Šventės neatsiejamos nuo malonių staigmenų, bendravimo su artimaisiais ir neįsivaizduojamos be turtingo vaišių stalo, prie kurio susėda gausus būrys svečių. Tačiau šventės ir kelios dienos po jų – pats darbymetis gydytojams. Dažniausiai į ligos patalą mus paguldo mūsų pačių neatsargumas.

Vitalijus BALKUS

Salmoneliozė – rimta liga

Pagrindinis Velykų patiekalas – kiaušiniai, taigi geriausiai žinoma su šiuo produktu susijusi rizika – užsikrėsti salmonelioze. Be abejo, didesni protrūkiai įvyksta, kai užkratas patenka į pramoninės maisto gamybos procesą ar prasmunka į viešojo maitinimo įstaigą, tačiau jūs kuo puikiausiai galite užsikrėsti ir savo pačių virtuvėje. Manoma, kad 60–80 proc. atvejų užsikrečiama būtent taip.

Pykinimas, vėmimas, staiga iki 39 laipsnių pakilusi kūno temperatūra, viduriavimas, galvos raumenų ir pilvo skausmai – štai tokie gali būti higienos ir maisto saugos taisyklių nepaisymo padariniai. Be abejonės, ligos eiga priklauso nuo amžiaus, imuniteto būklės ir to, su kokia ligos forma susidūrėte.

Vieniems pasveikti užtenka poros dienų, kitiems reikia savaitės, o treti net nepajunta žymesnio sveikatos pablogėjimo. Svarbu žinoti, kad tariamos salmoneliozės simptomams trunkant ilgiau nei 7 dienas privalote tuo rimtai susirūpinti, nes greičiausiai susidūrėte su kitokiu užkratu ir gali būti, jog jūsų liga yra kur kas rimtesnė. Salmoneliozės inkubacinis periodas – nuo 6 iki 72 val., tad jeigu jūs ja tikrai užsikrėtėte, apie tai sužinosite per 3 paras.

Nepaisant to, kad liga nėra pernelyg pavojinga, elgtis lengvabūdiškai nevalia. Pirmiausia salmonelės – išorės poveikiui labai atsparios bakterijos, galinčios sausoje aplinkoje išgyventi kelias savaites, o vandenyje – net kelis mėnesius. Vien ligą sukeliančių bakterijų padermių yra žinoma daugiau kaip 2 500. Na, o blogiausia naujiena ta, kad sparčiai daugėja antibiotikams atsparių bakterijų atmainų.

Galime tik džiaugtis, jog visame pasaulyje vis dar neišplito Centrinėje Afrikoje pirmą kartą nustatyta ir 2012 m. Kembridžo Sangerio instituto mokslininkų aprašyta salmoneliozės forma, kai mirtingumas gali siekti net 45 proc.

Vis dėlto salmoneliozė turi savo Achilo kulną – jos galima išvengti net tada, jei įsigijote užkrėstų kiaušinių ar mėsos. Ligos sukėlėjai žūsta vos 60 laipsnių temperatūroje. Tad švariai nuplauti ir išvirti kiaušiniai – saugūs. Ko tikrai daryti nereikia, tai vartoti žalių kiaušinių. Jokie moksliniai duomenys nerodo, kad pastaruosius valgyti sveikiau nei virtus. O štai rizika užsikrėsti ne tik salmonelioze, bet ir kitomis ligomis – akivaizdi.

Dažykime saugiais dažais

Svogūnų lukštai, kavos tirščiai, morkų ar burokėlių sultys – būtent šiomis priemonėmis buvo marginami kiaušiniai, kol pramonė pasiūlė naujų, už natūralius kur kas ryškesnių dažų. Maža to, kai kas kiaušinius dažo priemonėmis, apskritai netinkančiomis maistui gaminti. Be abejo, jei margutis skirtas stalui papuošti, galite marginti kiaušinį nors ir emaliniais dažais. Tačiau maistui skirtiems kiaušiniams dažyti tinka tik specialūs dažai, be to, net ir juos naudojant reikia imtis tam tikrų atsargumo priemonių.

Nepamirškite, kad iš visų leidžiamų maisto priedų būtent dažikliai yra vadinami rizikingiausiais ir jų dažniausiai pasitaiko tarp uždraustų naudoti maisto chemijos gaminių. Štai maistinis dažiklis karotenas (E 160a) yra visiškai saugus ir nesukels jokių neigiamų padarinių net ir tuomet, jeigu jo pateks į kiaušinio vidų per įtrūkusį lukštą. Tačiau yra visa grupė ne tokių saugių azodažiklių.

Alergiškiems žmonėms jų vartojimas gali sukelti ne tik bėrimą ar niežulį, bet kartais net astmos priepuolį. Iš mažiausiai rekomenduojamų sintetinių dažiklių galima paminėti azorubiną (E 122) ir saulėlydžio geltonąjį FCF (E 110). Na, o biliantinis mėlynasis FCF (E 133), įtariama, ne tik sukelia alergines reakcijas, bet ir yra kancerogenas.

Nėra saugus ir dažiklių „veteranas“ tartrazinas (E 102). Šis net nuo 1884 metų tekstilės, vėliau ir maisto pramonėje pradėtas naudoti dažiklis dar 1957-aisiais buvo apibūdintas kaip alergizuojantis. Tačiau dėl labai mažos ir maistininkams patrauklios kainos (jis net 10 kartų pigesnis už natūralų beta karoteną) iki šiol vis nepavyksta šio dažiklio galutinai pašalinti iš maisto pramonės.

Rinktis natūralius blyškesnius ar visgi ryškius sintetinius dažiklius – jūsų apsisprendimo reikalas, tačiau prieš pirkdami dažus pagalvokite, kas yra svarbiau – margučių grožis ar jūsų ir jūsų artimųjų sveikata.

Svarbu yra ir tai, kaip jus dažote kiaušinius. Pats lukštas yra menkai pralaidus cheminėms medžiagoms, jei tik jis nėra pažeistas. Pasistenkite, kad virdami kiaušiniai nesutrūkinėtų, todėl nedėkite jų į verdantį vandenį ką tik išimtų iš šaldytuvo.

Kaip rinktis kiaušinius?

Taigi velykiniai margučiai turi būti švieži, nepažeisti, nudažyti saugiais dažais. Nepamirškite, jog prieš Velykas kai kurie smulkieji vištų augintojai mėgsta „pataupyti“ kiaušinius tam, kad prieš šventę juos parduotų kuo pelningiau. Todėl visuomet iškyla klausimas: pirkti „močiučių“ kiaušinius iš turgaus ar „pramoninius“ iš stambaus prekybos centro?

Vienareikšmio atsakymo nėra. Pirmuoju atveju didesnė rizika įsigyti senų ar pavojingomis bakterijomis užkrėstų kiaušinių, antruoju didesnė tikimybė, kad kiaušiniuose bus daugiau hormonų ar antibiotikų likučių.

Jeigu nusprendėte keliauti į turgų, apsiginkluokite indu su druskos tirpalu (8–10 proc. koncentracijos). Šviežias kiaušinis visuomet atsidurs dugne. Iki 10 dienų senumo kiaušinis smailu galu greičiausiai vis dar remsis į dugną. Tačiau jei kiaušinis plūduriuoja paviršiuje it plūdė, tokio geriau nepirkite.

Na, ir dar visai pravartu prisiminti, kad jau išvirtą kiaušinį geriausia suvartoti per 24 val., nes tai greitai gendantis produktas.