Koronaviruso atmainoms graikų abėcėlės gali neužtekti

Koronaviruso atmainoms graikų abėcėlės gali neužtekti


Nuo pirmųjų SARS-CoV-2 viruso infekcijos atvejų Uhane praėjo beveik treji metai. Per šį laiką virusas, kaip ir visi kiti gamtoje cirkuliuojantys virusai, nuolat keitėsi. Vieni pokyčiai beveik neturėjo įtakos viruso savybėms. Dėl kitų mutacijų virusas ėmė greičiau plisti ir sukėlė vis naujus COVID-19 simptomus.


Ramutė ŠULČIENĖ


Mutacijos, atmainos, variantai – šiuos žodžius per pandemiją girdėjome ne kartą, ir dažniausiai kaskart jie sukeldavo naują nerimo bangą. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro imunologė prof. dr. Aurelija Žvirblienė aiškina, kad viruso atmaina – tai pokyčius, mutacijas patyręs virusas. Nors „mutacijos“ gali skambėti grėsmingai, tai yra natūralus visų gyvų organizmų, taigi ir virusų, kitimo procesas, tik virusų dauginimosi greitis leidžia jiems labai greitai keistis. „Jeigu virusas itin skiriasi nuo buvusio varianto, jis laikomas nauja atmaina. O jeigu pokyčiai vyksta varianto „rėmuose“, toks virusas klasifikuojamas kaip atmainos potipis, kitaip – subvariantas. Pavyzdžiui, paskutiniais pavasarį vykdytos sekoskaitos duomenimis, Lietuvoje cirkuliavo SARS-CoV-2 viruso omikron atmaina ir keletas jos potipių“, – pasakoja profesorė.

REKLAMA


Nors per pandemiją daugiausia buvo kalbama apie penkias SARS-CoV-2 viruso atmainas, iš tiesų mokslininkai jų fiksavo gerokai daugiau. Atmainoms pavadinti, pasak pašnekovės, jau išnaudota beveik visa graikų abėcėlė. Žinant, kad virusas ir toliau keisis, svarstoma, jog galbūt teks pradėti naudoti žvaigždynų ar kitos sistemos pavadinimus. Vis dėlto žmonės geriausiai sužinojo tas atmainas, kurios kėlė daugiausia rūpesčių ir smarkiausiai įsisuko tarp mūsų. Tai – alfa, beta, gama, delta ir omikron. Lietuvoje per visą pandemijos laikotarpį labiausiai paplito alfa, delta ir omikron variantai.


Lietuviški variantai


Alfa variantas pirmą kartą buvo nustatytas 2020 m. rugsėjį Didžiojoje Britanijoje, Lietuvą pasiekė po kelių mėnesių. Beje, visos Europoje įsivyravusios atmainos mūsų šalį pasiekdavo per pusantro ar du mėnesius. Palyginus su pirminėmis atmainomis, alfa atmaina pasižymėjo apie 50 proc. didesniu užkrečiamumu. Pašnekovės teigimu, viruso, kaip kiekvienos gyvos būtybės, tikslas – tapti kuo labiau užkrečiamam, kad galėtų kuo gausiau pasidauginti. Todėl mutacijos paprastai vyksta taip, kad virusas tampa vis užkrečiamesnis. Alfa atmaina greitai tapo dominuojanti ne tik Didžiojoje Britanijoje, bet ir visoje Europoje bei kituose žemynuose. Būtent tuo laikotarpiu daug šalių, taip pat ir Lietuva, pradėjo vykdyti SARS-CoV-2 viruso genomo sekoskaitą, t. y. apie 10 proc. ar daugiau visų ėminių keliaudavo į laboratorijas, siekiant stebėti genetinius viruso pokyčius.

REKLAMA


Reikėtų pabrėžti, kad dar iki alfa atmainos išplitimo Lietuvoje buvo nustatyta keletas kitų atmainų ir potipių. Pavyzdžiui, mokslininkai išsiaiškino, kad atmainai B.1.1.280 priklausantys virusai yra kilę būtent iš Lietuvos. Nors vėliau jie buvo pastebėti ir kitose Europos šalyse, pavyzdžiui, Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, mutavo mūsų šalyje ir pasklido iš jos. Baigiantis alfa bangai, mokslininkai Lietuvoje fiksavo dar vieną neįprastą atmainą – B.1.620. Ji pirmą kartą buvo nustatyta 2021 m. kovą. Kadangi užsikrėtęs asmuo išplatino šią atmainą Anykščių rajono savivaldybėje, ji gavo neoficialų Puntuko pavadinimą. Mokslininkams didelį susirūpinimą kėlė tai, kad atmaina turėjo daug mutacijų ir jos pavieniui buvo aptiktos kitose atmainose, tačiau visos kartu – tik šioje. Puntuko atmaina kėlė riziką, kad ja pakartotinai užsikrėsti galės ir paskiepyti bei persirgę asmenys. Vis dėlto ją, kaip ir alfa variantą, išstūmė delta atmaina.


Sparčiau nei anksčiau


Alfa atmaina, papildyta Puntuku, mūsų šalyje dominavo iki vėlyvo 2021 m. pavasario–vasaros pradžios. Tuo metu jau gerėjo orai, sparčiai daugėjo paskiepytų gyventojų, o vakcina alfa atmainą veikė itin efektyviai, todėl ligos, sukeltos alfa varianto, atvejų sparčiai mažėjo. Deja, jo vietą kaipmat užėmė dar didesniu užkrečiamumu pasižyminti delta atmaina, įsigalėjusi visame pasaulyje.
2021 m. liepos pabaigoje, praėjus vos dviem mėnesiams nuo pirmojo atvejo aptikimo, delta atmaina lėmė kone visus COVID-19 atvejus. Ši atmaina turėjo keletą potipių. Lietuvoje daugiausia fiksuota Didžiojoje Britanijoje ir Rusijoje paplitusių atmainos palikuonių. 2021-ųjų lapkritį delta atmaina pasiekė piką, o po kelių mėnesių ją išstūmė omikron.



Nauji rekordai


Omikron yra labiausiai užkrečiama iki šiol plitusio SARS-CoV-2 viruso forma: 2022 m. sausį ir vasarį dienos atvejų skaičius Lietuvoje perkopdavo 10 tūkst. ribą. Tuo metu kas antram tirtam asmeniui buvo diagnozuojama COVID-19 liga. Laimei, šis variantas pasižymi lengvesne ligos eiga. Apie omikron atmainą pirmieji pranešė Pietų Afrikos Respublikos mokslininkai 2021 m. lapkritį. Apie pirmuosius omikron atvejus Lietuvoje sužinota vos po mėnesio – 2021 m. gruodžio 15 d., gavus rezultatus iš vienos sekoskaitos laboratorijos.


Manoma, kad omikron atmainos kilmė gali būti susijusi su tuo, jog virusas ilgą laiką dauginosi ne žmogaus organizme, o kitame biologiniame rezervuare, t. y. gyvūnuose, taip pat imunosupresuotų asmenų organizmuose. Tikėtina, kad tokiame rezervuare virusas cirkuliavo nepastebėtas ir įgijo šiai atmainai būdingas mutacijas, o tada pateko į žmonių organizmus. Omikron atmainos mutacijos lemia, kad šis variantas yra itin užkrečiamas, tačiau mirčių skaičius išlieka panašus. Omikron atmainą mūsų įgyta imuninė sistema atpažįsta sunkiau, todėl būna atvejų, kai paskiepyti ar anksčiau kitomis atmainomis užsikrėtę žmonės vėl užsikrečia virusu. Dėl šios priežasties mokslininkai suskubo patobulinti vakciną nuo COVID-19. Atnaujinta, dar efektyvesnė – omikron pagrindu sukurta – vakcina Lietuvą pasieks rudenį. Tiesa, profesorė pabrėžia, kad visos šiuo metu šalyje esančios vakcinos nuo COVID-19 taip pat yra labai efektyvios. Jos rekomenduojamos visiems asmenims, kurie dar nesiskiepijo, planuoja gydytis ligoninėje, priklauso rizikos grupei ir pan.


Duomenys – jau pakeliui


Šiuo metu tiksliai nežinoma, kurie omikron atmainos potipiai aktyviausiai cirkuliuoja Lietuvoje ir kaip virusas keičiasi. Nutraukus ekstremalią situaciją dėl COVID-19, sekoskaitos tyrimai buvo sustabdyti. Pastarieji duomenys – 2022 m. gegužės 1 d. surinktų mėginių. Tuo metu vyravo BA.1 ir BA.2 omikron šeimos potipiai, taip pat buvo nustatyti pavieniai BA.3 atvejai. Naujausi kitų šalių tyrimai rodo, kad dabar Europoje aktyviai plinta BA.5 potipis. Tikėtina, kad šis subvariantas cirkuliuoja ir Lietuvoje. Rugpjūčio viduryje atnaujinta sekoskaita netrukus turėtų pateikti naujų duomenų.

REKLAMA


Prof. dr. A. Žvirblienės teigimu, sekoskaita yra itin reikšminga priemonė valdant pandemiją. Ji leidžia numatyti, ko galima tikėtis artimiausiu metu visuomenėje – ar didėja viruso užkrečiamumas, o gal pradeda cirkuliuoti nauja, mums dar nežinoma atmaina ar potipis, kurio mutacijos mažina vakcinų suteikto ar natūraliai įgyto imuniteto efektyvumą. Sekoskaita yra svarbi ir užsakant vakcinas, sprendžiant, kurios iš jų geriausiai atitiktų visuomenės sveikatos poreikius. Pasak pašnekovės, viruso pokyčiai ir atmainų pavadinimai gal ir neturėtų būti aktualūs visiems gyventojams, pavyzdžiui, gripo rūšių taip pat yra keletas, kasmet virusas šiek tiek pakinta, tačiau mokslininkams ir gydytojams ši informacija – labai svarbi.


Kelia susirūpinimą arba susidomėjimą


Pasaulio sveikatos organizacija SARS-CoV-2 atmainas skirsto į keliančias susirūpinimą ir susidomėjimą. Taip pat išskiriami tie variantai, kuriuos būtina stebėti ir kuriuos galima deeskaluoti, t. y. kurie nebekelia susirūpinimo ar susidomėjimo. „Virusas yra keliantis susirūpinimą tuomet, kai atitinka vieną iš šių kriterijų: padidėja jo užkrečiamumas, jis tampa neatpažįstamas mūsų imuniteto ar diagnostinių testų arba tampa atsparesnis vaistams, padidėja ligos sunkumas. Tokioms atmainoms buvo priskirtos alfa, beta, gama, delta ir omikron. Tiesa, šiuo metu alfa, beta, gama ir delta atmainos yra deeskaluotos, jos visuomenėje nebecirkuliuoja“, – apžvelgia prof. dr. A. Žvirblienė.


Apie susidomėjimą keliančias atmainas, tikėtina, daugelis taip ir nesužinojome, tačiau jų buvo daugiau nei keliančių susirūpinimą. Tai – kapa, lambda, miu, epsilon ir kitų pavadinimų atmainos. Štai lambda pirmą kartą nustatyta Peru 2020 m. gruodį, miu – 2021 m. sausį Kolumbijoje. Jeigu variantas pasirodo esąs nepavojingas arba apskritai nebėra aptinkamas, jis pašalinamas iš Pasaulio sveikatos organizacijos susidomėjimą keliančių atmainų sąrašo. Taip atsitiko su eta, pirmą kartą nustatyta daugelyje šalių 2020 m. gruodį, jota – 2020 m. lapkritį Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kapa – 2020 m. spalį Indijoje.

REKLAMA


Žymūs genomo skirtumai


Pasak prof. dr. A. Žvirblienės, visi šie variantai buvo stebimi tam, kad būtų galima nustatyti, ar viruso atmaina taps kelianti susirūpinimą, kokius simptomus ji gali kelti ir pan. Stebėjimas paprastai trunka porą mėnesių. Tačiau visai kitaip susiklostė omikron atmainos stebėsena.


„Šis variantas beveik iš karto, vos po kelių savaičių, buvo priskirtas prie keliančių susirūpinimą. Labai greitai pastebėta, kad jis plinta kur kas sparčiau nei ankstesnės atmainos. Be to, mokslininkai ištyrė, kad omikron genomas itin skiriasi nuo pradinio viruso varianto. Įsivaizduokite viruso genomą kaip tekstą, kurį sudaro apie tūkstantį raidžių. Taigi ankstesni viruso variantai, tokie kaip alfa ar delta, nuo pradinio skyrėsi tik keliomis raidėmis, o štai omikron atmaina – keliasdešimčia raidžių. Dėl to omikron atmainos savybės labai skiriasi nuo anksčiau cirkuliavusių atmainų, taip pat skiriasi simptomai susirgus. Pavyzdžiui, nors virusas plinta gerokai intensyviau, jis kur kas mažiau pažeidžia plaučius“, – dėsto profesorė.


Trumpa atmintis gali suklaidinti


Prisimindami COVID-19 pandemijos pradžią, nemažai žmonių įsitikinę, kad mes be reikalo taip bijojome viruso. Daugeliui dabar atrodo, kad tai tėra sloga.


„Pirmieji variantai visai nebuvo tik sloga, jie susargdindavo žmones gerokai rimčiau nei dabar vyraujantis omikron variantas, – pabrėžia prof. dr. A. Žvirblienė. – Nuo viruso sukeltos ligos duso ir mirė žmonės. Jokia kita infekcija nepareikalavo tiek daug deguonies aparatų ir tiek daug gyvybių. Galime tik pasidžiaugti, kad naujausios atmainos tampa ne tokios pavojingos, tačiau neturėtume nuvertinti viruso. Taip pat daugelio žmonių kančių, pasiaukojamo gydytojų darbo. Pandemijos pradžia buvo sunki, tačiau ir dabar kasdien nuo COVID-19 miršta po vieną ar keletą žmonių. Dauguma jų – nepasiskiepiję garbaus amžiaus asmenys. Net jei niekas neliepia, tik rekomenduoja, saugokime šį rudenį save, dėvėkime kaukes viešajame transporte, prekybos vietose, laikykimės rankų higienos, pasiskiepykime.“


Finansuojama Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis.


Koronaviruso atmainoms graikų abėcėlės gali neužtekti