Skulptūra Birštone: apetitą elektronikai turi lydėti atsakomybė už jos atliekas

Skulptūra Birštone: apetitą elektronikai turi lydėti atsakomybė už jos atliekas


Minint Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną, Birštono kurorto estradoje (Algirdo g. 36) sumontuotas šalyje žinomo skulptoriaus Martyno Gaubo kūrinys – skulptūra #ape_tit. Iš putplasčio pagamintas kūrinys vaizduoja ant šaldytuvų, televizorių ir kitų prietaisų krūvos išdidžiai įsitaisiusią beždžionę.


Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) inicijuotame projekte dalyvaujantis menininkas siunčia žinią apie tai, kad kartu su prietaisų teikiama nauda prisiimtume atsakomybę už augančius elektronikos atliekų kiekius, nekauptume, ko mums nereikia, teisingai šalintume atliekas.


Esame linkę kaupti, o ne dovanoti ar išmesti


„Lietuvoje elektronikos ir baterijų atliekų surenkami kiekiai didėja kiekvienais metais. Neatsitiktinai, Jungtinių Tautų duomenimis, elektronikos atliekos pripažįstamos sparčiausiai augančia atliekų kategorija.


Kita vertus, Europos Sąjungoje yra nustatytas reikalavimas kasmet surinkti 65 proc. elektros ir elektroninės įrangos atliekų, vertinant elektronikos įrangos srautus rinkoje, tačiau 2020 m. Lietuvoje surinktas šių atliekų kiekis sudarė tik 46 proc. Mūsų inicijuoti tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai linkę savo namuose kaupti nenaudojamus elektronikos prietaisus, kurių dalis yra dar ir sugedę“, – sako EPA vadovas Linas Ivanauskas.

REKLAMA


Jo teigimu, skulptoriaus M. Gaubo kūrinys, skirtas birželio 5-ąją minimai Pasaulinei aplinkos apsaugos dienai, kaip tik ir perteikia žinią apie ydingą dalies Lietuvos gyventojų elgseną. Iš apklausų rezultatų matyti, kad nenaudojami ar sugedę elektronikos prietaisai šalies gyventojų namuose labai dažnai kaupiami, užuot pasirinkus juos kam nors padovanoti, parduoti, o galbūt netgi sutaisyti, užuot pirkus naujus.


Be elektros ir elektronikos kūryba labai sulėtėtų


Lietuvoje žinomas ir šiuo metu Birštone gyvenantis menininkas M. Gaubas iki šiol yra sukūręs per 500 skulptūrų iš medžio, akmens ir bronzos, jis yra ir 25 personalinių ir daugiau kaip 70 grupinių parodų Lietuvoje ir užsienio šalyse autorius. Skulptorių išgarsino jo skulptūra „Lietuvaitė“, vaizduojantį stambių gabaritų nuogą, apkūnią moterį, o jis pats pastaruoju metu yra labiausiai bei su aistra įsitraukęs, kurdamas skulptūras, siejamas su šalies istorijai svarbiais ženklais.

REKLAMA


Nors skulptoriaus darbą dažniausiai įsivaizduojame pirmiausia kaip sąlytį su fizine medžiaga, galynėjimąsi su materija, tačiau šiandien, anot M. Gaubo, vystantis technologijoms, nuošalyje nelieka ir meno kūryba.


„Skulptūrų eskizai dabar dažniausiai yra kuriami, pasitelkiant specialias kompiuterines programas. Gelbsti ir 3D spausdintuvai. Yra speciali programėlė, kuri įgalina pasidaryti skulptūros pavyzdžius ar sumažintus modelius. Apžiūrėjęs tokį modelį gali geriau pamatyti, ką dar norėtum pakeisti. Tai sutaupo nemažai laiko“, – sako skulptorius.


Skulptūroms sukurti naudojami ir įvairūs elektros prietaisai. Ypač reikalingi yra įvairūs metalo suvirinimo aparatai, kurie be elektros neįsivaizduojami.


„Elektrinių prietaisų prireikė kiekvienai mano sukurtai skulptūrai. Tad jei neliktų elektros, gyvenimas gal ir nesustotų, tačiau labai smarkiai sulėtėtų. Tiesa, turėjau patirties dirbti ir be elektros – taip, kaip dirbo mano senelis, kuris buvo kryždirbys. Be elektros dirbo ir mano kryždirbys tėtis, o mano pirmieji darbai iš medžio buvo padaryti, naudojant paprastą dvitraukį pjūklą, kirvius ir kaltukus. Galbūt galėčiau prie tokios patirties sugrįžti, bet tai nebūtų lengva, o ir darbų greitis smarkiai sumažėtų“, – sako M. Gaubas.


Dalijasi įrankiais ir darbais, nevengia panaudotų daiktų


Namuose menininkas be elektronikos įrangos irgi neapsieina. Vienas pirmųjų prietaisų, kuriuos panaudoja iš pat ankstaus ryto, yra kavos aparatas. „Neišsiverstume ir be šaldytuvo, o dabar, kai namuose turime nė metų neturintį žmogų, tai kasdien naudojame ir skalbyklę, ir kaitlentę“, – prisipažįsta skulptorius. Vis dėlto menininkas puikiai supranta: viskas, kuo naudojasi žmonija, turi savo kainą, kurią anksčiau ar vėliau tenka sumokėti.



„Viena medalio pusė – patogumas, greitis, naujos galimybės, bet yra ir kita medalio pusė. Kiek įmanoma, stengiuosi visus savo turimus įrankius prižiūrėti, tvarkyti, taisyti, kolegai nereikalingą prietaisą bandau nupirkti pigiau, suteikti jam antrą gyvenimą.


Dar viena išeitis – pagal turimus įrankius dalijamės darbais su kitais skulptoriais, vyksta darbų mainai, ateiname vienas kitam į pagalbą. Tai suteikia galimybę nepirkti įrankio, kuris retai naudojamas – naudinga tiek ekonomiškai, tiek ir ekologiniu požiūriu, be to, neapsikrauname retai naudojamais daiktais“, – apie tvarumą palaikančią elgseną kūrybiniame lauke pasakoja M. Gaubas.


Ekologija yra vienas iš svarbių menininko gyvenimo principų. Neseniai jo šeima atsikraustė į butą, kuriame prieš tai gyveno senjorai. Bute liko seni šviestuvai, lentelėmis iškaltos sienos. „Iš pradžių atrodė, kad reikia būtinai jų atsisakyti, tačiau vėliau pasirinkome ekologiškesnius sprendimus. Nutarėme, kad galima daug ką palikti neardant.


Daug daiktų mūsų namuose liko – jie, manau, galės puikiai būti naudojami dar 20 metų. Ekologiniais sumetimais mažai ką esame pirkę ir iš vaikams skirtų drabužių – labai daug ką gavome tiesiog dovanų, dažniausiai tai buvo dėvėti daiktai“, – pasakoja M. Gaubas.


Atsisveikindamas su nebetinkama naudoti elektronika ar kitais daiktais, jis naudojasi stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštele. Ten iškeliavo ir seni šaldytuvai. Vietoje senų daiktų šeima įsigijo naujų, dalis jų į namus atkeliavo per daiktų dalijimosi platformą „Mainukas“.


Menininkas džiaugiasi, kad keičiasi žmonių požiūris. Anksčiau didelei daliai žmonių įsigyti naują daiktą būdavo svarbu norint pasirodyti prieš kitus, dabar gi daugelis supranta, kad toks požiūris nėra susijęs su garbe ar geru tonu. „Ne vienas suprato, kad nėra protinga be reikalo leisti pinigus tam, kad pasirodytum neva „aš galiu“, – pastebi M.Gaubas.

REKLAMA


Skulptūra #ape_tit, anot skulptoriaus, skirta atkreipti dėmesį į niekam nenaudingus senus įpročius. Esą dažnai sėdime tarsi kokios beždžionės ant kažkokio savo susikurto sosto, tarytum prilipę prie mums iš esmės nereikalingų, galbūt netgi nenaudojamų daiktų. Nesirūpiname su jais atsisveikinti, nesugebame atsakingai juos išmesti ar perduoti kitiems, kam jų tikrai reikia. „Jaučiamės tarsi su kokia karūna, demonstruodami sau ir kitiems, kad kažko daug turime“, – sako M. Gaubas.


Daugiau naudojame daiktą – laimi gamta ir mes patys


Skulptūros „sosto“ kompozicijoje matyti po keletą tos pačios paskirties daiktų: trys šaldytuvai, du televizoriai. Ar tikrai mums to reikia, juk vienu metu nežiūrime dviejų televizorių? Skulptorius tarsi klausia: ar neatrodo, kad mūsų turėjimas pagrįstas ne poreikiu naudoti, o polinkiu kaupti?


Pristatydamas EPA projektą kartu su menininku, EPA vadovas L. Ivanauskas atkreipia dėmesį į keletą tvaraus ir atsakingo elektronikos naudojimo principų.


„Kuo ilgiau ir dažniau naudojamas kiekvienas elektronikos prietaisas, tuo didesnė iš jo nauda visiems: mažiau iškastinių ribotų išteklių naujiems prietaisams pagaminti, mažesnis gamintojo ekologinis pėdsakas dėl gamybos proceso, mažesni elektronikos atliekų kiekiai. Na, o jei vis dėlto nutariama, kad taisyti prietaiso ar jį naudoti dėl įvairių priežasčių neapsimoka, tada turėtume pasirūpinti, kad tokie daiktai patektų į elektronikos atliekų surinkimo tinklą. Tam turime specialiuosius konteinerius prekybos centruose, bibliotekose ir kitur, yra ir stambiagabaričių atliekų aikštelės, o mūsų asociacija tokias atliekas išveža iš namų nemokamai“, – primena L. Ivanauskas.


Nuotraukų autorius: Giedrius Akelis


Partnerio turinys.







Daugiau >>