Jeigu ant veido vis dažniau pastebite paraudimų, kuriuos norisi užmaskuoti kosmetikos priemonėmis, greičiausiai tai yra pirmieji požymiai, kad odos paviršiuje esantys kapiliarai – išsiplėtę. Ilgainiui jie gali būti vis labiau matomi ir paslėpti juos bus vis sunkiau. Žiema – tinkamiausias metas jiems gydyti.

Dalia VALENTIENĖ

Kapiliarai – mažiausios ir paprastai nematomos kraujagyslės. Tačiau, dėl kokių nors priežasčių sutrikus kraujo apytakai, kapiliarai padidėja keletą kartų ir išryškėja po oda. Ši problema aktualesnė moterims, bet neaplenkia ir vyrų. Kartais tenka girdėti: „Man sutrūkinėjo kapiliarai.“ Iš tiesų, pasak specialistų, jie nesutrūksta, tiesiog juose padaugėja kraujo. Dėl to padidėja kapiliarų apimtis, jie tampa matomi. Didesnių sveikatos problemų tai nesukelia – tik estetinį nepatogumą.

Kapiliarų pažeidimų būna įvairių. Kai kada ant odos pastebime tik vieną paraudusį taškelį, o kartais išryškėja daugiau kapiliarų. Ir ne tik ant veido. Pasak estetinės dermatologijos klinikos „Baltic Dermatology“ gydytojos dermatovenerologės Dailės Malinauskaitės, kapiliarai gali išryškėti įvairiose kūno vietose. „Dažniausiai jų atsiranda ant veido, nes veido oda – plona, be to, visada atidengta, atvira saulei. Dėl šių priežasčių ant veido atsiranda ir pigmentinių dėmių, kitokių odos darinių. Plonoje odoje kraujagyslės būna išsidėsčiusios paviršiuje, tad menka trauma, pavyzdžiui, spuogelio išspaudimas, gali lemti kapiliarų išsiplėtimą toje vietoje.

Prie kraujagyslinių veido odos darinių priskiriamos hemangiomos, angiomos. Žvaigždinės hemangiomos – tai maždaug vieno milimetro, taško dydžio raudoni dariniai, o angiomos – šiek tiek didesni, maždaug 3–5 mm, labiau iškilę rausvi dariniai. Veido kapiliarai dažniausiai išsiplečia nosies, skruostų, viršutinės kaktos dalies, smakro srityse. Ne tik ant veido, bet ir ant kojų, blauzdų ar šlaunų, kartais išryškėja voratinkliniai kraujagyslių raizginiai. Jų viduje matyti tarsi voro kūnelis, o aplink būna išsiraizgę kapiliarai, lyg voro kojytės. Šie dariniai – nepavojingi, nėra onkologiniai, todėl žmogų nuraminame ir sudarome gydymo planą“, – pasakoja gydytoja dermatovenerologė.

Kas paskatina kapiliarų išsiplėtimą?

Kapiliarams įtakos turi ir amžius, nes, bėgant metams, odos jungiamasis audinys silpnėja. Būtent angiomų neretai atsiranda dėl odos ir kraujagyslių amžiaus pokyčių. Kai kurie žmonės pirmą kartą susidariusias angiomas pamato būdami trisdešimties metų, kiti – vyresni. Pirmiausia jų atsiranda ant krūtinės, nugaros, rankų, pečių. „Išsiplėtusios kraujagyslės gali būti įgytos arba įgimtos. Dėl genetinių veiksnių jų gali būti ir ant naujagimio odos. Visgi dažniausiai susiformuoja su laiku po nedidelių odos traumų ar saulės poveikio, nes ilgas ir dažnas buvimas saulėje irgi gali paskatinti kapiliarų išsiplėtimą“, – aiškina D. Malinauskaitė.

Taip pat įtakos turi dažna temperatūros kaita, kai iš šalto oro įeinama į šiltą patalpą, aukšta temperatūra, kai dirbama vietose, kur oras – karštas, pernelyg drėgnas arba labai sausas. Tai, kad odos paviršiuje pradeda matytis kapiliarų tinklelis arba išryškėja nuolatinis veido raudonis, gali lemti ir piktnaudžiavimas alkoholiu. Kraujagyslių išsiplėtimą gali paskatinti ir nesaikingas gazuotų ar dažnas karštų gėrimų vartojimas, aštrūs patiekalai. Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad odos kraujagyslių pažeidimų gali atsirasti ir po tam tikrų lėtinių uždegiminių odos ligų. Įtakos gali turėti ir bendri organizmo kraujotakos sutrikimai. Viena iš priežasčių yra veninė hipertenzija – kai venose dėl sutrikusios kraujotakos padidėja slėgis, tada kapiliarai plečiasi.

Reikia ne maskuoti, o gydyti

„Žmonės mano, kad įdegus kraujagyslių tinklas pasislepia, jo nebesimato, tačiau tai nėra gydymas. Saulė net gali dar labiau pakenkti, nes yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių, plečiančių kapiliarus. Kuriam laikui išryškėję kapiliarai užmaskuojami, bet ilgainiui tampa dar labiau pastebimi. Išsiplėtusius kapiliarus galima paslėpti ir įvairiais kremais, makiažo priemonėmis. Šios priemonės, žinoma, nekenkia, bet tai – tik trumpalaikė išeitis. Žmogus yra gyvas organizmas, kraujas nuolat teka, kapiliarai – tarsi mažytės išsišakojusios upės.

Negydant pažeidimai gali plėstis, galbūt ne iš karto, bet traumuojant tas vietas, veikiant saulei, sergant lėtinėmis ligomis ir vartojant kortikosteroidų kapiliarai gali dar labiau didėti, kyla pavojus ateityje susidurti su kur kas rimtesnėmis komplikacijomis. Mažytis vienos kraujagyslės išsiplėtimas ilgainiui gali padidėti iki didelio kapiliarų išsišakojimo“, – tikina specialistė.

Būtent dėl minėtų priežasčių išsiplėtusius kapiliarus reikia ne maskuoti, o gydyti. Pati efektyviausia gydymo priemonė – lazeris. Lazerinis išsiplėtusių kapiliarų gydymas, D. Malinauskaitės teigimu, mažiausiai žaloja, po šių procedūrų oda greičiausiai sugyja.

„Kapiliarams gydyti tinkamiausias metas – žiema, ruduo ir ankstyvas pavasaris, kol dar nėra aktyvios saulės. Lazerinės technologijos gydant išsiplėtusius kapiliarus odos paviršiuje yra labai efektyvios. Jų tikslas – užverti kapiliarus, kad į juos nepakliūtų kraujo. Tada jie tampa nematomi. Kai yra pažeista tik viena kraujagyslė ir dėl to atsiranda angioma ar hemangioma, paprastai užtenka ir vienos procedūros. Tačiau jeigu veido, šlaunų, blauzdų odoje matome daugiau išsiplėtusių kapiliarų, vienos procedūros nepakanka, reikia kurso.

Todėl gydymas užtrunka ilgesnį laiką. Vasarą lazerinių procedūrų derėtų vengti dėl galimos didesnės pigmentacijos. Jai įtakos turi saulė. Nors žmogus ir yra pasirengęs teptis kremu nuo saulės, niekada nežinai, ar jis pasirinks tinkamą kremą, ar naudos reikiamą jo kiekį. Neatsižvelgus į tai, odai galima lengvai pakenkti“, – aiškina estetinės dermatologijos klinikos „Baltic Dermatology“ gydytoja dermatovenerologė.

Atidžiai rinkitės grožio procedūras

Jei ant veido pastebite išsiplėtusių kapiliarų, ypač atidžiai rinkitės grožio procedūras. „Neapgalvotos estetinės procedūros kai kada gali pridaryti daugiau žalos nei naudos. Nerekomenduojama atlikti veido odos šlifavimo, frakcinio patempimo, nes kapiliarai po šių procedūrų dar labiau išsiplečia. Reikėtų, kad iš pradžių gydytojas įvertintų būklę ir parinktų geriausiai tinkančias procedūras“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.

Rausti linkusiai odai netinka ir kai kurios kosmetikos priemonės, pavyzdžiui, serumai, stimuliuojantys kraujotaką, priemonės nuo raukšlių, jeigu jų sudėtyje yra imbierų, kofeino, retinolio ir kitų kraujotaką skatinančių komponentų. Netinka cheminiai rūgštiniai ir mechaniniai šveitikliai. Taip pat derėtų vengti natūralių rūgštinių – braškių, citrinų – kaukių.

Atsargiai reikėtų gydyti odą ir tam tikrais vaistais. Ilgai ir gausiai tepami preparatai su kortikosteroidais gali išploninti odą. Dėl to plečiasi kapiliarai, atsiranda strijų, raudonis. Priemones su kortikosteroidais tepti ant odos derėtų tik gydytojui paskyrus, be to, rekomenduojamomis dozėmis ir nustatytą laiką.

Prevenciškai būtina stiprinti kraujagyslių sieneles. Tai galima daryti vartojant vitaminą C ir rutiną. Grynas vitaminas C – viena veiksmingiausių priemonių, gerinančių odos regeneraciją, saugančių ją nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Nuolat vartojant vitamino C, oda tampa lygesnė, stiprėja kapiliarai ir mažėja raudonis. Patariama vartoti ir kito vitamino – rutino, neleidžiančio išsiplėsti kraujagyslių sienelėms ir išbėgti kraujui.

Nors žiemą labai norisi sušilti pirtyje, tiems, kuriuos vargina odos raudonis ir išsiplėtę kapiliarai, derėtų kaitintis kuo rečiau, nebūti pernelyg ilgai karštoje pirtyje, o iš jos išėjus veido nevėsinti labai šaltu vandeniu. Žiemą būtina naudoti apsauginį maitinamąjį kremą, ypač ilgiau būnant lauke, slidinėjant. Tinkamai neapsaugojus veido, kapiliarų tinklelis gali dar labiau išryškėti. Saulėtomis dienomis reikėtų apsaugoti odą nuo tiesioginių saulės spindulių, naudoti priemones su UVA ir UVB filtrais.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.