Tik tai, kas svarbu mūsų skaitytojams

Tik tai, kas svarbu mūsų skaitytojams

Laiptinės remontas - rimtas iššūkis namo gyventojams.


Nelegalu – rizikinga

Mūsų namo laiptinės gyventojai susirinkimo metu nutarė suremontuoti laiptinę: pakeisti langus, duris, perdažyti sienas... Kad būtų pigiau, darbus organizuosime patys, ne per namą administruojančią įmonę. Vienas kaimynas atsisako prisidėti prie laiptinės remonto, nes savo butą parduoda ir čia esą nebegyvens. Kaip priversti kaimyną sumokėti už laiptinės remontą?


Spėju, kad nepavyks. Jei viskas būtų daroma, kaip numato įstatymai, laiptinės remonto išlaidos būtų įtrauktos į sąskaitas arba padengtos iš eksploatacinių lėšų. Pirmuoju atveju sąskaitą turėtų apmokėti esamas ar būsimas buto savininkas. Dabar kaimyną galima tik įtikinti.


Beje, jei nepasitikite namą administruojančia įmone, galite ją keisti, taip pat galite steigti bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį, bet reikėtų pagal galimybes reikalus tvarkyti laikantis įstatymų. Nelegaliai veikti yra rizikinga ne tik dėl mokėjimo. Jei siekdami pigumo samdysite nelegaliai dirbančius statybininkus, taip pat galite susidurti su nenumatytomis problemomis.


Darbo stažas nebedings


Nuo 2018 m. dirbsiu po 4 val. per dieną. Darbdavys mokės „Sodrai“ įmokas nuo viso etato. O kaip bus skaičiuojamas darbo stažas?


„Sodra“ pranešė, kad nuo 2018 m. įsigaliojus naujai tvarkai darbdavio mokamų įmokų dalis turės sudaryti 124,72 euro net ir tada, jei darbuotojui bus mokama mažesnė nei minimalioji mėnesinė alga (MMA). Socialinio draudimo įmokų „grindys“ nėra susietos su darbuotojo etatu. Kitaip tariant, jeigu pusę etato dirbantis darbuotojas gauna didesnę nei MMA, papildomai įmokų mokėti nereikės. Naujoji tvarka užtikrins, kad metų stažą pensijai gauti per metus sukaups ir tie žmonės, kurių atlyginimas yra mažesnis nei MMA.

REKLAMA


Numatytos ir išimtys. Jeigu darbuotojui yra mažiau nei 24 metai, darbuotojas – pensininkas, darbuotojas dirba samdomąjį darbą pas du darbdavius, darbuotoją draudžia valstybė (pavyzdžiui, tėvus antraisiais ir trečiaisiais vaiko priežiūros metais), darbdavio mokamų darbuotojo socialinio draudimo įmokų dydis bus apskaičiuojamas nuo mokamo atlyginimo, net jeigu šis mažesnis nei MMA. Tiesa, samdomiesiems darbuotojams, kurie dirba dar ir savarankiškai pagal individualiosios veiklos pažymą ar verslo liudijimą, minėtos išimtys nebus taikomos. Darbdavio socialinio draudimo įmokų dalis tokiu atveju vis tiek bus skaičiuojama nuo MMA.


Įsigilinkime labiau


Ar teisėtai elgiasi Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras, vienašališkai nustatydamas rinkliavą už atliekų tvarkymą, t. y. 12 konteinerių per metus, jei per metus mes sukaupiame vos vieną konteinerį atliekų? Seniai rūšiuojame atliekas, biologines kompostuojame (turime nuosavą namą su 1,5 ha sklypu), popieriaus ir medienos atliekas deginame savo katilinėje, stiklo ir plastikinę tarą priduodame į taromatus, stambiagabarites atliekas nuvežu į sąvartyną. Maža to, sugalvojo nuolatinį mokestį už kvadratūrą, lyg nuo jos priklausytų atliekų kiekis. Dabar atsiuntė sąskaitą – 5,65 euro už tris mėnesius. Jokių realių paslaugų tuo laikotarpiu bendrovė mums nesuteikė. Telefonu buvau informuotas, kad, nepaisant visokių išlygų sutartyje, mokėsiu tik už realiai išvežtus konteinerius. Dabar gauta sąskaita šokiravo.

REKLAMA


Nuo 2017 m. spalio 1 d. Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje, kaip ir daugelyje kitų savivaldybių, už mišrių komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikoma dvinarė vietinė rinkliava. Ją sudaro pastovioji ir kintamoji dalys.


Pastoviosios dalies mokestį mokės visi nekilnojamojo turto objektų savininkai, naudotojai ar valdytojai. Šios lėšos bus naudojamos atliekų tvarkymo infrastruktūrai išlaikyti ir jos plėtrai: sąvartynams įrengti, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėms išlaikyti ir kt. Pastoviosios dalies mokesčio dydis priklauso nuo nekilnojamojo turto objekto paskirties ir ploto, o ne nuo susidarančių mišrių komunalinių atliekų kiekio.


Kintamosios dalies mokestį mokės tie, kuriems teikiama mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga. Daugiabučiuose gyvenantiems ir kolektyviniais konteineriais besinaudojantiems gyventojams kintamoji dalis priklausys nuo gyventojų skaičiaus, o individualiųjų namų gyventojams, kurie naudojasi individualiais mišrių komunalinių atliekų konteineriais, bus nustatoma pagal naudojamų konteinerių skaičių, tūrį ir ištuštinimo dažnį. Jei nekilnojamojo turto objekte nuolatos ne mažiau kaip 3 mėnesius negyvenama, kintamosios dalies mokesčio už šį laikotarpį galima nemokėti.


Kaip jau minėta, pastovioji rinkliavos dalis Panevėžio rajono gyventojams priklauso nuo nekilnojamojo turto objekto paskirties ir ploto. Individualiųjų gyvenamųjų namų ir daugiabučių savininkams ši dalis skaičiuojama plotą padauginus iš nustatyto įkainio – 0,32 euro. Pavyzdžiui, 50 kv. m ploto buto ar namo mokestis bus 16 eurų per metus. Maksimalus apmokestinamas individualiojo namo plotas – 100 kv. m.


Taip pat jau minėta, kad individualiųjų namų gyventojams, kurie naudojasi individualiais mišrių komunalinių atliekų konteineriais, kintamoji dvinarės rinkliavos dalis nustatoma pagal naudojamų konteinerių skaičių, tūrį ir ištuštinimo dažnį. 240 l konteinerio ištuštinimas kainuoja 1,20 euro, 120 l – 0,60 euro. Anksčiau 240 l konteinerio ištuštinimas kainavo 4,20 euro. Pavyzdžiui, 100 kv. m individualiojo namo savininkui, prikaupiančiam 8 konteinerius atliekų, pastovioji rinkliavos dalis bus 32 eurai (100 x 0,32), o kintamoji – 9,60 euro (1,20 x 8) per metus. Metinis rinkliavos dydis sudarytų 41,60 euro, arba 3,47 euro per mėnesį.



Taigi mokame ne tik už suteiktas paslaugas (tai sudaro tik vieną rinkliavos dalį – kintamąją), bet ir nuolatines įmokas, būtinas visiems mūsų šalies švarinimo darbams atlikti. Kalbant apie konteinerių skaičių, manau, kad dėl jo su bendrove galima susitarti. Tiesa, kai kurios bendrovės yra numačiusios minimalų naudojamų konteinerių skaičių ir ištuštinimo dažnį, nes kai kurie gyventojai, norėdami sutaupyti, mėto savo šiukšles pamiškėse ir patvoriuose ir sako, kad jų išvis nesukaupia.
Beje, patikinimai telefonu, kad mokėsite tik už realiai išvežtus konteinerius, – mažai ko verti. Visų pirma tikėtina, kad ką nors ne taip supratote, be to, jei paskaitytumėte sutartį, rastumėte ten nemažai naudingos informacijos, už ką ir kodėl mokate.


Rūpestis dėl baudos


Lapkričio pradžioje Vilniuje mane nufotografavo radaras, įtariu, kad tikrai viršijau greitį, nors nemačiau jo ribojimo ženklo... Eina antras mėnuo, tačiau jokio pranešimo vis dar nesulaukiau. Per kiek laiko, jeigu viršijamas leidžiamas greitis, gali ateiti baudos lapelis? Ar yra nustatytas terminas? Ar tas lapelis siunčiamas registruotu laišku? Bijau, kad jo, jei buvo siųstas neregistruotu laišku, galėjau negauti. Gyvenu ne Vilniuje.


Pranešimas apie baudą keliauja nuo kelių dienų iki kelių savaičių, jis siunčiamas registruotu laišku deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Nuo 2015 m. liepos 1 d. visą baudų mokėjimą kontroliuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Gyventojui gavus baudą VMI visada išsiunčia pranešimą, be to, jis paskelbiamas „Mano VMI“ sistemoje, tad jei kamuoja nerimas, per elektroninę bankininkystę prisijunkite prie „Mano VMI“ ir pažiūrėkite, ar ten nėra pranešimo apie jums skirtą baudą.


Turėkite omenyje, kad patrauktas administracinėn atsakomybėn žmogus baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo tada, kai gavo nutarimą skirti baudą, o jį apskundus – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Praėjus 40 dienų terminui, VMI dar kartą pažeidėjui primena apie baudą. Jei išsiuntus pranešimą ir praėjus 3 dienoms žmogus baudos vis dar nesumokėjo, VMI perduoda skolą išieškoti antstoliui.


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų rasite žurnale "Savaitė"