Kaip gimė Jungtinės Karalystės vėliava?

Kaip gimė Jungtinės Karalystės vėliava?

Jungtinės Karalystės vėliava – viena iš labiausiai atpažįstamų pasaulyje.


Viena iš labiausiai atpažįstamų pasaulyje valstybės vėliavų – Jungtinės Karalystės Union Jack. Šioje vėliavoje yra sujungti net trys kryžiai, ir kiekvienas simbolizuoja vieną iš keturių (išskyrus Velsą) Jungtinės Karalystės dalių – Angliją, Škotiją ir Šiaurės Airiją. Škotijoje kaskart kylant separatistinėms nuotaikoms, svarstoma, kaip Jungtinės Karalystės vėliava atrodytų, iš šalies sudėties pasitraukus Škotijai. Velsas išvis neatspindėtas Jungtinės Karalystės vėliavoje, bet turi saviškę, ir ji – išties įspūdinga.


Manvydas VITKŪNAS


Šiemet Union Jack sukako 410 metų. 1603 m. Škotijos karaliui Jokūbui VI tapus ir Anglijos karaliumi Jokūbu I, 1606 m. balandžio 12 d. buvo įvesta nauja abi karalystes simbolizuojanti vėliava. Vėliau ją papildė ir Airijos simbolika. Vėliavą sudaro simetriškas raudonas kryžius su baltu apvadu tamsiai mėlyname fone bei raudonos ir baltos spalvų šv. Andriejaus kryžiumi. Dabartinį pavidalą vėliava įgijo 1801 m., kai šalia Anglijos ir Škotijos simbolių atsirado ir Airijos (tapusios Jungtinės Karalystės dalimi) simbolis. Jungtinės Karalystės vėliavos raida labai gražiai atspindi šalies formavimosi istoriją.

REKLAMA


Garbino riteriai


Centrinis vėliavos akcentas – simetriškas raudonas šv. Jurgio kryžius. Krikščionių kovotojas už tikėjimą šv. Jurgis, pasak įvairių pasakojimų, nukirsdintas 303 m. Romos imperatoriaus Diokletiano nurodymu, buvo labai garbinamas viduramžių riterių. Šv. Jurgio asmenybe labai žavėjosi garsusis Anglijos karalius Ričardas Liūtaširdis.


XIII a. šv. Jurgis paskelbtas Anglijos dangiškuoju globėju. Manoma, kad šv. Jurgio kryžius kaip Anglijos emblema įsitvirtino po 1275 m. vykusio Velso karo. Tačiau oficiali Anglijos karalystės vėliava su raudonu šv. Jurgio kryžiumi baltame fone pirmą kartą minima tik 1545-aisiais.
Vėliavas su šv. Jurgio kryžiumi nuo seno naudoja Genuja (Italijoje), Aragono regionas (Ispanijoje). Taip pat šv. Jurgio kryžius vaizduojamas dabartinėje Gruzijos vėliavoje.


Dangaus ženklas


1603 m. buvo sudaryta asmeninė Škotijos ir Anglijos unija. Škotijos karalius Jokūbas VI tapo ir Anglijos karaliumi Jokūbu I. Tačiau abi šalys ir toliau liko formaliai nepriklausomos, tik valdomos vieno valdovo. Visgi po trejų metų atsirado šios dviejų karalysčių sąjungos vėliava. Ant Škotijos simbolio – šv. Andriejaus vėliavos – buvo „užkeltas“ Anglijos simbolis – šv. Jurgio vėliava.

REKLAMA


Šv. Andriejaus kryžius vėliavose taip pat itin paplitęs ir naudojamas įvairių šalių, regionų, miestų, karinių jūrų pajėgų. X formos kryžius vadinamas Andriejaus kryžiumi todėl, kad ant tokio kryžiaus buvo nukankintas I a. gyvenęs apaštalas Andriejus. Vienas iš Kristaus mokinių, šv. Petro brolis, žvejys šv. Andriejus tapo pirmuoju Kristaus mokiniu. Šis krikščionybės platintojas buvo nukryžiuotas ant X formos kryžiaus Graikijos Patrų mieste.


Gyvuoja legenda, esą 832 m. škotų karaliui, besirengiančiam mūšiui su anglosaksais, danguje pasirodė iš debesų susidėjęs dieviškas ženklas – šv. Andriejaus kryžius. Nuo to laiko šv. Andriejaus kryžius laikomas Škotijos simboliu. Škotijos vėliavoje šv. Andriejaus kryžius vaizduojamas baltas mėlyname fone. Beje, Škotijos vėliavoje mėlynas fonas yra daug šviesesnis nei dabartinėje Jungtinės Karalystės vėliavoje.


Šv. Andriejaus kryžių galima pamatyti vaizduojamą daugybės miestų ir regionų, taip pat kai kurių valstybių (Jamaikos, Burundžio) vėliavose.


Kaip gimė Jungtinės Karalystės vėliava?

Schema, vaizduojanti, kaip formavosi dabartinė Jungtinės Karalystės vėliava (iš wikipedia.org)


Naudojo laivuose


Iš pradžių jungtinė Škotijos ir Anglijos vėliava daugiausia buvo naudojama laivuose. 1634 m. buvo išleistas karaliaus potvarkis, pagal kurį ši vėliava galėjo būti keliama tik karo laivuose, o prekiniai laivai, priklausomai nuo kilmės uosto, turėjo naudoti Anglijos (šv. Jurgio) arba Škotijos (šv. Andriejaus) vėliavą.
Karo laivų pirmagalyje keliamos vėliavos vadinamos giuisais. Anglų kalboje giuisams prigijo pavadinimas Jack, o jungtinės Anglijos ir Škotijos karalystės giuisai buvo praminti Union Jack. Taip atsirado dabartinės Jungtinės Karalystės vėliavos pavadinimas.


1707 m. sudarius uniją, Anglija (su į jos sudėtį jau seniai įėjusiu Velsu) ir Škotija buvo sujungtos į bendrą valstybę – Didžiosios Britanijos karalystę, turinčią bendrą valdovą ir parlamentą. Union Jack tapo Didžiosios Britanijos vėliava (tiesa, oficialus jos pavadinimas – ne plačiai vartojamas Union Jack, o solidžiau skambantis Union Flag). Visgi ji dar nebuvo tokia, kokią ją matome šiandien.



Kaip gimė Jungtinės Karalystės vėliava?

Vienas iš Jungtinės Karalystės vėliavos variantų, jei atsiskirtų Škotija.


Airių indėlis


1801-aisiais Didžiosios Britanijos karališkosios valdos pasipildė Airijos žemėmis – į jas anglai pretendavo daugelį šimtmečių ir dėjo daug pastangų siekdami jas užkariauti. Pasikeitė valstybės pavadinimas – atsirado Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Airijos Karalystė. Teko papildyti ir jos vėliavą. Airija suteikė jai vieną iš savo simbolių – šv. Patriko kryžių.


Šv. Patrikas – IV–V a. gyvenęs krikščionybės Airijoje skleidėjas, Airijos dangiškasis globėjas. Šis katalikų šventasis labai gerbiamas airių, o kovo 17-ąją minima Šv. Patriko diena yra nacionalinė airių šventė, mėgstama ir švenčiama ir daugybėje kitų šalių (kai kurie renginiai vyksta ir Lietuvoje). Šio šventojo simboliu laikomas šv. Patriko kryžius. Jis – taip pat X formos (kaip ir šv. Andriejaus kryžius). Tačiau, skirtingai nei Škotijos vėliavoje (baltas mėlyname fone), Airijos vėliavoje jis vaizduojamas raudonas baltame fone.


Šv. Patriko kryžius ne visiems airiams atrodo tinkamas jų nacionalinio tapatumo simbolis. Yra manančiųjų, kad šis ženklas, labiausiai išpopuliarėjęs XVIII a. kaip Šv. Patriko ordino, įsteigto Didžiosios Britanijos karaliaus Jurgio III, elementas, yra ne tiek airiškas simbolis, kiek britiškas pramanas. Kad ir kaip ten būtų, 1801 m. paskelbus Didžiosios Britanijos ir Airijos suvienijimo aktą ir įkūrus Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Airijos Karalystę, šv. Patriko kryžius buvo integruotas į šalies vėliavą. Airių kryžius šiek tiek pasislinkęs į šoną, kad visiškai nepersidengtų su škotų kryžiumi.


1922 m. didžioji dalis Airijos atsiskyrė nuo Jungtinės Karalystės ir tapo Airijos Respublika, turinčia savo valstybės simbolius. Jungtinės Karalystės sudėtyje liko tik Šiaurės Airija. Teko pakoreguoti valstybės pavadinimą – atsirado Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, tačiau vėliava nebuvo pakeista.


Kaip gimė Jungtinės Karalystės vėliava?

Velso vėliavoje pavaizduotas raudonasis drakonas.


Kur dingo Velsas?


Kaip žinoma, Jungtinę Karalystę sudaro Anglija, Škotija, Šiaurės Airija ir Velsas, tačiau pastarojo simbolika vėliavoje neatsispindi. Reikalas tas, kad kai XVII a. buvo kuriama bendra Anglijos ir Škotijos vėliava, Velsas jau seniai (dar viduramžiais) buvo prijungtas prie Anglijos karalystės. Todėl šios, pačios mažiausios, Jungtinės Karalystės dalies simbolika ir neatsispindi „junion džeke“. Tačiau dabar Velsas, Anglija, Škotija ir Šiaurės Airija – lygiateisiai, todėl velsiečiai kartais ne be reikalo reiškia nepasitenkinimą, kad jų šalis liko vėliavos užribyje.


Velsas turi savo simbolį – raudonąjį drakoną, Velso vėliavoje pavaizduotą baltame ir žalsvame fone. Pasak legendos, kadaise Velse gyveno du drakonai – baltas ir raudonas. Jiedu nuolatos kovėsi tarpusavyje. Galiausiai pavargę nuo šių pjautynių žmonės iškasė didelę duobę ir į ją pripylė medaus. Abu drakonai prisirijo saldėsio ir užmigo. Žmonės įsupo drakonus į drobes ir užkasė. Po kurio laiko karalius nusprendė toje vietoje pastatyti pilį, tačiau per dieną pastatytos sienos pernakt subyrėdavo. Iškasus toje vietoje gilią duobę, iš požemių išsiveržė ir tuoj pat susikovė du drakonai. Galiausiai raudonasis pribaigė baltąjį.

REKLAMA


2007 m. vienas britų parlamento narys pareiškė, kad velsiečiai nesijaučia esą Union Jack dalimi, nes ten nėra nei raudonojo drakono, nei kito Velso simbolio – šv. Dovydo kryžiaus (auksinio kryžiaus juodame fone). Tačiau daugelis parlamento narių atsisakė svarstyti Velso atstovo siūlymą koreguoti Jungtinės Karalystės vėliavą kaip „pernelyg ekscentrišką“.

Britiška Havajų vėliava


Jungtinės Karalystės vėliava yra ir kai kurių kitų šalių – buvusių Didžiosios Britanijos kolonijų (Australijos, Naujosios Zelandijos, Fidžio), taip pat dabartinių Jungtinės Karalystės užjūrio teritorijų (Bermudų, Mergelių, Pietų Džordžijos ir Pietų Sandvičo, Folklando, Šv. Elenos, Terkso ir Kaikoso, Tristano da Kunjos, Pitkerno, Kaimanų salų ir kt.) – vėliavų dalis.


Įdomu, kad britų vėliavą galima pamatyti ir vienos iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstijų – Havajų – vėliavos kampe. Tai istorinė duoklė tiems laikams, kai XVIII ir XIX a. sandūroje Havajai buvo Didžiosios Britanijos protektoratas. Taip pat britų vėliavą galima išvysti kai kurių Kanados (kadaise ji buvo britų valda, o dabar yra viena iš Tautų Sandraugos šalių), provincijų (Manitobos, Ontarijo, Britų Kolumbijos) vėliavose.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)