Herojumi tapęs L. Mažylis - aistringas filatelistas

Herojumi tapęs L. Mažylis - aistringas filatelistas

Politologo profesoriaus Liudo Mažylio teigimu, pašto ženklai paprastai būna susiję su geografija, istorija ar menu.


Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą Vokietijos diplomatiniame archyve aptikęs profesorius Liudas Mažylis kolekcionuoja atvirukus ir pašto ženklus. L. Mažylis tvirtina, kad filatelistas turi labai daug kuo domėtis, stebėti informaciją. Ir vis dėlto tai yra hobis, o ne pareiga. Tam reikia energijos, kruopštumo, kryptingumo.


Reikia daug kuo domėtis ir stebėti aplinką


Politologas profersorius Liudas Mažylis neslepia, kad pašto ženklų kolekcionavimas yra savotiška manija: „Tampi priklausomas nuo savo pomėgio. Iš pradžių tai darai lyg sau pačiam, vėliau suvoki, kad nebūtina kolekcionuoti tik stalčiuje, nors azarto užtektų. Mintis, kad reikia surinktus pašto ženklus eksponuoti, kūrybiškai pažvelgti į tai, kas sukaupta, gimė gal prieš porą metų. Pamačiau, kad turiu dalykų, kurie nėra finansinės vertybės, bet teikia žinių. Tai, kas profesionaliam filatelistui gali atrodyti nevertinga, visuomenei gali būti nauja ir teikti atradimo džiaugsmą.“


Kolekcininko teigimu, internete dabar galima rasti viską, tačiau tuo pačiu metu dėl informacijos gausos neberandi nieko... Filatelijos paroda – galimybė vieną temą atskleisti nuosekliau.


L. Mažylis tvirtina, kad filatelistas turi labai daug kuo domėtis, stebėti informaciją. Ir vis dėlto tai yra hobis, o ne pareiga. Tam reikia energijos, kruopštumo, kryptingumo.


Jis džiaugiasi, kad filatelistų veikla Lietuvoje tampa vis labiau pastebima. Užpernai L. Mažylis su bendraminčiais dalyvavo Lenkijoje vykusioje tarptautinėje parodoje ir pelnė apdovanojimų. Taip pat kartu su bendraminčiais organizavo jubiliejinę parodą „Kaunas 2015“ – ji tarsi atkartojo pirmąją nacionalinę 1940 m. parodą, vykusią Telšiuose (surengtą pirmojo pasaulyje pašto ženklo šimtmečio proga).

REKLAMA


„Kauno botanikos sodas kelerius metus rengė biblinių augalų parodą. Pamanėme, kodėl mums ten nesudalyvavus. Akivaizdu, kad Kauno botanikos sode dirba žmonės, orientuoti į visuomenę. Tas erdves jie labai kūrybiškai išnaudoja. Šis sodas man kelia sentimentų nuo vaikystės, kai tėtis ten nusiveždavo mane mažą. Dabar dažnai nuvažiuoju dviračiu, man patinka tos erdvės. Taip ir kilo mintis paįvairinti jas savais eksponatais“, – dėsto pašnekovas.


Herojumi tapęs L. Mažylis - aistringas filatelistas

Tokios temos kaip Žalgirio mūšis ir Lietuvos didieji kunigaikščiai, kartu buvę ir Lenkijos valdovai, – itin dažnos lenkiškuose pašto ženkluose.


Kiekvienoje kolekcijoje – po „raziną“


Peržiūrėdamas atvirukų kolekciją „Pašto plėtra caro laikais Lietuvoje“, L. Mažylis domėjosi, kaip kito lietuviški vietovardžiai, pašto antspaudai. Visiškai atsitiktinai paaiškėjo, kad jau tada žmonės mėgo vieni kitus sveikinti su Kalėdomis ir Naujaisiais metais.


Kiekvienoje sukauptoje kolekcijoje, pasak pašnekovo, galima rasti „raziną“. Buvo įdomu suvokti, kad kiekviename pasaulio kampelyje Kalėdos yra kitokios. Pavyzdžiui, Afrika vaizduoja juodaodį Kristų, nors tikėjimas yra tas pats. L. Mažyliui tapo smalsu, kaip skirtingose šalyse žmonės supranta tuos pačius reiškinius.


Filatelija apima ne tik pašto ženklus, bet ir vokus bei pašto atvirukus, net žymių žmonių laiškus. Pašnekovas pabrėžia, kad visame pasaulyje yra itin vertinamos privačios kolekcijos, kai kurios – net labiau nei muziejinės, mat privatūs kolekcininkai, siekdami tikslo, gali greičiau pasiekti įdomių rezultatų.


Kai retas pašto ženklas pasirodo rinkoje, L. Mažylis pasistengia, kad jis patektų į jo kolekciją.
Kartu apžiūrime unikalų eksponatą – ant kolekcininko seneliui atsiųsto voko esantį 5 centų pašto ženklą. Jame įsivėlusi klaida – parašyta „5 сrt“ (ne „5 cnt“). Liudas kataloge patikrino, kad toks pašto ženklas buvo vienintelis su tokia klaida. Filatelistui tai – didžiulis radinys.


Jis parodo ir retą atvirlaiškį, rašytą Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos iš Židikų į Kauną poniai Janinai Tumėnienei. Tokie eksponatai – vienetiniai, atrandami atsitiktinai. Šį Liudui padėjo aptikti kolegos.

REKLAMA


Pašnekovo teigimu, pašto ženklai paprastai būna susiję su geografija, istorija ar menu. Tačiau jam, kaip mokslininkui, filatelija yra tarpdisciplininis objektas.


„Vienas eina lošti į kazino, kitas užsiima sportu, trečias laisvalaikiu žaidžia šachmatais, o aš renkuosi pašto ženklų kolekcionavimą. Tiesa, informacijos rinkimas ieškant pašto ženklų šiek tiek siejasi su tiesioginiu mano darbu – dėstant taip pat reikia daug skaityti, tad tai nėra itin lengvas pomėgis. Visą laiką privalu domėtis katalogais ir filateline spauda. Vis dėlto filatelija man teikia daug malonumo“, – prisipažįsta pašto ženklų kolekcininkas.


Herojumi tapęs L. Mažylis - aistringas filatelistas

Pašto ženklai imami pincetu, apžiūrėti juos naudojamas didinamasis stiklas.


Persikėlė į internetinę erdvę


L.Mažylio bendramintis Tomas Rimdeika pašto ženklų kolekcionavimu susidomėjo nuo vaikystės, tačiau intensyviau tuo užsiima daugiau kaip 10 metų. 2006-aisiais jis savo kolekciją, kurios pagrindinė tema – Lietuva užsienio pašto ženkluose, perkėlė į interneto erdvę – sukūrė tinklalapį LituanicaOnStamps.com. Pasak T. Rimdeikos, ši tema nėra nauja filatelistams, tačiau jis pirmasis vien su ja susijusius pašto ženklus paskelbė būtent tam sukurtoje interneto svetainėje.


„Norint rasti reikiamus pašto ženklus, reikia ieškoti informacijos, domėtis istorija. Toks žinių ir pastangų reikalaujantis yra šis laisvalaikio pomėgis“, – sako pašnekovas.


Tinklalapyje LituanicaOnStamps.com surinkta įvairių šalių pašto ženklų, susijusių su Lietuva, kolekcija. Filatelistas T. Rimdeika teigia, kad daugiausia tokių pašto ženklų rado lenkiškų ir baltarusiškų. Tokios temos kaip Žalgirio mūšis ir Lietuvos didieji kunigaikščiai, kartu buvę ir Lenkijos valdovai, – itin dažnos lenkiškuose pašto ženkluose. Baltarusiai leidžia labai daug pašto ženklų, skirtų Oršos mūšyje dalyvavusiems veikėjams, gimusiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (dabartinės Baltarusijos) – LDK – teritorijoje. Baltarusiai dažnai pabrėžia, kad tie veikėjai yra jų, tačiau tai – jau kita tema.


Herojumi tapęs L. Mažylis - aistringas filatelistas

Bendrą istoriją su Lenkija menantis pašto ženklas.


Nuo LDK valdovų iki sportininkų


Paprašytas įvardyti įdomiausius, išskirtiniausius šios kolekcijos pašto ženklus, T. Rimdeika pirmiausia pamini Prancūzijos pašto ženklą iš 1999 m. serijos „Antikos ir šių laikų skulptūros“. Šiame ženkle pavaizduota lietuvių skulptoriaus Petro Mazūro skulptūra „Pergalės deivė Nikė“. Kitas įdomus eksponatas – 2003 m. Japonijos pašto ženklas iš „Pasaulio paveldo“ serijos. Jame – moksleivės Jostautės Pakalkaitės piešinys su užrašu „Taika“. Mergaitė dalyvavo konkurse Japonijoje, tad ši šalis pagerbė jos darbelį. Taigi pašto ženkluose fiksuojami ne tik žymūs žmonės ar įvykiai – būna ir įdomesnių istorijų, atspindinčių žmonių gyvenimą.


Lenkijos pašto ženkluose dažniausiai figūruoja veikėjai, susiję su abiem valstybėmis, – pradedant kunigaikščiais ir baigiant tokiais veikėjais kaip Adomas Mickevičius, Ignotas Domeika, Tadas Kosciuška. Japonijos ir kitų šalių pašto ženkluose dažnai vaizduojamas Čijunė Sugihara, pokario metais išdavęs vadinamąsias gyvenimo vizas į Japoniją ir taip išgelbėjęs apie 10 tūkst. Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų gyvybių.



Yra ir eksponatų, skirtų patiems pašto ženklų kūrėjams. Ryškiausias toks pavyzdys – pašto ženklas, skirtas tapytojui Vytautui Kazimierui Jonynui, po Antrojo pasaulinio karo atsidūrusiam emigracijoje ir gavusiam sutartį kurti pašto ženklus Vokietijos žemėms. V. K. Jonynas įamžintas ir Vatikano pašto ženkle, Lietuva jį taip pat pagerbė jau naujausiaisiais laikais.


1991 m. Čekoslovakijos pašto ženkle vaizduojama dailininko Stasio Eidrigevičiaus paveikslo „Pinokis“ reprodukcija. Jį išleido Čekoslovakijos paštas, šis pašto ženklas yra susijęs su Bratislavos vaikų knygų iliustracijų bienale.


„Filatelijoje kartais būna sunku atskirti, kas yra tikra, o kas – ne. Yra nemažai šalių, kurios išleidžia neva oficialius šalies pašto ženklus, tačiau rizikuoji nusipirkti tai, kas nėra legalu. Tokių pašto ženklų yra prileista ir kalbant apie mūsų sportininkus. Jie nėra klasifikuojami jokiuose kataloguose. Sudaryti pasauliniai pašto ženklų katalogai (pagrindiniai iš jų – vokiškas, prancūziškas ir amerikietiškas) padeda pasitikrinti, kurie pašto ženklai yra tikri“, – apie tai, kaip atskiriami originalai, pasakoja filatelistas.


LituanicaOnStamps.com kolekcijos naujausiųjų laikų pašto ženkluose nemažai dėmesio skirta sporto temai. Amerikos pašto ženkle yra pavaizduotas mūsų boksininkas Jonas Čepulis, Mongolijos – dviratininkas Gintautas Umaras, Grenados pašto ženklą puošia krepšininkas Žydrūnas Ilgauskas. Tolima šalis Gajana skyrė pašto ženklą ledo ritulininkui Dainiui Zubrui, San Tomė ir Prinsipė (Afrikoje) – disko metikui Virgilijui Aleknai. Naujausių pašto ženklų ekspozicijoje didelė teminė grupė yra susijusi su Europos Sąjunga ir NATO. Šiuose pašto ženkluose dažniausiai vaizduojami Lietuvos žemėlapis ir valstybės simboliai.


Herojumi tapęs L. Mažylis - aistringas filatelistas


Herojumi tapęs L. Mažylis - aistringas filatelistas

Skirtingų šalių pašto ženkluose pavaizduoti garsūs lietuvių sportininkai ledo ritulininkas Dainius Zubrus, boksininkas Jonas Čepulis.


Reikia laiko domėtis ir ieškoti


Kolekcininko pasiteiravome, ar filatelija yra brangus pomėgis?


„Ši kolekcija nėra brangi. Jeigu pašto ženklo vertė – euras ar pusantro, už panašią sumą gerai paieškojęs gali jį ir nusipirkti. Daugiausia pašto ženklų įsigyju per draugus, pažįstamus kitose šalyse ar interneto aukcionuose. Tai, kas yra išleista po Antrojo pasaulinio karo, nėra labai brangu pinigine išraiška. Daugiau kainuoja laiko susirasti, kur nusipirkti. Jei neskirsi laiko, gali permokėti ir dešimt kartų. Filatelija reikalauja daugiau laiko paieškoms ir skaitymui nei pinigų“, – atskleidžia T. Rimdeika.


Visi pašto ženklai yra laikomi albumuose, o vokai ir atvirlaiškiai dedami į vadinamuosius parodinius lapus su įmautėmis ir viduje prilipdomi nuotraukų kampeliais. Apžiūrėti naudojamas didinamasis stiklas, pašto ženklai imami pincetu. T. Rimdeika juokauja, kad kolekcijos negalima liesti riebaluotais pirštais, nes palikus tokių žymių jos vertė automatiškai mažėja. Ieškodamas naujų pašto ženklų, kolekcininkas stebi užsienio paštų planus. Artimiausiu metu ketina įsigyti 2015 m. Radvilai Juodajam išleistą Baltarusijos pašto ženklą ir Ukrainos pašto ženklą, skirtą Mykolo Kleopo Oginskio metams.


Herojumi tapęs L. Mažylis - aistringas filatelistas

Švedijos kalėdinių labdaros ženkliukų kolekcija.


Tema gali būti ir apie baroną Miunhauzeną


Kolekcijoje „Lietuva užsienio šalių pašto ženkluose“ išskirtos ne tik įprastos teminės grupės, tokios kaip Lietuvos vėliava, Vytis, Lietuvos teritorija, LDK valdovai, Aušros vartai, Žalgirio mūšis, sportas, žymūs žmonės, Lietuvos žydai ar Nobelio premijos laureatai. Joje skirta vietos net prieštaringai vertinamiems veikėjams. Kaip prieštaringi veikėjai yra išskirti tie žmonės, kurie Lietuvai padarė ne vien tiktai gera.


„Ši tema yra mano sugalvota nenorint tų asmenų vadinti blogiukais, nes kitoms šalims jie kaip tik gali būti didvyriai. Norėjau ne telkti dėmesį tik į gerus dalykus, o parodyti vaizdą tokį, koks jis yra“, – teigia T. Rimdeika.


Galima ir tokia tema kaip baronas Miunhauzenas. Vokietija 1968 ir 1970 m. yra išleidusi atvirlaiškių ir pašto ženklų, kur pavaizduota barono Miunhauzeno skulptūra. Senosios kartos žmonės, skaitę šios pasakos originalą, sako, kad jame yra paminėta, jog baronas Miunhauzenas jodinėjo ant lietuviško žirgo, gauto iš grafo. Sovietiniuose vertimuose šios detalės nebeliko.

Parengta pagal žurnalą „Savaitė“