„AstraZeneca“ atnaujino klinikinių tyrimų duomenis: vakcinos veiksmingumas siekia 76 proc.

„AstraZeneca“ atnaujino klinikinių tyrimų duomenis: vakcinos veiksmingumas siekia 76 proc.


Farmacijos milžinė „AstraZeneca“ trimis proc. punktais sumažino savo sukurtos vakcinos nuo COVID-19 veiksmingumą po to, kai JAV sveikatos apsaugos tarnyba iškėlė klausimą dėl galimai pasenusių duomenų iš Jungtinėse Valstijose atliktų klinikinių tyrimų.


Dabar bendrovė teigia, kad vakcinos veiksmingumas užkertant kelią bet kokiems COVID-19 atvejams siekia 76, o ne 79 proc., kaip skelbta anksčiau.


Tiesa, vakcina vis dar 100 proc. apsaugo nuo sunkių ligos atvejų.


„AstraZeneca“ apie kiek mažesnį veiksmingumą pranešė po to, kai vakcinų tyrimus prižiūrinti nepriklausomų ekspertų taryba išreiškė nerimą dėl to, kad „AstraZeneca“, skaičiuodama vakcinos veiksmingumą, neįtraukė naujausių duomenų.


JAV Nacionalinis sveikatos institutas išplatino pranešimą, kuriame pareikalavo, kad „AstraZeneca“ bendradarbiautų su ekspertų taryba ir atnaujintų duomenis.


„Laukiame, kada galėsime pateikti prašymą leisti skubiai naudoti vakciną JAV ir ruošiamės milijonų jos dozių panaudojimui visoje Amerikoje“, – sakė „AstraZeneca“ farmacijos tyrimų ir plėtros viceprezidentas Mene Pangalosas.

REKLAMA


Atnaujinti vakcinos veiksmingumo duomenys yra paremti 190 žmonių, kurie susirgo COVID-19 iš 32 449 tyrimų dalyvių Jungtinėse Valstijose, Peru ir Čilėje. Iš visų tyrimuose dalyvavusių žmonių du trečdaliai gavo vakciną, o trečdalis – placebą.


Ankstesnis vakcinos veiksmingumo rodiklis buvo paskelbtas remiantis 141 COVID-19 atveju, nes nebuvo įtraukti ligos atvejai, užfiksuoti po vasario vidurio.


„AstraZeneca“ pridūrė, kad šiuo metu tiriama dar 14 galimų COVID-19 atvejų.


Priklausomai nuo to, ar šie atvejai įvyko paskiepytų, ar placebą gavusių tyrimo dalyvių grupėje, galutinis veiksmingumo rodiklis dar gali keistis keliais proc. punktais.


Sudėtingas vakcinos kelias


Bendrovė taip pat teigė, kad vakcinos veiksmingumas 65 metų amžiaus ir vyresnių žmonių grupėje yra 85 proc. tačiau šio rodiklio statistinis diapazonas yra nuo 58 iki 95 proc., todėl jis yra mažiau reikšmingas. Be to, „AstraZeneca“ pranešime neminima šios amžiaus grupės tyrime dalyvavusių žmonių imtis.

REKLAMA


Tyrimų metų iš daugiau nei 32 tūkst. žmonių vos 8 susirgo sunkia COVID-19 ligos forma, tačiau visi jie gavo placebą, o ne tikrą vakciną.


Pasaulinėse lenktynėse dėl vakcinos nuo COVID-19 „AstraZeneca“ ilgą laiką pirmavo. Šiai bendrovee iš pradžių didelį palankumą rodė ir Jungtinės Valstijos, užsisakiusios 300 mln. vakcinos dozių – daugiau nei iš pradžių užsisakyta „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinų dozių.


Vis dėlto, keletas komunikacijos klaidų sumažino JAV sveikatos apsaugos agentūrų pasitikėjimą „AstraZeneca“.


JAV šiuo metu yra patvirtintos trys vakcinos – „Moderna“, „Pfizer-BioNTech“ ir „Johnson & Johnson“ – o šalis veikiausiai turės pakankamai vakcinų dozių visiems suaugusiems gyventojams paskiepyti. Tai planuojama padaryti jau iki gegužės pabaigos.


Tiesa, Maisto ir vaistų administracijos – laikomos prestižiškiausia kokybės kontrolės reguliuotoja pasaulyje – „AstraZeneca“ vakcinai uždegta žalia šviesa tikriausiai padėtų numalšinti pasaulyje dėl jos kilusį nerimą.


Praeitą savaitę keletas Europos šalių trumpam sustabdė skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina dėl galimos kraujo krešulių rizikos, tačiau vėliau skiepijimas buvo atnaujintas.


Europos vaistų agentūra (EVA) paskelbė, kad vakcina yra saugi ir nesukelia pernelyg didelės kraujo krešulių rizikos, tačiau pridūrė negalinti atmesti sąsajų su dviejų itin retų krešulių formų rizikomis, kurios esą turi būti paminėtos informaciniame lapelyje.



„AstraZeneca“ vakcina vis dar yra viena svarbiausių vakcinų viso pasaulio gyventojų skiepijimui dėl žemos šios vakcinos kainos ir galimybės ilgą laiką ją laikyti įprastame šaldytuve.


Ši vakcina pagaminta naudojant šimpanzių peršalimą sukeliantį adenovirusą, modifikuotą taip, kad negalėtų daugintis. Toks modifikuotas virusas žmogaus organizme perneša pagrindinio koronaviruso baltymo geną į žmogaus ląsteles.


Tuomet ląstelės pagamina šį baltymą savo paviršiuje ir taip išmoko imuninę sistemą atpažinti tikrą koronavirusą ir su juo kovoti.