti tam tikrą kainą už dabartinės geopolitinės situacijos lemtą energetinių išteklių brangimą ir kitus ekonomikos nuostolius, o dabartinis socialinių išmokų indeksavimas pakankamai pagrįstas ir atspindi ekonomikos augimo lėtėjimą.“

T. Medaiskis priduria, kad didinant išmokas iš biudžeto daugiau negu šalyje sukuriama pridėtinė vertė, būtų dar labiau skatinama infliacija „ir parduotuvėje pakilusią kainą pamatytume anksčiau, negu į jūsų sąskaitą įkristų padidinta pensija ar kita išmoka“.

Didės pensijos, vaiko pinigai, atlyginimai

Didesnės „Sodros“ pensijos gyventojus pasieks jau sausį. Vasarį daugiau pinigų sulauks gaunantieji išmokas už praėjusį mėnesį: valstybines, šalpos pensijas, išankstines senatvės pensijas. Vasarį didesnių pensijų priemokų už sausį sulauks ir tie, kurių pensija mažesnė nei nustatytas minimalių vartojimo poreikių dydis (MVPD), nes padidės MVPD. Prognozuojama, kad jis sieks 354 eurus, o vidutinė priemoka – apie 31,17 euro. Didesni vaiko pinigai tėvelius taip pat pasieks vasarį.

Vidutinė senatvės pensija nuo 2023 m. sausio didėja apie 60 eurų – iki 542 eurų, o turinčiųjų būtinąjį stažą maždaug 65 eurais – iki 575 eurų. Kokia suma padidės kiekvieno senjoro pensija, priklauso nuo to, kokio dydžio socialinio draudimo pensiją jis gauna. Nuo sausio padidėjimą pajus ir kitų pensijų gavėjai – žmonės, kurie gauna nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, pirmo ir antro laipsnio valstybinę pensiją, mokslininkų, pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Iš viso didesnes pensijas nuo kitų metų gaus apie 600 tūkst. žmonių, gaunančių senatvės pensijas, apie 150 tūkst. netekto darbingumo pensijų gavėjų, apie 235 tūkst. asmenų, gaunančių našlių ir našlaičių pensijas, bei apie 92 tūkst. įvairių valstybinių pensijų gavėjų.

Kitąmet ūgtelės ir tikslinės kompensacijos žmonėms, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Didesnių šalpos išmokų sulauks per 60 tūkst. senatvės pensijos amžiaus sulaukusių arba negalią turinčių asmenų (vaikai su negalia, nuo vaikystės neįgalūs suaugusieji ir kiti neįgalieji), kurie neturi pakankamo stažo socialinio draudimo pensijai gauti. Iki 34,89 euro padidintas vienišo asmens išmokas kitais metais gaus apie 240 tūkst. vienišų pensinio amžiaus ir negalią turinčių žmonių.

Vaiko pinigai, kuriuos gauna apie 329 tūkst. šeimų, nuo sausio 1 d. daugiavaikėms ir nepasiturinčioms ar neįgalų vaiką auginančioms šeimoms padidės  iki 136,22 euro, kitoms šeimoms – iki 85,75 euro.

Nuo sausio 1 d. minimalus valandinis atlygis augs apie 15 proc. – iki 5,14 Eur/val., gerokai ūgtelės ir minimali mėnesinė alga (MMA) – nuo 730 iki 840 eurų. Kadangi iki 625 eurų didinamas ir neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD), uždirbančiųjų MMA pajamos „į rankas“ iš viso paaugs 83 eurais, o didesnį atlyginimą „į rankas“ gaus apie 130 tūkst. dirbančiųjų. Iš dalies darbingiems žmonėms taikomas NPD bus dar didesnis – priklausomai nuo darbingumo lygio, jis sieks 1 005 arba 935 eurus, tad jų atlyginimas „į rankas“ irgi padidės. Taip pat nuo 181 iki 186 eurų augs pareiginės algos bazinis dydis, todėl biudžetinių įstaigų darbuotojų, valstybės tarnautojų, valstybės pareigūnų, karių, teisėjų (iš viso daugiau kaip 200 tūkst. viešajame sektoriuje dirbančių žmonių) atlyginimai augs 23,5–161 euru. Taip pat didės mokytojų, dėstytojų ir kitų švietimo srities darbuotojų, medikų – gydytojų, slaugytojų, rezidentų – atlyginimai.