Nikotino burbulas: kodėl rūkaliai yra didžiausi pesimistai?

Nikotino burbulas: kodėl rūkaliai yra didžiausi pesimistai?


Nuo nekaltos cigaretės prasidėjęs žalingas įprotis neretai žiniasklaidoje vaizduojamas kaip tiesus kelias į kapines, vis dėlto rūkalių nuo cigaretės neatgraso nei baisūs vaizdai ant cigarečių pakelių, nei specialistų perspėjimai, kuo tai gali baigtis. Nors visi sutinka, kad tabako rūkymas yra žalingas, mesti rūkyti dažnai sutrukdo mąstymo klaidos - su rūkymu susiję įsitikinimai ir mintys.

Rūko, kad nesijaustų blogai


Svarbu atkreipti dėmesį, kad tabako rūkymas sukelia psichologinę ir fiziologinę priklausomybę. Išmokę rūkyti asmenys dažniausiai rūko toliau ne todėl, kad tai teiktų didelį malonumą, o dėl to, kad be nikotino poveikio jie funkcionuoja blogai, tai yra patiria abstinencijos būklę - nerimą, įtampą, dirglumą, sumažėjusį dėmesingumą ir koncentraciją, padidėjusį apetitą, nemigą, galvos skausmą, įkyrų norą užsirūkyti ir kitus simptomus, aiškina Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centro gydytoja-psichoterapeutė dr. Viktorija Andrejevaitė.


„Svarbu įsisąmoninti, kad nuo nikotino priklausomi žmonės rūko ne tam, kad jaustųsi gerai, o tam, kad nesijaustų blogai“, sako specialistė.


Didžiausi pesimistai – rūkaliai


Specialistai yra vieningos nuomonės – rūkymas, kaip ir kitos priklausomybės, susiveda į savęs nemylėjimą ir nepriėmimą. Nerimo ir depresijos simptomus patiriantys žmonės rūko daugiau ir tampa labiau priklausomi nuo nikotino, todėl jiems yra sunkiau mesti rūkyti, priešingai nei asmenims, kurie rūko, tačiau neturi nuotaikos sutrikimų.

REKLAMA


Nikotino burbulas: kodėl rūkaliai yra didžiausi pesimistai?


Pasak gydytojos-psichoterapeutės, vaikai ir paaugliai pradeda rūkyti dėl įvairių priežasčių – smalsumo, noro įsitvirtinti ar pritapti prie grupės, nepasitikėjimo savimi ar menko savęs vertinimo, o suaugę žmonės dažnai nemeta rūkyti, nes turi giliai įsišaknijusį įsitikinimą, kad rūkymas padeda atsipalaiduoti, įveikti stresą ar pailsėti. Rūkantys dažnai daro katastrofų laukimo (dar vadinama - ateities spėjimo) mąstymo klaidą - numato, kad ateitis bus neigiama ir nesvarsto kitų, labiau tikėtinų variantų.


Pakaitinė terapija – lengvesniu keliu


Pagalbos metantiems rūkyti gairės nurodo, kad mesti pasirinkus konkrečią datą bei pasitelkus medikamentines priemones ar psichoterapiją yra lengviau nei mažinti cigarečių kiekį, kol galų gale rūkymo pavyks atsisakyti iš viso. Vis dėlto, gydytojos teigimu, ėjimas žalos mažinimo keliu gali turėti ir teigiamą poveikį: „Elektroninėse cigaretėse ar bedūmiuose tabako įrenginiuose nėra smalkių ir dervų, kurios ir sukelia širdies, kraujagyslių, plaučių bei onkologines ligas. Nacionalinis Jungtinės Karalystės priklausomybės nuo tabako gydymo bei mokymų centras nurodo, kad elektroninės cigaretės yra 95 proc. mažiau žalingos už įprastas.“


Vis dėlto, kad „garinimas“ būtų pripažintas priklausomybės nuo tabako gydymo metodu, vis dar trūksta pakankamai mokslinių tyrimų. Psichoterapeutė sako, kad apsisprendusiems mesti rūkyti pamažu, pakaitinė nikotino terapija nėra žalinga, mat ,,švarus” nikotinas nesukelia širdies ir kraujagyslių ar vėžinių susirgimų, rizika tapti priklausomais nuo nikotininių pleistrų ar kitų priemonių yra taip pat labai maža.


Svarbiausia disciplina


Nikotino burbulas: kodėl rūkaliai yra didžiausi pesimistai?


Mažesnę žalą sukeliančios bedūmės priemonės galėtų būti rekomenduojamos suaugusiems rūkaliams, kurie nenori mesti rūkyti, tačiau nori patirti mažesnę riziką susirgti tabako dūmų ir dervų sukeltomis ligomis bei žengti pirmą didelį žingsnį metant rūkyti apskritai. Psichiatrai sutinka – atimti iš žmogaus seną įprotį nieko nepasiūlant vietoje to yra drastiškas sprendimas, mat nesprendžiant priklausomybės priežasčių žmogus nuo vienos priklausomybės gali pulti į kitą. Todėl metant rūkyti svarbu į savo dienotvarkę įtraukti veiklas, kurios suteikia malonumo ir džiaugsmo, apdovanoti save už pastangas neužsirūkyti.


Kaip teigia V.Andrejevaitė, norint mesti rūkyti visam laikui, reikia padėti sau laikytis disciplinos: „Labai svarbu po metimo datos neužsirūkyti nei vieno dūmo ir kas dieną išsikelti uždavinį – šiandien nerūkyti.“ Jos teigimu, esant priklausomybei nuo tabako, nuotaikos sutrikimams ar priklausomybei nuo kitų psichiką veikiančių medžiagų, svarbu gydyti abu sutrikimus lygiagrečiai, t.y. nebijoti vartoti vaistus nuo rūkymo ir kitų psichikos sutrikimų.

REKLAMA


Maži svarbūs žingsniai


Nusprendus atsikratyti priklausomybės nuo nikotino svarbu žengti mažus, tačiau ryžtingus žingsnius bei suvokti, kad kreiptis pagalbos yra normalu. Šioje situacijoje specialistas padės motyvuoti, keisti elgseną ir disfunkcinius įsitikinimus, mintis apie rūkymą. Reikėtų nebijoti ieškoti savipagalbos grupės, kurioje žmones jungtų bendras tikslas – neberūkyti. Taip pat, jeigu mesti rūkyti sunku - kreiptis į šeimos gydytoją arba psichiatrą, kartu ieškoti efektyvių medikamentų, padedančių sėkmingai neberūkyti. Psichoterapeutės teigimu, svarbu nenuleisti rankų ir bandyti tol, kol pavyks.


Kitas veiksnys, galintis palengvinti laiką, kuomet sąmoningai neberūkoma – meditacija. Svarbu treniruoti savo dėmesingumą, tai yra įsisąmoninti savo mintis, emocijas ir impulsus veikti, atsiradus stipriam norui užsirūkyti - stabtelėti, padaryti „išminties pauzę“ ir pasirinkti neužsirūkyti.



Panašios naujienos:


Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris