Sveikatos priežiūros tinklo reforma: kokių pokyčių pajusime?

Sveikatos priežiūros tinklo reforma: kokių pokyčių pajusime?


Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos arčiau namų, stipri, efektyviai dirbanti šeimos gydytojo komanda, pacientų pavėžėjimo iki gydymo įstaigų organizavimas, iš karto po gydymo suteiktos reabilitacijos paslaugos sunkiomis ligomis sergantiems pacientams – tik dalis tikslų, kuriuos padės įgyvendinti sveikatos priežiūros tinklo reforma.


Kodėl reikalinga pertvarka?


Šiuo metu egzistuojanti sveikatos apsaugos sistema netenkina nei medikų, nei pačių pacientų.


„Lietuvoje turime daug ligoninių, gydytojų, gydymo įstaigose lankomės bene dažniausiai, bet rezultatai yra vieni prasčiausių ES: pacientų mirtingumas išlieka didelis, sveiko gyvenimo trukmė mažesnė nei kitose šalyse. Tai reiškia, kad mūsų sveikatos apsaugos sistema, jos valdysena neefektyvi“, – sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.


Ministras pažymi, kad iki 15 proc. pacientų šiuo metu į ligonines guldomi netikslingai, o ligoninės lovų efektyvumas yra vienas mažiausių ES.


„Visa tai ir norime spręsti. Žinoma, pokyčių nepajusime iš karto, bet jeigu nedarysime nieko, negalime tikėtis kokybiškos sveikatos priežiūros“, – sako A. Dulkys.

REKLAMA


Tikslas – kokybiškos paslaugos


Vienas pagrindinių sveikatos priežiūros tinklo reformos uždavinių – 80 proc. sveikatos priežiūros paslaugų suteikti žmonėms jų gyvenamoje ar gretimoje savivaldybėje.


„Mums svarbu, kad visose – tiek mažose, tiek didelėse – savivaldybėse žmonės gautų kokybiškas paslaugas. Esame numatę įvairių bendradarbiavimo galimybių sveikatos priežiūros įstaigoms, pavyzdžiui, sveikatos centrų steigimą. Tai yra galimybė susivienyti tiek viešosioms, tiek privačioms gydymo įstaigoms į bendradarbiavimo modelį. Panašūs centrai kitose šalyse veikia jau ne vieną dešimtmetį. Ir Lietuvoje jau dabar turime dešimt savivaldybių, kurios pareiškė pageidavimus steigti sveikatos centrus“, – sako A. Dulkys.


Teikiamų paslaugų kokybė yra pagrindinis kriterijus, tad jos bus reikalaujama visur: sukurti ir atnaujinti anestezijos, skubios pagalbos, dienos chirurgijos bei kitų paslaugų teikimo kokybės standartai. Taip pat bus nustatytas bazinis medicinos paslaugų paketas, privalomas visoms įstaigoms. Tai leis užtikrinti, kad sveikatos paslaugų kokybė bus vienoda tiek mažose, tiek didelėse gydymo įstaigose.

REKLAMA


Į pagalbą – šeimos gydytojo komanda


„Sutarėme stiprinti šią grandį – didinti komandą, kad joje būtų ir išplėstinės praktikos slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, akušeris, socialinis darbuotojas, kineziterapeutas, gyvensenos medicinos specialistas. Esame pasiruošę į tai investuoti“, – pabrėžia ministras.


Nuo 2023 m. numatyta skirti papildomų PSDF lėšų trūkstamiems šeimos gydytojo komandos specialistams įdarbinti, o iš ES investicijų bus įrengiamos šių komandų narių darbo vietos, vykdomi mokymai, keliama kvalifikacija. Sveikatos paslaugų prieinamumui didinti yra numatytas ir mobiliųjų komandų steigimas.


„Šias komandas turi sudaryti išplėstinės praktikos slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas. Jie spręs savarankiškumo problemų turinčių neįgaliųjų, neįgalių vaikų, asmenų, sergančių chroniškomis ligomis, pagyvenusių žmonių problemas. Bus vykstama į paciento namus, pagal nustatytą poreikį atliekami šeimos gydytojo nurodyti veiksmai, leidžiami vaistai ir pan. Tokios komandos turi būti kiekvienoje savivaldybėje. Esame numatę finansuoti apie 90 tokių komandų“, – sako ministras.


Dalies ligoninių neliks?


Nors dauguma gyventojų supranta, kad pokyčių sveikatos apsaugos sistemoje reikia, dar pasitaiko ir baimių. Bene didžiausia – kad neliks ligoninių jų gyvenamajame rajone, tad kur teks gydytis? Reformos tikslas yra ne uždaryti ligonines, o pagerinti jose teikiamų paslaugų kokybę.



„Apie 50 proc. gyventojų vyksta į didesnius miestus dėl paprasčiausių ambulatorinių paslaugų. Todėl mes sakome, kad paslaugų kokybė savivaldybėse turi būti tokia aukšta, kad šiuos pacientus sugrąžintume, o gydymo įstaigos liktų. Tačiau tam reikia noro keistis, o ne stagnuoti. Yra tokių skyrių, kurie veikia visą parą, bet neefektyviai, nes sulaukia labai mažai pacientų. Tad geriau pinigus, skirtus jiems išlaikyti, investuoti į gyventojams išties reikalingas paslaugas“, – sako A. Dulkys.


Skaičiuojama, kad jeigu bus atsisakyta neefektyvių gydymo skyrių ligoninėse ar reorganizuoti kai kurie dabar veikiantys stacionarai, tik 3,4 proc. Lietuvos gyventojų reikės pavažiuoti truputį toliau, kad gautų reikiamas paslaugas Kompetencijos centre. Kad pacientams būtų paprasčiau ten nuvykti, numatytas pacientų pavėžėjimo modelis. Jam jau pritarė Vyriausybė.


Reabilitacijos proveržis – žalieji koridoriai


Pokyčiai numatyti ir teikiant reabilitacijos paslaugas. Kaip teigia ministras, medicininės reabilitacijos paslaugų suteikimo greitis ir jų kokybė yra svarbiausi gydymo sėkmės veiksniai, ypač po įvairių traumų, insultų, infarktų, sudėtingų operacijų, sergantiems lėtinėmis ligomis.


„Tokiais atvejais įvairios specializacijos gydytojų nepertraukiama priežiūra reikalinga iškart po gydymo, kad normali fiziologinė būklė būtų kiek įmanoma greičiau iš esmės sugrąžinta pacientui, neprogresuotų negalia. Reabilitacinės ligoninės neišnyks, jos bus prijungiamos prie vadinamųjų daugiaprofilinių ligoninių.


Taigi po gydymo stacionare pacientai, patyrę sunkių traumų ar sergantys sunkiomis ligomis, iš karto pateks į ligoninių reabilitacijos padalinius ar sanatorinio gydymo įstaigą. Pacientai ir toliau galės rinktis tas reabilitacijos įstaigas, kuriose bus teikiamos jam reikalingos paslaugos“, – aiškina A. Dulkys.

REKLAMA


Planuojama, kad įgyvendinti sveikatos priežiūros tinklo reformos sprendimai per trejus metus padės sumažinti išvengiamo mirtingumo atvejų iki 25 proc., 30 proc. padaugės dienos stacionaro paslaugų (pavyzdžiui, onkohematologijos, terapijos, vaikų ligų, alerginių ligų ir kt.), 20 proc. išaugs dienos chirurgijos paslaugų apimtis. Pertvarkyti įstaigų tinklą numatyta iki 2025 metų.


Partnerių turinys.








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)





Daugiau >>