„Aš myliu tave, Kalifornija!“

„Aš myliu tave, Kalifornija!“


„Tau burnoje ištirpsta žodis „California“, / Lyg būtum taip toli nuo Lietuvos. / Juk Kalifornijoj merginos, smagus ir lengvas vynas, / O Kalifornijoj saulėtas dangus“ – dainavo maestro Vytautas Kernagis apie 31-ąją Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) narę. Šios valstijos himnas – „I Love You, California!“ („Aš myliu tave, Kalifornija!“), o devizas – „Eureka!“ („Radau!“).


Manvydas VITKŪNAS


Kalifornija – trečia pagal plotą (po Aliaskos ir Teksaso) ir pirma pagal gyventojų skaičių (40 mln.) JAV valstija. Jei Kalifornija būtų atskira valstybė, jos bendrasis vidaus produktas viršytų šį daugelio pasaulio valstybių rodiklį. Auksinė valstija (neoficialus Kalifornijos pavadinimas) – vienas svarbiausių JAV ekonomikos lokomotyvų.


Pavadinimas – iš romano


Plotu Kalifornijos valstija yra pusseptinto karto didesnė už Lietuvą. Tačiau istorinis Kalifornijos pavadinimas apima kur kas didesnę teritoriją – JAV Nevados, Jutos ir Arizonos valstijas, taip pat Meksikos Žemutinės Kalifornijos ir Pietų Žemutinės Kalifornijos valstijas (abi jos yra Kalifornijos pusiasalyje) bei didžiąją dalį Sonoros valstijos.

REKLAMA


Dėl Kalifornijos pavadinimo kilmės gana įnirtingai ginčijamasi. Pasak vienos iš versijų, šio krašto pavadinimas kilo iš ispanų kalbos žodžių Calida Fornax („karšta krosnis“). Esą, pirmieji ispanų kolonistai taip praminė šį kraštą dėl karšto jo klimato. Visgi daugelis istorikų ir lingvistų laiko šį Kalifornijos vardo aiškinimą pritemptu. Pagrindinė versija yra kitokia. 1533 m. pietrytinėje Kalifornijos pusiasalio dalyje išsilaipino ispanai, vadovaujami Fortuno Chimeneso. Jie palaikė pusiasalį sala. Čia pamatę kovingai nusiteikusius indėnus (tarp jų buvo ir ginkluotų moterų), europiečiai prisiminė tuo metu populiarų Garsio Rodrigeso de Montalvo romaną „Esplandiano žygdarbiai“ („Las proezas de Esplandian“). Jame aprašoma Kalifornijos sala, gyvenama vien moterų kovotojų, ginkluotų auksiniais ginklais ir vadovaujamų nuožmios karalienės Kalafijos. Saloje, esą, taip pat gyveno grifonai ir kitos mitinės būtybės.

REKLAMA


Kitas ispanų keliautojas ir užkariautojas Hernanas Kortesas 1535 m. pasiekė Kalifornijos žemes ir pavadino jas Santa Krusu (Santa Cruz – „šventasis kryžius“), bet šis jau daug kartų Naujajame Pasaulyje pasitelktas pavadinimas neprigijo. Kur kas priimtinesnė pasirodė „Kalifornija“, ir iš pradžių pusiasalis, netrukus ir kur kas didesnė teritorija būtent taip buvo pradėta žymėti žemėlapiuose.


75 indėnų gentys


Kalifornijos valstija plačiai driekiasi palei Ramųjį vandenyną, išilgai vakarinės JAV pakrantės. Šiaurėje ji ribojasi su Oregono valstija, rytuose – su Nevada ir Arizona, pietuose – su Meksika. Klimatas – gana švelnus, o gamtinė aplinka – labai įvairi. Čia galima rasti ir kalnų, ir derlingų lygumų, ir netgi dykumų.


Atvykus pirmiesiems europiečiams, Kalifornijos žemėse gyveno 75 indėnų gentys. Jos skyrėsi savo kalba, papročiais, gyvenimo būdu. Čia buvo ir žemdirbių, ir žvejų, ir klajoklių. Dabar grynakraujų indėnų valstijoje liko labai nedaug.


Pirmieji europiečiai, atlikę išsamesnius Kalifornijos pakrančių tyrimus, buvo ispanas Chuanas Rodrigesas Kabriljas ir garsusis anglų keliautojas, piratas Fransis Dreikas. Pirmąsias baltųjų gyvenvietes Kalifornijos teritorijoje XVIII a. įkūrė ispanų misionieriai. Tuo pat metu šiaurinėje Kalifornijos pakrantėje savo prekybinius forpostus ėmė steigti rusai, kontroliavę Aliaską. Pagrindine jų gyvenviete tapo apie 80 kilometrų į šiaurę nuo San Fransisko įkurtas Fort Rosas, gyvavęs nuo 1812 iki 1841 m. Fort Rosą ir kitas faktorijas valdė pusiau valstybinė Rusijos Amerikos bendrovė. Galiausiai 1841-aisiais Fort Rosą iš rusų įsigijo žymus šveicarų kilmės amerikiečių verslininkas ir žemvaldys Džonas Sateris.



Aukso karštligė


Didžiąją dalį Kalifornijos žemių ilgą laiką valdė ispanai. 1821 m. buvo įkurta nuo Ispanijos nepriklausoma Meksikos imperija, po dvejų metų tapusi respublika. Buvo paskelbta, kad ir visa Kalifornijos teritorija įeina į jos sudėtį. Tuo metu ispanakalbiai kolonistai ir indėnai sudarė daugumą šio krašto gyventojų, bet kasmet čionai kėlėsi vis daugiau amerikiečių naujakurių. 1846 m. vietos amerikiečiai pradėjo stichišką sukilimą prieš Meksikos valdžią ir netrukus paskelbė kurią nepriklausomą Kalifornijos respubliką. Tais pačiais metais karą Meksikai paskelbė ir JAV, prie Kalifornijos krantų pasirodė amerikiečių karo laivai. Šiaurinė Kalifornijos dalis (dabartinės Kalifornijos valstijos teritorija) tapo JAV nuosavybe, o pietinė Kalifornija (Kalifornijos pusiasalis) liko Meksikai.


1848 m. Kalifornijoje buvo rasta aukso, prasidėjo tikra aukso karštligė. Čionai ėmė plūsti minios laimės ieškotojų, sparčiai augo gyventojų skaičius. Viskas prasidėjo prie jau minėto Dž. Saterio valdose buvusios lentpjūvės. Džeimsas V. Maršalas Amerikos upėje aptiko didžiulį aukso grynuolį. Pasklidus šiai žiniai, į Kaliforniją vos per kelerius metus atvyko mažiausiai 300 tūkst. žmonių iš JAV, Lotynų Amerikos, Europos, Azijos, Australijos. Buvo įkurta dešimtys naujų gyvenviečių, nutiesta kelių, pastatyta prekybos kontorų, bažnyčių, ligoninių, mokyklų. Sparčiai kūrėsi fermerių ūkiai, o pagrindiniu aukso ieškotojų centru tapęs San Fransiskas staiga iš nedidelio miestelio virto klestinčiu miestu. Daug kam iš atvykėlių tikrai sekėsi, jie rado aukso (dabartinė jo vertė siektų mažiausiai tris milijardus dolerių). Vis dėlto daugelis pasitenkino aukso trupiniais arba išvis nieko nerado. 1855-aisiais aukso karštligė nurimo, bet prisiminimai apie ją neišblėso. Ne veltui 1850 m. 31-ąja JAV valstija tapusi Kalifornija neoficialiai vadinama Auksine valstija.

REKLAMA


Turtuolių gūžta


1869-aisiais baigus statyti transokeaninį geležinkelį, sujungusį rytinę ir vakarinę JAV pakrantes, į Kaliforniją plūstelėjo nauja naujakurių banga. 1950 m. Kalifornija ėmė pirmauti tarp visų šalies valstijų pagal gyventojų skaičių. Dabar Kalifornijoje gyvena beveik 40 mln. žmonių. Vadinamųjų baltųjų amerikiečių skaičius valstijoje kasmet mažėja, vis daugiau gyventojų sudaro ispanakalbiai, daugiausia – atvykėliai iš įvairių Lotynų Amerikos šalių ir jų palikuoniai (net apie 38 proc. gyventojų), azijiečiai (13 proc.), o štai afroamerikiečių – gana nedaug (mažiau nei 7 proc.).


Kalifornijos sostinė – Sakramentas. Čia gyvena pusė milijono žmonių. Visgi kai kurie valstijos miestai – kur kas didesni nei jos sostinė. Didžiausias iš jų – Los Andželas (4 mln. gyventojų, o aglomeracijoje gyvena net 17 mln.).


Valstija garsėja didele turtingų žmonių koncentracija. Nors JAV sudaro net 50 valstijų, 20 proc. turtingiausių šalies gyventojų gyvena vienoje iš jų – Kalifornijoje. Ši valstija – turtingiausia šalyje, o jei Kalifornija būtų nepriklausoma valstybė, jos ekonomika būtų penkta pasaulyje.


Kalifornijos miestuose yra įsikūrę daugybė finansų ir paslaugų centrų. Čia veikia kai kurių itin stambių bankų, tarptautinių finansinių transakcijų kompanijų (tarp jų – daugeliui mūsų gerai žinomos „Visa“) centrinės būstinės. Kalifornijoje labai išplėtota nekilnojamojo turto industrija, veikia dalis žymiausių šios srities įmonių. Dar vienas valstijos ekonomikos banginis – medicinos ir sveikatinimo paslaugos. Yra aibė universitetinių ir privačių klinikų, jos sulaukia pacientų ir iš kitų valstijų bei užsienio. Kai kurios ligoninės – milžiniškos (pavyzdžiui, Kalifornijos universiteto Los Andželo medicinos centre yra 35,5 tūkst. lovų). Kalifornijoje taip pat gausu valstijai priklausančių ir privačių universitetų, dalis jų – itin prestižiniai. Iš už mokslą mokančių studentų kasmet valstija gauna milijardus dolerių.

REKLAMA


Silicio slėnis


Tikras Kalifornijos pasididžiavimas – kino industrija. Kas nežino Los Andžele esančio Holivudo ir jame įsikūrusių garsiausių pasaulyje kino studijų! Niekur kitur, kaip Kalifornijoje, negyvena tiek daug žymių aktorių ir režisierių.


Kaliforniją itin garsina aukštųjų technologijų pramonė. Netoli San Fransisko ir San Chosė miestų, kadaise derlingų vaismedžių sodų vietoje, stūkso garsusis Silicio slėnis. Čia veikia tokios milžinės kaip „Alphabet“ (jai priklauso platformos ir informacinės sistemos „Google“, „YouTube“, „Android“), „Apple“, „Facebook“, „Tesla“, „Amazon“, „eBay“, AMD, „Netflix“, „Hewlett-Packard“ ir daugelis kitų. Kalifornijoje taip pat gaminami lėktuvai, sraigtasparniai, raketos, veikia didžiuliai jūrų uostai, farmacijos ir chemijos pramonės įmonės, labai išplėtotas žemės ūkis, maisto pramonė, valstiją garsina puikūs vynai.


Kalifornijoje yra ne viena gausi ir veikli lietuvių bendruomenė. Ypač daug mūsų tautiečių gyvena Los Andžele, San Fransiske ir San Diege. Čia, taip pat kai kuriuose kituose miestuose veikia lietuvių centrai, įvairios organizacijos, parapijos, lituanistinės mokyklos. Los Andžele yra įsikūręs Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas.


Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.