Ereliai su siųstuvais: kaip atrodo paukščių migracijos kelių paieškos

Ereliai su siųstuvais: kaip atrodo paukščių migracijos kelių paieškos


Daugybę metų ornitologai, norėdami išsiaiškinti paukščių migracijos kelius, pasitelkdavo vienintelį būdą – sparnuočių žiedavimą. Tačiau į mūsų gyvenimą vis sparčiau skverbiantis techninės minties pažangai atsirado dar informatyvesnių būdų paukščių keliams atskleisti. Vienas iš jų – telemetrija.


Laimius STRAŽNICKAS


Kas yra telemetrija? Paprastai sakant, tai matavimo duomenų perdavimas per atstumą tam tikrais įrenginiais. Vieni iš tokių įrenginių yra GPS siųstuvai, perduodantys objekto buvimo koordinates ir kitus duomenis. Kaip šie siųstuvai susiję su paukščiais? Ogi labai paprastai: sugauni paukštį, saugiai pritvirtini ant jo nugaros siųstuvėlį ir jame esantys davikliai fiksuoja duomenis bei juos periodiškai mobiliuoju ryšiu siunčia į kompiuterių serverį. Šitaip mokslininkai gali stebėti paženklintų paukščių migracijos kelius, jų elgseną kelionės, žiemojimo, perėjimo metu.


Šis kol kas, deja, brangus paukščių stebėjimo būdas Lietuvoje taikomas jau maždaug dešimtmetį. Tiesa, jis tinka tik stambesniems paukščiams stebėti. Pats siųstuvas neturi viršyti 5 proc. paukščio kūno svorio. Turint omenyje, kad šiuo metu lengviausi GPS siųstuvai sveria apie 9 gramus, juos galima tvirtinti tik ant ne mažiau kaip 270 gramų sveriančių paukščių.


Nevyriausybinė organizacija „Padėkime ereliams“ savo stebėjimų objektais pasirinko Lietuvoje gyvenančius erelius rėksnius. Tiesa, pasak ornitologo Sauliaus Rumbučio, ateityje planuojama į interesų ratą įtraukti ir kitas plėšriųjų paukščių rūšis.

REKLAMA


Juda namų link


Ornitologo teigimu, šiandien būtų sunku nurodyti, kiek siųstuvais paženklintų erelių šiuo metu yra gyvi, judrūs ir sveiki. „Tiksliai pasakyti būtų sunku dėl to, kad su kai kuriais ereliais pastaruoju metu nebuvo susisiekta dėl ryšio trukdžių. Jeigu paukščiai migruoja į tokias gūdžias Afrikos vietas, kur visiškai nėra mobiliojo ryšio, signalas tuo metu nepasiekia ir mūsų. Kai jie nuskrenda į naujas vietas ir ryšys atsiranda, duomenis gauname ir mes“, – aiškino pašnekovas.


Keli iki šiol su siųstuvais sėkmingai skraidantys ereliai rėksniai iš Afrikos jau juda namų link, vienas dar visai neseniai buvo Irano teritorijoje. Europos kol kas dar nepasiekė nė vienas žiemojantis erelis. Tačiau tai yra visiškai normalu. Juk dar tik kovo vidurys. Ereliai rėksniai Lietuvoje paprastai pasirodo balandžio pradžioje.


Parskridę į namus, šie paukščiai ima taisyti pernykščius savo lizdus ar krauti naujus ir jau gegužės pradžioje deda kiaušinius. Jų paprastai ereliai rėksniai sudeda du, tačiau beveik niekada lizde nepamatysi dviejų jauniklių. Kadangi kiaušinius patelės deda su kelių dienų pertrauka, jaunikliai išsirita ne vienu metu. Pirmas išsiritęs mažasis plėšrūnas paprastai keliomis dienomis vėliau išsiritusį savo broliuką ar sesutę negailestingai užkapoja ir lizde lieka vienas. Apie 45 dienas jis čia pūpso tėvų maitinamas, kol galiausiai ima pats skraidyti. Gerokai ūgtelėjęs ir sustiprėjęs jauniklis ir jo tėvai maždaug rugsėjo vidury vėl leidžiasi į tolimą kelią. Stebėdami erelių rėksnių migracijos maršrutus, ornitologai užfiksavo įdomių dalykų.

REKLAMA


Ir kartu, ir atskirai


„Siųstuvus pritvirtinome vienai mažųjų erelių rėksnių porai, kuri jau kelerius metus peri Kaišiadorių rajone, netoli Žaslių. Šitaip paženklinome patelę ir patinėlį. Pastebėjome, kad šeimos nariai į Afriką leidosi atskirai ir žiemojo skirtingose vietose. Nors tos vietos ir yra netoli viena kitos, poros nariai visiškai nesusitiko. Į Lietuvą paukščiai sugrįžo taip pat atskirai. Žiemos mėnesiais pailsėję vienas nuo kito, ereliai rėksniai vėl susitiko savo lizdo teritorijoje pratęsti šeiminio gyvenimo, išaugino jauniklį. Siųstuvą pavyko pritvirtinti ir jų jaunikliui. Beje, jis žiemoti skrido taip pat atskirai nuo tėvų“, – apie mažųjų erelių rėksnių gyvenimo ypatumus pasakojo S. Rumbutis.


Be mažųjų erelių rėksnių, į organizaciją „Padėkime ereliams“ susibūrę ornitologai ir mokslininkai stebi ir mišrias erelių poras. Erelių pasaulyje vyksta įdomių dalykų: pamaryje gyvenantys mažieji ereliai rėksniai sudaro poras su ten pat gyvenančiais didžiaisiais ereliais rėksniais. Didieji ereliai rėksniai Lietuvoje yra labai reti paukščiai, tad kartais susiporuoja su mažaisiais savo giminaičiais. Nors abi rūšys yra labai artimos ir neįgudusia akimi vargu ar atskirsi vieną nuo kitos, ornitologai pastebėjo, kad jų migracijos keliai – labai skirtingi. Tokios skirtingos erelių kelionių trajektorijos stebėtojams buvo didelis netikėtumas.


„Didieji ereliai rėksniai dažniausiai migruoja vadinamuoju vakariniu migracijos keliu – per Ispaniją, Gibraltarą į Afriką. Dalis jų lieka žiemoti Ispanijoje. O mažieji ereliai rėksniai į savo žiemavietes leidžiasi kitu, rytiniu, keliu – per Baltarusiją, Ukrainą, Bulgariją, Izraelį – ir pasiekę Afrikos žemyną skrenda į pačius jos pietus: Zimbabvę, Pietų Afrikos Respubliką. Įdomiausia, kad mišrių porų jaunikliai į šiltuosius kraštus leidžiasi vieno iš tėvų keliu – to, kurio genų daugiau paveldi, – tačiau žiemoja unikaliai – vietovėse, nebūdingose nė vienai iš tėvų rūšių. Pramečiui buvome pritvirtinę siųstuvus tos pačios mišrios šeimos jaunikliams. Tad pastebėjome, kad vienais metais jauniklis išskrido Ispanijos kryptimi, kitų metų jauniklis leidosi Izraelio link“, – įdomia patirtimi dalijosi ornitologas.



Sugauti nėra paprasta


Beje, pritaisyti siųstuvus paukščiams nėra jau toks paprastas darbas. Pasak S. Rumbučio, lengviausia tai padaryti dar lizde tupinčiam ir tuoj išskrisiančiam jaunikliui.
„Jauniklį iškeli iš lizdo, ant nugarėlės dirželiais it kuprinėlę pritvirtini siųstuvą su saulės baterija ir paukštį įkeli atgal į lizdą. Dar kurį laiką patupėjęs lizde jis išskrenda. Tiesa, dėl jauniklių yra viena problema – nemažai pirmamečių jauniklių migruodami žūsta, o siųstuvas – nepigus daiktas“, – aiškino ornitologas.


Kur kas sudėtingesnis reikalas yra sugauti ir siųstuvu paženklinti suaugusį paukštį. Su jais elgiamasi visiškai kitaip. „Aptikę erelių lizdo vietą, pirmiausia išskleidžiame ploną voratinklinį tinklą, paskui pastatome stambaus plėšrūno, pavyzdžiui, jūrinio ar kilniojo erelio, iškamšą ir paleidžiame jo balsą. Mažieji ereliai rėksniai, gindami savo jauniklį nuo potencialaus priešo, dažniausiai ima atakuoti įsibrovėlį ir, norėdami jį išbaidyti, ima skraidžioti jam virš galvos. Šitaip kovodami jie įsipainioja į išskleistą tinklą. Tačiau ne visi taip elgiasi. Būna, kad kiti paukščiai kovoja gerokai atsargiau ir taip arti galimo priešo nenusileidžia“, – pasakojo S. Rumbutis ir pridūrė, jog senesni ir gudresni paukščiai – tyrimams patikimesni objektai nei pirmamečiai jaunikliai.


Vidutinė erelių gyvenimo trukmė siekia 5–8 metus, tačiau užfiksuotas atvejis, kai buvo aptiktas dar gyvas, bet jau nepaskrendantis prieš 21 metus žieduotas mažasis erelis rėksnys.


Ar paukščiui gyventi su siųstuvu nėra didelis iššūkis? Ornitologas tikina, jog tas mažas prietaisas nevaržo paukščio judesių ir neblogina jo gyvenimo kokybės: „Pats siųstuvas yra labai mažas ir lengvas. Jį laikantys dirželiai nėra suveržiami taip, kad trukdytų paukščiui judėti. Jie pritvirtinami ganėtinai laisvai, įvertinus faktą, kad sėslesniu gyvenimo laikotarpiu šie paukščiai ima gausiau maitintis ir užsiaugina papildomą sluoksnį riebalų. Siųstuvais paženklinti paukščiai sėkmingai veisiasi ir migruoja ne vienus metus, tad tai rodo, kad žymios įtakos jų gyvenimui siųstuvai nedaro.“

REKLAMA


Siųstuvai – neamžini


S. Rumbučio teigimu, saulės energija maitinami GPS siųstuvai yra gerokai patikimesni už tuos, kurie maitinami vidinėmis baterijomis. Pastarųjų gyvavimo trukmė – tik apie metus ar dvejus, o štai siųstuvų su šiuolaikiškomis technologijomis amžius – gerokai ilgesnis. „Dabar vienas mūsų stebimos mišrios poros erelis su siųstuvu skraido jau penktą sezoną. Skandinavų ornitologai yra užfiksavę, kad erelis žuvininkas su siųstuvu skraidė dešimt metų, tačiau nusidėvėjo siųstuvą laikę dirželiai ir siųstuvas nukrito“, – dėstė pašnekovas.


Šiuolaikinių siųstuvų, tvirtinamų stambesniems paukščiams, kaina nėra jau tokia maža – ji viršija tūkstantį eurų. Tačiau jų nauda ornitologai nė kiek neabejoja. „Šie siųstuvai mums leidžia gauti labai daug informacijos: apie paukščio skridimo aukštį, greitį, vietovę, jo gyvenimo būdą ir daugelį kitų dalykų. Šitaip sužinojome, kad vienas paukštis žuvo nuo elektros srovės atsitrenkęs į elektros laidus. Informaciją apie žieduotus paukščius galime gauti tik tuo atveju, jeigu paukštį aptinka koks nors žmogus ir perduoda, kas yra įspausta jo žiede“, – teigė ornitologas.


„Mūsų organizacijos „Padėkime ereliams“ tikslas – saugoti plėšriųjų paukščių rūšis, pasitelkiant mokslo žinias. Siųstuvai – puikios priemonės, tad norėtume jas taikyti gausiau ir didesniam skaičiui įvairių rūšių. Savo veiklai lėšų negauname. Džiaugiamės, kad mus šiek tiek remia neabejingi Lietuvos piliečiai – pervesdami 2 proc. savo pajamų mokesčio ar tiesiogiai, – taip pat įvairios įmonės ir įstaigos, įskaitant siųstuvų gamintojus. Organizacijos ar fiziniai asmenys, skirdami lėšų siųstuvams įsigyti, tiems paukščiams išrenka ir vardus. Šitaip buvo pakrikštyta visa mano minėta erelių iš Kaišiadorių rajono šeima: patelė Metida, patinėlis Kaunas, o jaunikliui organizacijos puslapio sekėjai išrinko Žaslio vardą, nes visi šie sparnuočiai gyveno miške netoli Žaslių miestelio.


Visa informacija apie mūsų veiklą ir paukščių kelius pateikiama mūsų „Facebook“ paskyroje „Padėkime ereliams“. Džiaugiamės, kad šiuo metu ši paskyra jau turi apie du tūkstančius sekėjų“, – kalbėjo S. Rumbutis ir pridūrė, kad didžiausia jų šiųmetė viltis – nykstantys juodieji pesliai. Jų mūsų šalyje peri tik apie 30–50 porų. Jeigu šie metai pesliams bus labai blogi ir nepavyks jų aptikti Lietuvoje, tuomet visos pastangos bus skirtos tik ereliams.


Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę.