Šaltėjant orams ir kylant infekcinių ligų kreivei dažnas susimąstome: gal dar ne per vėlu skiepytis nuo gripo ir COVID-19 ligos? Nuo ko šiuo metu galima ar net rekomenduojama skiepytis, kalbamės su Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadove prof. Ligita Jančoriene.

–Vakcinacija – vienintelis patikimas būdas išvengti galimų sunkių ligų komplikacijų. Kuo jūs papildytumėte šį teiginį?

– Vakcinacija yra specifinė apsauga, arba imunoprofilaktikos metodas, kai galime supažindinti žmogaus organizmą su tam tikrais organizmais ar jų fragmentais ir paruošti apsaugai, kai žmogus užsikrės dideliu minėto mikroorganizmo kiekiu. Jei organizmas bus paruoštas, imunitetas bus pajėgus kovoti su infekcija, procesas įvyks kur kas greičiau ir efektyviau.

Yra žinoma, kad vakcinos gali apsaugoti nuo jomis kontroliuojamų infekcijų. Pastaruoju metu vis dažniau kalbama, kad vakcinacija gali apsaugoti ir nuo kai kurių lėtinių neinfekcinių ligų paūmėjimo. Tai irgi yra labai svarbu. Jei žmogui diagnozuota širdies ir kraujagyslių sistemos liga, lėtinė plaučių ar inkstų liga, prisidėjęs sunkus gripas gali tapti tuo veiksniu, kuris nulems lėtinės ligos paūmėjimą, o kartais – net mirtį. Skiepydami apsaugome ne tik nuo konkrečios ligos, bet ir nuo kai kurių lėtinių ligų paūmėjimo.

Pasiskiepyti yra gerokai pigiau ir paprasčiau nei sirgti ir patirti fizinių, moralinių ir finansinių nuostolių. Be to, taip apsaugomas kiekvienas žmogus individualiai ir sukuriama saugi aplinka visuomenei.

– Sveikatos apsaugos ministerija yra paskelbusi, kad nuo spalio 5 d. šalies gydymo įstaigose gyventojai vienu metu gali pasiskiepyti ir nuo COVID-19 infekcijos, ir nuo gripo. Kokias tendencijas įžvelgiate jūs?

– Nuo COVID-19 infekcijos pandemijos metu buvo paskiepyta 70 proc. gyventojų, vėliau, kai Lietuvą pasiekė stiprinančios adaptuotos vakcinos dozės, skiepijimo apimtis buvo gerokai mažesnė. Šiuo metu skiepijimosi nuo gripo apimtis yra kur kas didesnė nei nuo COVID-19 infekcijos. Gripo vakcina naudojama jau daugelį metų, geriau pažįstama ir nesukelia tiek daug abejonių visuomenėje kaip vakcina nuo COVID-19, nors ji buvo pagrindinis veiksnys, suvaldęs pandemiją.

Skiepijimas iš karto dviem vakcinomis – jau seniai išbandytas dalykas. Pavyzdžiui, kai kreipiasi keliautojai, dažnai to paties vizito metu skiepijame nuo kelių, o kartais ir daugiau infekcijų. Anksčiau vienu metu skiepydavome nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos arba nuo gripo ir erkinio encefalito. COVID-19 vakcina yra negyva vakcina, todėl nėra apribojimų ją derinti su kitomis vakcinomis, ypač negyvomis, t. y. inaktyvuotomis. Skiepijant iš karto keliomis vakcinomis taupomi medikų žmogiškieji resursai ir besikreipiančiųjų laikas, o šalutinės reakcijos rizika iš esmės nepadidėja.

– Nuo ko šiuo metu galima ar net rekomenduojama skiepytis?

– Vaikai skiepijami pagal Nacionalinį vaikų skiepų kalendorių, jis individualizuojamas kiekvienam. Kalbant apie suaugusiųjų vakcinavimą, reikėtų peržiūrėti visą skiepų arsenalą.

Suaugusiųjų vakcinos gali būti pasirenkamos pagal kiekvieno amžių, ligas, galimą riziką. Skiepijimas dažnai nėra siejamas su konkrečiu mėnesiu ar sezonu, tačiau sezoniškumas turi įtakos kvėpavimo takų infekcijoms. Dabar, artėjant gripo sezonui, siūloma skiepytis nuo šios infekcijos, taip pat nuo pneumokokinės infekcijos bei sezonine infekcija tampančios COVID-19 infekcijos, nes žiemą dėl palankių epidemiologinių sąlygų sergamumas kvėpavimo takų infekcijomis smarkiai išauga.

Nuo pneumokokinės infekcijos taip pat galima skiepytis bet kuriuo metų laiku, tačiau taupant žmogiškuosius resursus ir žmonių laiką, paslaugą stengiamasi derinti su skiepijimu kitomis vakcinomis, dažniausiai gripo. Erkinis encefalitas – taip pat labai aktuali infekcija Lietuvoje. Dažniausiai žmonės pradeda galvoti apie skiepus pavasarį, kai atšyla oras, ištirpsta sniegas ir pabunda erkės, tačiau įsisiurbimų gali pasitaikyti ir vėlyvą rudenį. Dar nėra tiek šalta, kad erkės būtų neaktyvios, todėl verta užsitikrinti apsaugą.

Galvojant apie vyresnį žmogų, svarbi jau minėta vakcina nuo pneumokokinės infekcijos. Nuo šių metų ji pacientams, vyresniems nei 75 metų, yra nemokama. Be to, rekomenduojama pasiskiepyti nuo juosiančiosios pūslelinės – daug neuralginio skausmo sukeliančios infekcijos, galinčios komplikuotis poherpetine neuralgija, kuri sukelia daug rūpesčių ir priverčia vartoti daug vaistų nuo skausmo, kol uždegimas praeina.

Žmonėms, kuriems nustatomas cukrinis diabetas, rekomenduojama skiepytis nuo hepatito B viruso infekcijos, nes padidėja šios infekcijos rizika. Kai asmeniui, patyrusiam traumą arba sergančiam kitomis ligomis, kurios pažeidžia blužnį, šis organas pašalinamas, padidėja bakterinių infekcijų, turinčių polisacharidinį apvalkalą, rizika. Taip atsitikus rekomenduojama skiepytis nuo meningokokinės, pneumokokinės ir Hemophilus influenza infekcijos.

Yra infekcijų, nuo kurių rekomenduojama pasiskiepyti nėščiosioms. Pavyzdžiui, jei nėščioji nėra pasiskiepijusi nuo kokliušo, kombinuota difterijos, stabligės ir kokliušo vakcina, įtraukta į Nacionalinį skiepų kalendorių, rekomenduojama skiepytis nuo 27 iki 36 nėštumo savaitės. Vakcina turi difterijos, stabligės ir kokliušo komponentus, todėl nuo šių infekcijų apsaugoma tiek būsimoji mama, tiek vaisius bei naujagimis. Skiepai nuo kokliušo yra labiau aktualūs ne dėl nėščiųjų, o dėl kūdikių sveikatos. Besilaukiančių moterų sergamumas kokliušu nesiskiria nuo šios ligos paplitimo tarp suaugusių moterų. Didžiausią žalą kokliušas daro naujagimiams ir kūdikiams, ypač iki 6 mėnesio amžiaus, nes jų imunitetas yra silpnas, o jie yra itin imlūs šiai infekcijai.

Nėščiosioms taip pat rekomenduojama skiepytis nuo gripo, jei jos laukiasi arba gimdys šios infekcijos sezono metu. Ši vakcina taip pat apsaugo ir mamą, ir naujagimį, nes vaisius iš mamos per placentą paskutinius du nėštumo mėnesius pasyviai gauna IgG klasės antikūnus, kurie naujagimiui ribotą laiką suteikia apsaugą nuo gripo viruso infekcijos.

Dar viena nauja – respiracinio sincitinio viruso – vakcina, jau registruota Europos Sąjungoje, taip pat labai aktuali nėščiosioms, mažiems vaikams, ypač neišnešiotiems naujagimiams ir pagyvenusiems asmenims. Sveikatos apsaugos ministerija sprendžia šios vakcinos centralizuoto pirkimo galimybę rizikos grupių gyventojams skiepyti.

Jei žmogus žiemą susiruošė keliauti į atokius regionus, ypač esančius Pietų pusrutulyje, verta pasidomėti, kokios rizikos sveikatai ten tyko. Kai kuriuose Pietų Amerikos regionuose per moskitų įkandimus galima užsikrėsti geltonojo drugio infekcija, nesaugiai vartojant vandenį ar termiškai nepakankamai apdorotą maistą – vidurių šiltine, hepatito A viruso infekcija. Visos minėtos infekcijos priskiriamos prie vakcinomis kontroliuojamų infekcijų, nuo kurių galima pasiskiepyti prieš išvykstant į kelionę.

– Kam vakcinos yra nemokamos?

– Kompensuojamos visos vakcinos, skirtos vaikams ir įtrauktos į Nacionalinį vaikų skiepų kalendorių. Nemokamai skiepijama nuo COVID-19 infekcijos, išskyrus tuos asmenis, kurie neturi socialinio draudimo. Vakcinos nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos yra nemokamos tik rizikos grupių asmenims, pneumokokinė vakcina jau pradėta kompensuoti asmenims nuo 75 metų. Nemokamai atliekama pasiutligės poekspozicinė profilaktika po rizikingo kontakto su gyvūnais. Difterijos ir stabligės vakciną valstybė kompensuoja vieną kartą kas 10 metų. Kai kuriomis kitomis vakcinomis, pavyzdžiui, poliomielito, gali būti skiepijama nemokamai per šių ligų protrūkius.

– Ar yra situacijų, kai skiepus rekomenduojama atidėti?

– Tokia rekomendacija taikoma, jei žmogus serga ūmine liga, pavyzdžiui, kvėpavimo takų ar kitokia infekcija. Jei asmuo skiepijant patyrė anafilaksinę ar kitą alerginę reakciją, rekomenduojama alergologo konsultacija: patikslinti, ar minėtos reakcijos buvo susijusios su skiepijimu, ir tuomet spręsti, ar galima asmenį toliau skiepyti. Skiepijimas gyvomis vakcinomis turi būti atidėtas, jei žmogus vartoja imunitetą slopinančius vaistus, be to, nėštumo metu negalima skiepyti gyvomis vakcinomis. Kai kurios vakcinos neveiksmingos vaikams iki dvejų metų, pavyzdžiui, polisacharidinė pneumokokinė vakcina, todėl ji gali būti skiriama tik nuo dvejų metų amžiaus.

– Kokie yra didžiausi stereotipai, susiję su vakcinavimu?

– Nuo senų laikų vis dar gajus stereotipas, neturintis jokio mokslinio pagrindo, kad po vakcinacijos negalima praustis, maudytis.