Pandemijos metu pas gydytojus patenka tik atkakliausieji

Pandemijos metu pas gydytojus patenka tik atkakliausieji


COVID-19 pandemija sugriovė nusistovėjusią medicinos paslaugų teikimo tvarką – pacientams sunku patekti pas gydytojus, ypač – norintiems pasitikrinti profilaktiškai. Specialistai teigia, kad patekti į gydymo įstaigas galima, tačiau reikia būti atkakliems.


Negali patekti


Vidurio Lietuvos gyventojas Julius S. jau savaitę bando prisiskambinti į polikliniką, kad patektų pas šeimos gydytoją. „Prasėdžiu prie telefono po 40–45 minutes, ir niekas nepakelia ragelio“, – pasakoja vyras. Julių kankina juosmens srities skausmai. Jis mano, kad viena iš galimų priežasčių – prostatos vėžys, tad jis ne juokais sunerimęs.


„Paskutinį kartą PSA tyrimą man atliko prieš ketverius metus. Kai turėjau tikrintis, prasidėjo pandemija, medikai pasakė, kad teks palaukti. Tad laukiu jau beveik dvejus metus, bet niekas man neskambina ir nekviečia“, – sako 56-erių vyras.


Tam, kad liga būtų nustatyta anksti, mūsų šalyje veikia prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kuri skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu.

REKLAMA


Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Onkourologijos skyriaus gydytojas dr. Aušvydas Patašius teigia, kad ši programa populiacijos lygmeniu pasaulyje vykdoma tik Lietuvoje. Nuo 2019-ųjų Europos urologų draugija beldžiasi į Europos Parlamento duris, kad ši programa būtų pradėta vykdyti ir kitose šalyse. Lietuva galėtų pasidalyti savo patirtimi, nes ši programa padėjo pasiekti, kad daugumai vyrų liga nustatoma anksti.


Susidarė eilės


Deja, dabar programos vykdymas stringa. Respublikinės Šiaulių ligoninės Urologijos skyriaus vedėjas Aurimas Žibutis teigia, jog pastaruoju metu Šiauliuose labai padaugėjo pacientų, talonai pas gydytojus greitai išgraibstomi, tad susidarė eilės. Viena iš priežasčių yra ta, kad prieš pandemiją gydytojas urologas pacientus priimdavo kas 20 minučių, nors konsultacijai yra numatytas ilgesnis laikas – neatliekant echoskopijos – 30 minučių, o atliekant echoskopiją – 45 minutės.

REKLAMA


„Kadangi pagal COVID-19 reikalavimus reikia išvėdinti ir dezinfekuoti kabinetus, taip dažnai kaip anksčiau priimti pacientų negalime, todėl kai ėmėme dirbti, kaip numatyta teisės aktuose, susidarė eilės“, – sako A. Žibutis.


Laimei, kol kas nesutriko žaliųjų koridorių veikla – pacientas, kuriam įtariama ar jau nustatyta onkologinė liga, pas gydytojus lankosi ir tyrimus atlieka pirmumo tvarka – jam nebereikia laukti bendrose eilėse.


O Panevėžio respublikinėje ligoninėje operuojamų pacientų dabar yra mažiau, nes žmonėms sunku patekti pas šeimos gydytojus, tad prostatos vėžio prevencijos programa vykdoma lėčiau.


Ir dr. A. Patašius teigia, kad NVI pacientų sumažėjo. Gydytojo nuomone, po metų pusantrų paaiškės, kad atsiranda daugiau pacientų, sergančių užleistu vėžiu. „Uždelstas laikas diagnozuojant vėžį kumuliuosis ir turės neigiamos įtakos vyrų sveikatai, neabejotinai prastės gydymo rezultatai“, – sako dr. A. Patašius.


Šeimos gydytojai perkrauti darbu


Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą vykdo šeimos gydytojai.


Socialiniai tinklai lūžta nuo šių gydytojų skundų – per pamainą jie vietoj maždaug 15 pacientų konsultuoja apie 40–50, mat turi priimti karščiuojančius ligonius ir tuos, kuriems skubiai reikia pagalbos. Gydytojai pervargę nuo didžiulio darbo krūvio, tad suprantama, kad pas juos greičiau gali patekti pacientai, kurie kuo nors skundžiasi, o prevencinės programos lieka nuošalyje.



Sostinės Centro poliklinikos direktoriaus pavaduotoja medicinai dr. Audronė Juodaitė-Račkauskienė teigia, kad dabar gydytojų darbo krūvis iš tiesų didžiulis. „Dėl pandemijos yra ne tik daug ligonių, bet ir gydytojai serga, jų pacientus turi priimti kolegos“, – sako dr. A. Juodaitė-Račkauskienė.


Vis dėlto, gydytojos teigimu, prevencines programas stengiamasi vykdyti, atsakingi poliklinikos darbuotojai skambina pacientams ir kviečia pasitikrinti. Anot vadovės, ir pas gydytojus patekti įmanoma. O po kiek laiko – tai priklauso nuo šeimos gydytojo užimtumo, bendravimo su savo pacientais bei kitų aplinkybių. Tad reikia būti atkakliems.


Tačiau dr. A. Patašius mano, kad tai ne vienadienė problema, nes šeimos gydytojai dėl nuolatinio didelio užimtumo nepajėgūs pakviesti pasitikrinti visų rizikos grupėms priklausančių pacientų. Profilaktinių patikros dėl vėžio programų veiklą turėtų koordinuoti specialus centras. Šio darbo galėtų imtis NVI, nes jau turi tokios patirties.


Bijo kreiptis


Dr. A. Juodaitė-Račkauskienė teigia, kad yra dar viena problema – ne visi profilaktiškai pasitikrinti kviesti pacientai ateina. „Kai kurie mano, kad poliklinika yra koronaviruso židinys“, – sako gydytoja.


A. Patašius tvirtina, jog daug vyrų mano, kad dėl sveikatos įstaigų užimtumo jie dabar net negali kreiptis į šeimos gydytojus, nors Sveikatos apsaugos ministerija onkologinių ligų gydymą yra priskyrusi prie neatidėliotinų paslaugų.


Panevėžio respublikinės ligoninės Urologijos skyriaus vedėjas Andrius Preidis teigia, kad kai kurie žmonės netgi operacijas nori atidėti iki pavasario, nes bijo užsikrėsti koronavirusu. Dažniausiai tokius pacientus pavyksta perkalbėti, paaiškinant jiems, kad vėžys nelaukia. Bet specialistas teigia, kad vis dažniau pasitaiko pacientų, sergančių užleista liga.

REKLAMA


Dr. A. Juodaitė-Račkauskienė pabrėžia, kad visos gydymo įstaigos griežtai laikosi COVID-19 epideminių reikalavimų. Be asmeninių apsaugos priemonių naudojimo, yra atskiriami karščiuojančių ir nekarščiuojančių pacientų srautai. Pirmieji priimami specialiuose kabinetuose, ten jiems atliekami ir laboratoriniai tyrimai.


Kviečia tikrintis


Lapkritį pasaulis mini „Movemberį“ – vyrai kviečiami auginti barzdas ir ūsus ir taip skatinti šių ligų ankstyvą diagnostiką ir veiksmingą gydymą. Lietuva ūsuotą ir barzdotą lapkritį skelbia šūkį: „COVID-19 prostatos vėžio nesustabdys, bet tu gali – pasitikrink!“


Specialistai ragina vyrus būti atkaklius ir, nepaisant pandeminės situacijos sunkumų, kreiptis į gydytojus, nes rytoj gali būti per vėlu.