Kauno klinikose skiepijimas nuo koronaviruso baigtas dar antradienį, o Kauno regiono ligoninėse – trečiadienį po pietų. Kauno klinikos medikų ir darbuotojų prioritetinius skiepijimo sąrašus derino su Sveikatos apsaugos ministerija, o vakcinų skirstymą regione vykdė pagal Vyriausybės sveikatos ekspertų rekomendacijas ir ligoninių prašytus vakcinų kiekius.

„Pirmiausiai skiepyti darbuotojai, dirbantys COVID-19 padaliniuose, skubios pagalbos ir priėmimo, reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose, infarktų, insultų ir politraumų klasteriuose, transplantacijų, onkologijos-hematologijos dienos stacionaruose ir skubią pagalbą teikiančiuose chirurgijos, endoskopijos, anesteziologijos, hemodializės, akušerijos ir ginekologijos padaliniuose. Prioritetai buvo formuojami ne pagal darbuotojo specialybę, o pagal padalinį, kuriame jis dirba“, – Eltai teigė Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos vadovė Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė.

Pasak jos, medikų sąrašai suderinti su Sveikatos apsaugos ministerija. Regiono ligoninėms pristatytas visas jų prašytas vakcinų kiekis, ir jomis paskiepyti visi medikai, kurie atitinka Vyriausybės sveikatos ekspertų rekomendacijas ir kurie buvo nurodyti ligoninių pateiktuose sąrašuose.

„Kauno klinikose skiepijami taip pat buvo tie darbuotojai, kurie atitiko prioritetus pagal išvardintas Vyriausybės ekspertų rekomendacijas ir kurie buvo užsiregistravę vakcinacijai. Iš ligoninėje dirbančių daugiau nei 7000 darbuotojų pirmajai skiepijimo bangai užsiregistravo 3973 darbuotojai. Pirmosios siuntos vakcinų, paskirsčius regiono ligoninėms, pakako tik 38 procentams Kauno klinikų darbuotojų, buvusių prioritetiniame sąraše. Darbuotojai skiepijimui buvo kviečiami iš vakaro, o jeigu darbuotojas pagal sąrašą neatvykdavo arba dėl kitų priežasčių negalėjo būti paskiepytas, iš to paties padalinio rezervinio sąrašo būdavo skubiai tą pačią dieną pakviečiami kiti darbuotojai, kurie tądien dirbo ligoninėje. Iš viso per tris dienas paskiepyta 1510 Kauno klinikų darbuotojų pagal prioritetus“, – teigė A. Aleksandravičiūtė-Šviažienė.

Viešoje erdvėje trečiadienį pasklido visuomenės bei medikų priekaištai, kad kai kurios klinikos skiepijo šeimos gydytojus, nors pagal prioritetinę tvarką dar neturėjo būti skiepijami, kol vakcinos negavo tiesiogiai su COVID-19 dirbantys medikai ir darbuotojai.

Santaros klinikos sudarė rezervinius sąrašus skiepams nuo koronaviruso: pateko ne tik COVID-19 padaliniuose dirbantys asmenys

Nepaisant kruopštaus parengiamojo darbo, Santaros klinikose pasitaikė atvejų, kai vakcinacijai nuo koronaviruso dėl įvairių priežasčių neatvyko dalis į prioritetinius sąrašus įrašytų asmenų. Todėl Santaros klinikos kvietė medikus bei personalą iš rezervinių sąrašų, į kuriuos patenka ne tik COVID-19 padaliniuose dirbantys asmenys.

Į tokį rezervinį sąrašą pateko ir šeimos gydytojas Valerijus Morozovas, kuris savo feisbuko paskyroje teigė netikėtai sulaukęs skambučio iš Santaros klinikų.

„Netikėtai sulaukiau skambučio: jeigu nori, tuojau pat atvažiuoji pasiskiepyti. Norėjau, tad miltuotomis nuo pyragėlių tešlos rankomis per 20 minučių atsiradau Santarose“, – savo feisbuko paskyroje teigė V. Morozovas.

Santaros klinikų vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Gitana Letukienė Eltai teigė, kad gruodžio 27 d. rytą Santaros klinikose prasidėjusi vakcinacija nuo COVID-19 ligos vyksta sklandžiai. Tačiau, pasak jos, nepaisant kruopštaus parengiamojo darbo, pasitaiko, kad vakcinacijai dėl įvairių priežasčių neatvyksta dalis į prioritetinius sąrašus įrašytų asmenų.

„Tam, kad procesas būtų be trikdžių, atliktas milžiniškas planavimo ir pasirengimo darbas: sudaryti vakcinuotinų medikų sąrašai, numatytas kiekvienam jų konkretus laikas, kad būtų išvengta būriavimosi, paruošti rezerviniai sąrašai. Nepaisant kruopštaus parengiamojo darbo, pasitaiko, kad vakcinacijai dėl įvairių priežasčių neatvyksta dalis suplanuotų asmenų. Skiepijimą organizuojanti įstaiga pagal teisės aktą turi planuoti skiepijamųjų srautus ir dėti maksimalias pastangas, kad būtų panaudotos visos turimos vakcinos dozės. Todėl skubos tvarka kviečiami žmonės iš rezervinio sąrašo, kurie privalo atvykti ne vėliau kaip per 20 minučių. Tie žmonės yra iš skirtingų padalinių“, – teigė G. Letukienė.

„Santaros klinikos jaučia didžiulę atsakomybę už savo pacientus ir juos gydančius medikus, todėl yra dėkingi ir tiems kolegoms, kurie ne tik sugebėjo atvykti vakcinacijai skubiai ir neplanuotai iškviesti, bet ir prisideda prie visuomenės nuomonės formavimo ir savo pavyzdžiu skatina tiek kolegas, tiek plačiąją visuomenę aktyviai skiepytis nuo pasaulį gniaužiančios COVID-19 ligos“, – teigia G. Letukienė.

Santaros klinikose paskiepyti 1895 medicinos darbuotojai. Į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę išsiųsta 390 vakcinos dozių, į M. Marcinkevičiaus – 80 dozių, į Respublikinę Vilniaus universitetinę – 250, į Alytaus ligoninę – 200, o Ukmergės ligoninė gavo 110 vakcinos dozių.

SAM: nustatyta, kas privalės kaupti apsaugos priemonių nuo COVID-19 rezervą

Vyriausybė trečiadienio posėdyje priėmė sprendimą, kuriuo nustatytos viešojo sektoriaus ir kitos organizacijos, privalėsiančios sukaupti apsaugos priemonių rezervą apsisaugojimui nuo koronaviruso (COVID-19).

Vyriausybės nutarimu nustatytos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, įmonės ir organizacijos, kiti ūkio subjektai, privalėsiantys sukaupti apsaugos priemones savo nepertraukiamai veiklai užtikrinti. Taip pat nustatytas 30 dienų laikotarpis, kuriam subjektai privalės būti sukaupę apsaugos priemones.

Į ūkio subjektų, privalėsiančių kaupti apsaugos priemones, sąrašą įtrauktos miestų ir rajonų savivaldybės, ūkio subjektai, kurių savininkė ar dalininkė yra savivaldybė ir jų vykdoma veikla, esant nepalankioms aplinkybėms, gali sukelti pavojų gyventojams, jų turtui, aplinkai ar padaryti kitą žalą, dėl kurios galėtų susidaryti ekstremalioji situacija. Taip pat įtraukti tie subjektai, kurių kontrolės ar funkcionavimo sutrikimas arba sutrikdymas keltų pavojų ar padarytų žalą nacionaliniam saugumui – sutrikdytų ūkio sistemos, valstybei svarbios ūkio šakos ar infrastruktūros funkcionavimą.

Apsaugos priemones taip pat turės kaupti ūkio subjektai, kurie privalo užtikrinti svarbiausių kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą – nacionaliniai muziejai, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, valstybės archyvai. Šis įpareigojimas taip pat tenka subjektams, kurie užtikrina gyvybiškai svarbių paslaugų teikimą gyventojams, – gydymo įstaigos, visuomenės sveikatos biurai, vaistinės, socialinių paslaugų įstaigos, švietimo įstaigos, komunalines paslaugas teikiantys ūkio subjektai.

Apsauginių priemonių rezervą turės kaupti ir šalies teismai.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) turės nustatyti konkrečių Vyriausybės nutarime nurodytų įstaigų ir įmonių sukauptų apsaugos priemonių sąrašus ir kiekius.