Šaulys M. Sakalauskas: „Laimė, kai gali rūpintis ne tik savimi“

Šaulys M. Sakalauskas: „Laimė, kai gali rūpintis ne tik savimi“


„Visiems norisi gyventi ramiai ir saugiai, tačiau gyvenime ne visada taip būna. Koronaviruso pandemija irgi užklupo netikėtai. Gerai, kad nelengvomis gyvenimo akimirkomis atsiranda vis daugiau žmonių, kurie žvelgia plačiau ir rūpinasi ne tik savimi, bet ir kitais“, – sako Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės vadas mjr. Mindaugas Sakalauskas.


Jūratė BRATIKIENĖ


Prieš daugiau nei 100 metų įkurta Lietuvos šaulių sąjunga vienija valstybės gyvenimui ir gynybai neabejingus žmones. M. Sakalauskas sako, kad kiekvienas šalies pilietis gali tapti šios sąjungos nariu ir pasireikšti per karybos, kultūros ir sportinę veiklą. Šaulių idėjoms visoje Lietuvoje šiandien neabejingi apie 11 tūkstančių žmonių.


„Birželio 27-oji – Šaulių sąjungos įkūrimo diena, – sako didžiausiai Lietuvoje šaulių sąjungos rinktinei vadovaujantis M. Sakalauskas. – Ši diena minima visose rinktinėse, tačiau kiekviena jų turi savitas tradicijas. Vieni dalyvauja pratybose, kiti eina į žygį ar tiesiog susiburia savo kuopoje. Šiais metais – dviguba šventė: Kaune organizuota ir Šaulių sąjungos vado pasikeitimo ceremonija.“


M. Sakalauskas pasakoja į šią organizaciją žiūrėjęs su didele pagarba dar tada, kai jai nepriklausė. „Visada žavėjausi žmonėmis, kurie savo iniciatyva prisideda prie visuomeninių organizacijų ir entuziastingai, neskaičiuodami laiko, netaupydami jėgų, daro gerus darbus. Išsamiau susipažinti su Šaulių sąjungos virtuve, perprasti jų veiklos pobūdį pavyko tik tada, kai tapau rinktinės vadu. Iš šalies visko matyti juk neįmanoma. Dabar galiu tik stebėtis, kad tiek daug žmonių jungiasi prie organizacijos, kad mūsų piliečiams rūpi ne tik savi interesai. Vien Vilniaus padalinyje, kuriam vadovauju, yra per 2 tūkstančius žmonių. Ypač džiugu, kad ir jaunosios kartos atstovai savo noru stoja į visuomeninę organizaciją. Vilniaus rinktinėje turime per 700 jaunųjų šaulių. Dalyvavimas visuomenei svarbioje veikloje pirmiausia praturtina juos pačius ir nuo jaunų dienų suteikia gyvenimui kitokią prasmę.“

REKLAMA


Istorija atgyja šaulių veteranų lūpomis


M. Sakalauskas sako, kad didžiausias jo, kaip rinktinės vado, iššūkis – turint nedidelį štabą vadovauti tokiam dideliam kiekiui žmonių. Ne visada lengva suplanuoti veiksmus taip, kad viskas vyktų sklandžiai. „Be to, esame ginkluota organizacija, todėl kiekviena veikla, kuri vyksta naudojant ginklus, turi būti ypač gerai suderinta, būtina gauti leidimus, pasirašyti raštus. Iš šalies šie darbai nėra matomi, tačiau atima nemažai laiko“, – apie darbo kasdienybę pasakoja didžiausios Lietuvoje šaulių sąjungos rinktinės vadas.


Paklaustas, kokie žmonės stoja į Šaulių sąjungą, M. Sakalauskas sako, kad visus juos vienija bendri tikslai, noras laiką leisti prasmingai, daryti ką nors gero savo miestui, valstybei, žmonėms. Stoti į šią sąjungą išreiškia norą labai aktyvūs, veiklūs žmonės. Amžiaus cenzas nėra ribojamas. Visgi šaulių Vilniaus rinktinės vadas sako, kad norint tapti organizacijos nariu laukia netrumpas, kantrybės reikalaujantis kelias. „Apie 10 proc. stojančiųjų tampa koviniais šauliais. Norintieji jais tapti, įstoję į sąjungą ir perėję bazinį šaulio kursą rašo prašymą tarnauti būtent šiame būryje.


Tada tikrinama sveikata, taip pat – galimybės dirbti su informacija ir Kariuomenės vado įsakymu žmogus paskiriamas į vieną iš padalinių. Visa procedūra užtrunka ne taip greitai, kaip norėtųsi. Visgi žmonės kantrybės turi ir nesiskundžia, kad reikia nueiti ilgą procedūrų kelią. Šauliai, patekę į kovinį būrį, dalyvauja įvairiose pratybose. Tarp kovinių šaulių yra įvairaus amžiaus žmonių, taip pat ir gana garbingo. Turime ne vieną šaulį veteraną. Jie vertinga patirtimi mielai dalijasi su jaunesniais šauliais. Praėjusiais metais, minėdami šimto metų sąjungos jubiliejų, sveikinome ir šimtamečius šaulius, jie dalijosi brangiais prisiminimais apie sąjungos įkūrimą, pirmuosius organizacijos veiklos metus.“

REKLAMA


Veiklos užtenka visiems


M. Sakalauskas sako, kad savo valstybę ginti, rūpintis šalies saugumu galime ne tik su ginklu rankoje. „Esame piliečiai. O pilietis nuo seno turėjo pilį ir ietį, ja ir gindavo savo teritoriją. Ginklo turėjimas bei mokėjimas juo pasinaudoti prireikus yra svarbus dalykas šauliui, visgi Šaulių sąjungoje apstu ir kitų veiklų, kurias atliekant ginklas nereikalingas. Galima tiesiog skleisti teisingas žinias apie patriotiškumą, populiarinti pilietines iniciatyvas, kovoti su informacinėmis grėsmėmis, tai irgi yra labai svarbu“, – aiškina didžiausiai Šaulių sąjungos rinktinei vadovaujantis vyras. Jis pasakoja, kad, be kovinių šaulių, dar yra komendantiniai, jie vykdo tarnybą sąjungoje, bet neišreiškia noro tapti koviniais šauliais.


Nors ginklą ir jie gali turėti. Komendantinių šaulių sąjungoje yra daugiausia. Prireikus, jie tampa atsakingi už savo miesto, teritorijos, svarbių pastatų saugojimą, pagalbą savivaldybei. Per kelis mėnesius trukusį karantiną šauliai telkė rekordines pajėgas budėdami savivaldybėse, miestų gatvėse, prie gydymo įstaigų. M. Sakalauskas sako, kad ši COVID-19 pandemija buvo geras patikrinimas, ką šauliai gali ir kaip noriai jungiasi prie visuomeninių darbų. „Galima buvo tik stebėtis, kaip entuziastingai jie veržėsi padėti, – sako Šaulių sąjungos Vilniaus rinktinės vadas. – Raginti šaulių nereikėjo nuo pat karantino pradžios kovo mėnesį. Tik sulaukdavau klausimų, kur, kada ir kokiuose punktuose reikia pagalbos. Su tokiu užsidegimu ir labai nuosekliai jie darbavosi nuo kovo 18 dienos iki birželio.“


Pasak M. Sakalausko, Nekinetinių operacijų būrio šauliai taip pat labai prisideda, rūpinasi šalies saugumu: „Tai informacinių operacijų specialistai, informacinės erdvės analitikai, žurnalistai, kurie stebi viešąją erdvę ir pateikia svarbias analizes.“

Nelaimės skatina bendruomeniškumą



Sukrečiantys pasaulio politiniai įvykiai, su stichinėmis nelaimėmis susijusios situacijos labiau išjudina žmones, paskatina prisidėti prie visuomeninių organizacijų, o tuos, kurie jau įsijungę – dar aktyviau veikti. M. Sakalauskas sako, kad užklupus COVID-19 pandemijai gerokai padaugėjo skambučių. Žmonės klausė apie stojimo į sąjungą galimybes, kuo sunkiu visiems metu galėtų būti naudingi. „Kadangi įstojimo į Šaulių sąjungą procedūros ilgos, visiems norintiems tapti nariais sakėme, kad teks palaukti karantino pabaigos. Artimiausia naujai priimtų narių priesaika planuojama liepos 6 dieną. Nelaimės, bendros problemos ar tiesiog ypatingi, neeiliniai įvykiai, tokie kaip popiežiaus vizitas, žmones suvienija, – sako M. Sakalauskas. – Popiežiaus Pranciškaus vizito Lietuvoje metu taip pat sulaukėme norinčiųjų padėti antplūdžio.“


Ar šauliai tarpusavyje bendrauja, dalijasi patirtimi? „Šaulių susitikimai daugiau vyksta tarp savo kuopos, būrio atstovų. Dažniau į bendrą būrį susirenkame per šventes. Dažniausias šaulių susibūrimo tikslas – tobulinti pasirinktą atlikti veiklą. Koviniai šauliai į pratybas atvyksta apie dešimt kartų per metus. Žmonės aukoja savo savaitgalius, vakarus, laisvalaikį su šeima, atostogas ir didžiąją laiko dalį skiria treniruotėms. Nė viena valstybinė šventė jau neįsivaizduojama be šaulių.“


Praverčia psichologijos žinios


Šaulių visuomeninė organizacija sujungia įvairaus amžiaus, skirtingų profesijų ir išsilavinimo žmones. Kiekvienas turi ir savitą nuomonę įvairiausiais klausimais. Ar lengva priimti vieningus sprendimus? M. Sakalauskas neneigia, kad pasitaiko ir itin karštų diskusijų. „Ten, kur susiburia iniciatyvūs žmonės, skirtingų nuomonių neišvengsime. Ir tai yra normalu. Kartais, siekiant priimti geriausius sprendimus, diskusijos užsitęsia. Visgi esame statutinė organizacija ir, nors nuomonės išsiskiria, kiekvienas žino, kad ši organizacija turi aiškią struktūrą, joje laikomasi subordinacijos. Vadai juk ne šiaip sau skiriami. Tenka spręsti kilusius ginčus, išklausyti įvairias nuomones ir priimti visiems geriausią sprendimą.

REKLAMA


Nevaldomų ir neišsprendžiamų situacijų nebūna, – aiškina Lietuvos šaulių sąjungos Vilniaus rinktinės vadas, jam tarnyboje prireikia ir psichologijos žinių. – Svarbiausia figūra sprendžiant ginčus yra žmogus. Galiu tik pasidžiaugti, kad šioje visuomeninėje organizacijoje dirbti su žmonėmis yra gana lengva, nes jie iniciatyvūs ir motyvuoti, stumti į priekį jų tikrai nereikia. Šiuo metu vadovauju 23 padaliniams. Jeigu nebūtų bendra idėja degančių žmonių, didelio jų noro veikti, žinoma, kiltų nemenkų sunkumų.


Organizacija sklandžiai veikia dėl žmonių, kurie yra atsidavę savo veiklai. Nors mūsų savanoriai turi ir kitus darbus, nemažai tarp jų yra verslininkų, įmonių vadovų, visgi jie randa laiko atvykti į šauliams rengiamas pratybas, šventinius renginius.“


Reikia ir moterų


Tapti Šaulių sąjungos savanoriais išreiškia norą ne tik vyrai, bet ir moterys. Jų yra apie 30 proc. „Tikslai tiek vyrų, tiek ir moterų panašūs. Lytis nėra svarbi norint darbuotis Tėvynės labui. Tik tenka apsispręsti, kuo gali būti naudingiausias, ar būsi su ginklu rankoje, ar be jo, – aiškina. – Moterys dažnai lanko ugdymo įstaigas, atlieka šviečiamąjį darbą, bendrauja su jaunaisiais šauliais, supažindina juos su tikromis pilietinėmis vertybėmis. Tad veiklos užtenka visiems. Tiek moterys, tiek vyrai džiaugiasi patekę tarp bendraminčių. Ateina laikas, kai žmonės nori įprasminti savo gyvenimą. Visuomeninės organizacijos tam tinka idealiai. Ypač gražu žiūrėti, kai į organizaciją įstoja abu sutuoktiniai ar du broliai, draugai. Bendra veikla artimus žmones dar labiau sujungia.“


Garsūs Lietuvos žmonės, nuomonių lyderiai, kurie priklauso Šaulių sąjungai, padeda pritraukti dar daugiau savanorių: „Mūsų organizacijoje yra žymių žurnalistų, aktorių, teisininkų, politikų, ir jie ne tik skleidžia pilietines idėjas, bet ir savo pavyzdžiu užkrečia kitus rūpintis savo valstybe, visuomene. Žinomi žmonės ateina čia irgi vedini kilnių tikslų.“


Mokosi kantrybės ir ištvermės


M. Sakalauskas ypač džiaugiasi, kai norą stoti į visuomeninę organizaciją išreiškia paaugliai. „Į mus kreipiasi jauni žmonės nuo 11 metų. Tie, kurie savo noru nusprendžia tapti jaunaisiais šauliais, įprastai ir toliau gyvenime siekia didesnių tikslų. Dažnas paauglys, užsiimdamas savanoriška veikla, atranda save. Žinoma, juos vilioja ir uniforma, galimybė susirasti draugų. Šioje ir kitose panašiose organizacijose vaikai mokosi ištvermės, kantrybės, padėti kitiems, ugdo valią, juk ir jauniesiems šauliams sąjungoje galioja tam tikri reikalavimai. Ne visiems ir ne visada būna lengva prisitaikyti. Bet tie, kurie įveikia sunkumus, išsiugdytos savybės vėliau padeda siekiant kitų tikslų – įgytos kompetencijos niekur nedingsta tapus teisininku, politiku ar bet kurios kitos profesijos atstovu. Be to, savanoriška veikla sąjungoje formuoja ir bręstančio žmogaus vertybių sistemą, jaunas žmogus plečia suvokimą apie šalies saugumą, pilietiškumą.“

REKLAMA


Paprašytas įsivaizduoti, kokia galėtų būti Šaulių sąjunga po keliolikos metų, M. Sakalauskas spėja, kad daug kas priklausys nuo to, su kokiais iššūkiais, politine padėtimi susidursime. „Tendencija tokia, kad sunkesniu metu visuomeninės organizacijos dar labiau išauga, žmonės labiau susitelkia į bendrus tikslus. Žinoma, norisi, kad gyventume taikiai ir ramiai, tačiau ne viską galime suvaldyti. Sunkesniu šaliai metu visada lengviau, kai yra žmonių, kurie mąsto ir apie kitus, kurie ryžtingai imasi svarbiausių veiksmų.“


Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę.