Teisininko patarimai: kada geriau sudaryti rentos sutartį, o ne testamentą?

Teisininko patarimai: kada geriau sudaryti rentos sutartį, o ne testamentą?


Pirmiausia susitarkite su broliu


Esame dvi seserys ir brolis. Mano 83 metų sesuo ir 86 metų brolis gyvena tame pačiame miestelyje, netoli kapinių. Aš esu jauniausia, man – 76-eri, su sūnumi gyvenu Kaune. Kol gyva, norėjau sutvarkyti tėvų kapą, kad jame ir mane palaidotų. Su sūnumi nutarėme surengti susitikimą ir priimti sprendimą.


Paklausiau, ar brolis ir sesuo sutinka perleisti mums kapavietę, tuomet imsimės darbų. Abu pritarė, patvirtino, kad žodis – galutinis. Sūnus mus nufotografavo telefonu, yra ir data. Tačiau susitarimas – žinoma, žodinis... Sutvarkėme kapą, džiaugėmės gražiu meistrų darbu. Tačiau po pusės metų brolis pradėjo važinėti į kapines, nors niekada anksčiau to nedarė, ėmė savavaliauti, ant paminklo priklijavo 3 kryželius, nors buvo vienas, tarytum ketindamas ten sau rezervuoti vietą.


Ar tai teisinga? Ar jis turi tokią teisę? Kur mums kreiptis? Sūnus turi visus dokumentus: seniūnijos išduotą leidimą, sutartis su rangovais, visus kvitus.


Kadangi visi trys buvote sutarę dėl to, kas yra atsakingas už kapinių tvarkymą, jūsų brolio veiksmai, nesuderinti su jumis, mano supratimu, yra neleistini. Kadangi jo veiksmai jums nepatinka ir pažeidžia jūsų bendrą susitarimą, pirmiausia jūs turėtumėte su broliu aptarti naujas aplinkybes ir pabandyti pasiekti bendrą susitarimą. Jeigu nepavyks, tuomet teks kreiptis į teismą ir prašyti, kad teismas uždraustų broliui be jūsų pritarimo atlikti kokius nors kapavietės tvarkymo darbus.

REKLAMA


Į visus klausimus atsakys architektas


Mieste esančiame nuosavame 6 arų sklype noriu statyti garažą. Kur pirmiausia turėčiau kreiptis?


Jeigu jūsų planuojamas statyti garažas priklauso nesudėtingiems statiniams, kurių sąrašas yra pateiktas statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, tuomet jums statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas. Tačiau, kad neliktų jokių neaiškumų, siūlau kreiptis į jūsų miesto architektą. Jį rasite savivaldybėje.


Kliūtis – žemės sklypo paskirtis


Turiu 6 arų sklypą. Anksčiau ten buvo daržas, paskui pasidarė pieva, tad ją šienavau. Dabar norėčiau šį plotelį apsodinti pušaitėmis, bet nežinau sodinimo tvarkos: ar reikia derinti su kokiomis nors valstybės institucijomis, ar galima tiesiog pasodinti?


Jeigu jūsų sklypo paskirtis yra žemės ūkio ir jūs sklypą apsodinsite pušelėmis, tuomet greičiausiai bus laikoma, kad jūs šį žemės sklypą naudojate ne pagal tiesioginę žemės sklypo paskirtį. Tokiu atveju jums gali būti skirtos tam tikros piniginės sankcijos – didesnis žemės mokestis ar net bauda. Todėl tikrai nerekomenduoju sodinti pušelių nepakeitus žemės sklypo paskirties.

REKLAMA


Beje, mano nuomone, jums nepavyks pakeisti tokio ploto žemės sklypo paskirties, todėl patarčiau išvis atsisakyti šio sumanymo.


Turite teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas


Šiuo metu lankau kursus darbo rinkos mokymo centre. Mūsų grupėje yra trys 50 metų žmonės ir 10 žmonių, kuriems maždaug po 30 metų. 30-mečiai elgiasi įžūliai ir nuolat kyla įvairių konfliktų. Darbo rinkos mokymo centras finansuoja mokymo procesą ir nelinkęs nieko keisti, todėl situaciją ignoruoja ir niekur nesikiša. Iki muštynių dar nebuvo prieita, bet tokia galimybė nuolat tvyro. 30-mečių elgesys yra agresyvus, trukdo mokymo procesui.


Jie tiesiog neturi kur išlieti energijos, nuolat keikiasi ir elgiasi chamiškai. Vieno konflikto metu net grasino primušti vieną vaikiną. Kelių jaunuolių praeitis – akivaizdžiai kriminalinė. Kokių juridinių veiksmų būtų galima imtis šioje situacijoje?


Jei kreipčiausi į policiją, pagal Baudžiamąjį ar Administracinių nusižengimų kodeksą geriau kreiptis? Kaip turėčiau tai įvardyti – kaip chuliganizmą, psichologinį smurtą, grasinimą ar viešosios tvarkos pažeidimą? Grupėje mokosi 19 metų jaunuolis, prie kurio dažnai kabinėjamasi fiziškai. Ar galima tai laikyti asmens terorizavimu?


Mano supratimu, jeigu asmens sveikatai kyla reali grėsmė ir būtų galima tai įrodyti, tuomet, be jokios abejonės, jūs turite teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas, ir jų pareigūnai privalės įvertinti šią situaciją. Taip pat į teisėsaugos institucijas turite teisę kreiptis dėl chuliganiškų veiksmų, tokių kaip keikimasis viešojoje vietoje ir pan. Pareigūnai irgi privalės reaguoti į jūsų pareiškimą ir, jeigu matys pagrindą, imsis atitinkamų priemonių prieš jūsų minėtus agresyvius asmenis.



Rentos sutartis ar testamentas?


Giminaitė nori man palikti savo turtą. Iškilo toks klausimas: geriau sudaryti rentos sutartį ar testamentą?


Abu jūsų paminėti būdai yra tinkami. Tačiau ir vienas, ir kitas turi tam tikrų trūkumų. Jūsų giminaitė bet kada gali pakeisti testamentą ir turtą palikti kitam asmeniui. Nutraukti rentos sutartį – kur kas sunkiau, tačiau taip pat įmanoma. Pasirašydama rentos sutartį, jūs įsipareigosite giminaitei atlikti tam tikras paslaugas (išlaikyti, rūpintis ir pan.). Jeigu šios pareigos nevykdysite, ji tikrai turės teisę nutraukti sutartį. Tačiau tai priklausys nuo jūsų, ir šį procesą kontroliuosite jūs.


Sudarius tiek testamentą, tiek rentos sutartį, po giminaitės mirties galite susidurti su kitų giminaičių pretenzijomis į šį turtą. Tiesa, kad giminaičiams pavyktų užginčyti tiek testamentą, tiek rentos sutartį, jie teisme privalėtų įrodyti tam tikras aplinkybes. Jeigu palikėja bus sudariusi testamentą, giminaičiai privalės įrodyti, kad ji, sudarydama testamentą, dėl tam tikrų ligų negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir padarinių.


Ar pavyktų laimėti tokį teismo procesą, atsakyti negaliu, nes apie giminaitės ligas žinote tik jūs. Sudarius rentos sutartį, be jau mano minėtos aplinkybės, gali kilti dar vienas klausimas, t. y. nepatenkinti giminaičiai gali papriekaištauti, kad jūs nevykdėte savo pareigų rentos gavėjai. Ar sutarties galiojimo laikotarpiu tinkamai vykdėte minėtas pareigas, taip pat atsakyti galėsite tik jūs. Todėl, sudarius rentos sutartį, reikėtų rinkti įrodymus, kurie paskui padėtų apsiginti nuo galimų nepagrįstų kaltinimų.