Nuo peršalimo iki plaučių uždegimo – vienas žingsnis

Nuo peršalimo iki plaučių uždegimo – vienas žingsnis

Sergant plaučių uždegimu, itin svarbu laiku kreiptis į gydytoją.


Plaučių uždegimas – viena iš labiausiai paplitusių ligų. Kai kuriems, ypač vaikystėje, tai – tiesiog kažkokia bausmė, kitiems – retenybė, treti, tiesa, jų, gaila, nedaug, plaučių uždegimu nesirgo niekada. Pasiaiškinkime, kokia tai liga ir kaip jos išvengti.


Mirtingumas – gana didelis


Žodžių junginys „plaučių uždegimas“ gydytojų sugalvotas tikrai ne gydytojams. Medikai šią ligą vadina pneumonija. Tai ūmus infekcinis plaučių audinio uždegimas, kai dėl į plaučius patekusių mikroorganizmų alveolėse susikaupia uždegiminių ląstelių ir skysčio. Kad ir kokie būtų šiuolaikinės medicinos pasiekimai, pagal mirtingumą pneumonija užima pirmąją vietą tarp visų infekcinių ligų.


Plaučiai ir apskritai visa kvėpavimo sistema lengvai pažeidžiami infekcinių ligų. Iš visų įmanomų užsikrėtimo būdų oro lašeliniu būdu užsikrečiama dažniausiai. Nenuostabu, kad pirmiausia į kovą su virusais ir bakterijomis stoja viršutiniai kvėpavimo takai. Konkrečiomis sąlygomis (kai imunitetas yra nusilpęs, mikrobų aktyvumas – didelis, įkvepiamas oras – nekokybiškas, gydymas – netinkamas) infekcinis procesas „neapsistoja“ tik viršutiniuose kvėpavimo takuose (nosiaryklėje, gerklose, trachėjoje) – jis plinta žemyn. Kartais šis procesas baigiasi bronchų gleivinės uždegimu – bronchitu, tačiau gana dažnai prasideda plaučių audinio uždegimas – pneumonija.

REKLAMA


Ne vien tam, kad kvėpuotume


Minėtas susirgimo pneumonija būdas – dažnas, tačiau ne vienintelis. Dar mokykloje mokėmės, kam žmogui yra reikalingi plaučiai. Atsakymas – konkretus ir vienareikšmis: kad kvėpuotume. Pirmūnai veikiausiai netgi galėtų pasakyti, jog plaučiuose vyksta dujų apykaita – į kraują patenka deguonis, o iš kraujo pašalinamas anglies dioksidas.


Viskas teisinga, tačiau, pasirodo, be kvėpavimo, plaučiai atlieka ir daug kitų funkcijų.
* Plaučiai reguliuoja skysčių ir druskų apykaitą organizme (pavyzdžiui, drėkina įkvepiamą orą).
* Plaučiai apsaugo organizmą nuo milžiniško kiekio kenksmingų medžiagų, esančių ore, kuriuo mes kvėpuojame.
* Plaučiai reguliuoja kūno temperatūrą (sušildomas oras, pagreitėjusiu kvėpavimu „išmetama“ nereikalinga šiluma).
* Plaučiuose sintetinami ir suyra kai kurie baltymai ir riebalai, o gamindami šias medžiagas plaučiai reguliuoja kraujo krešėjimo sistemą.

REKLAMA


Organizme bet kokio uždegiminio proceso, operacijos, lūžio, nudegimo, apsinuodijimo metu kraujyje susidaro daug kenksmingų medžiagų – toksinų, trombų, pažeistų audinių irimo produktų. Visas tas daleles plaučiai „sugaudo“, kai kurias iš jų neutralizuoja (ištirpdo), kitos pašalinamos kosint. Paprasčiau tariant, plaučiai – tarsi savotiška kempinė, per kurią nuolat filtruojamas kraujas. Su filtrais technikos srityje ir buityje susiduriame nuolat. Jie kartkartėmis užsiteršia, todėl išplaunami arba išmetami. Svarbiausias mūsų biologinis filtras – plaučiai – sudėtingesnis dalykas: išplauti – sunku, pakeisti – negalima. Todėl problemas tenka įveikti kitais būdais.


Jei filtras užsiteršė


Nenuostabu, kad dėl didesnio krūvio plaučiams (minėtos ligos, traumos, operacijos) ne viskas baigiasi palankiai. Ir kuo sunkesnė bet kokia liga, kuo pavojingesnė trauma, kuo didesnis nudegusios odos plotas, kuo sudėtingesnė operacija, tuo didesnė tikimybė, kad plaučių „filtras“ neatlaikys, konkreti jo dalis užsiterš ir prasidės uždegiminis procesas.


Turint omeny visa tai, nesunku paaiškinti, kodėl ganėtinai dažnai po traumų ir operacijų prasideda plaučių uždegimas. Tad jeigu žmogus susilaužė koją ir po trijų dienų jam prasidėjo plaučių uždegimas arba jeigu buvo smarkiai viduriuojama ir kitą dieną apėmė pneumonija, tai lėmė ne peršalimas (ar užsikrėtimas) ligoninėje. Minėtas procesas – deja, toli gražu ne itin retas visiškai natūralus įvykių sekos variantas.



Ligas, po kurių kartais susergama plaučių uždegimu, galima suskirstyti į dvi grupes: ūmias virusines respiracines infekcijas ir visas kitas. Be to, plaučių uždegimas kaip virusinės respiracinės infekcijos (slogos, laringito, bronchito) komplikacija yra kur kas dažnesnis nei pneumonija, prasidėjusi po visų kitų infekcijų, traumų ir operacijų. Taigi klasikinė situacija vis dėlto yra sloga, skaudanti gerklė, pakilusi kūno temperatūra ir galiausiai – plaučių uždegimas...


Nuo peršalimo iki plaučių uždegimo – vienas žingsnis

Plaučių uždegimas geriausiai matomas rentgeno nuotraukose.


Kaip išvengti komplikacijų?


Taigi plaučių uždegimas dažniausiai kyla kaip komplikacija po vadinamųjų peršalimo ligų. Kaip šiuo atveju elgtis, kad išvengtume plaučių uždegimo? Svarbiausia – neleisti skrepliams prarasti savo normalių savybių, kad kosulys būtų produktyvus. Kaip to pasiekti? Pagrindinė taisyklė – oras patalpoje, kurioje yra ligonis, turi būti švarus, vėsus ir ne pernelyg sausas. Optimali patalpos temperatūra – maždaug 18 oC. Bet koks dulkių šaltinis kambaryje didina gleivinės išdžiūvimo tikimybę, nes sudrėkinti patalpos, kurioje yra kilimų ir minkštųjų baldų, orą – gana sudėtinga, o nesant šių dulkių šaltinių pakanka kartą dieną drėgnai išvalyti namus. Pavojingi yra bet kokie šildytuvai, nes jie taip pat sausina orą.


Peršalus dažniausiai pakyla kūno temperatūra. Su aukšta temperatūra kovoti galima, tačiau kuo aktyviau bandysite ją numušti, tuo mažiau interferono, naikinančio virusus, bus gaminama organizme. Ką daryti? Negerkite vaistų nuo temperatūros, jeigu ji žemesnė nei 38 laipsniai.


Taip pat stenkitės kuo daugiau vartoti skysčių. Daug gersite, vadinasi, skystinsite kraują, lengviau bus šalinami skysti skrepliai. Ir jokiu būdu neslopinkite kosulio. Visi vaistai nuo kosulio turi ne slopinti jį, o skystinti gleives ir taip palengvinti atsikosėjimą. Jeigu ligos simptomai nelengvėja, būtinai kreipkitės į gydytoją, kad išvengtumėte nepageidaujamų komplikacijų. Dar blogiau, jei gydysitės patys, kai plaučių uždegimas jau bus prasidėjęs.


Amžius – nesvarbu


Jeigu laiku nesikreipsite į gydytoją ir nepradėsite gydytis, plaučių uždegimas gali tapti labai pavojingas. Kartais šią ligą būna sunku atpažinti. Daugelis mano, kad plaučių uždegimą išduoda aukšta temperatūra ir smarkus kosulys, tačiau dažnai ligos simptomai primena lengvo peršalimo požymius.

REKLAMA


Plaučių uždegimu serga ir jauni žmonės, išoriškai tarsi visiškai sveiki ir gyvybingi. Kaip jau minėta, pneumonija – infekcinė liga, tad ji neplinta kaip sloga ar kosulys. Tam tikra problema slypi pačiame organizme. Pavyzdžiui, kad ir po slogos ar nesmarkaus peršalimo nusilpusi imuninė sistema.


Tipinis plaučių uždegimas prasideda pakilusia kūno temperatūra ir kosuliu, neretai ir skreplių skyrimusi. Ir nors sunegalavęs žmogus panašius simptomus gali laikyti peršalimo požymiais, bloga savijauta paprastai verčia kreiptis į gydytoją.


Kur kas sudėtingiau diagnozuoti ligą tiems, kurie serga netipiniu plaučių uždegimu – jam būdinga neaukšta kūno temperatūra ir sausas kosulys. Šiuo atveju nėra jokių požymių, skiriančių plaučių uždegimą nuo paprasto peršalimo.


Dažnai žmonės, pajutę negalavimo požymius, skuba ne į polikliniką, o į vaistinę. Jeigu žmogus gydosi namuose ir po penkių dienų nepasijunta kur kas geriau, reikia kreiptis į gydytoją.


Kad būtų diagnozuotas plaučių uždegimas ir gydytojas galėtų paskirti tinkamą gydymą, būtina atlikti plaučių rentgeną ir kraujo tyrimą. Tačiau paskirti tinkamą gydymą kartais būna ne taip paprasta.

Nesigydant gali ištikti mirtis


Plaučių uždegimas gali sukelti net mirtį, ir kartais tai nutinka net jauniems žmonėms, kurie atrodė visiškai sveiki.


Sunkių komplikacijų ar mirties priežastimi dažniausiai tampa pavėluotas ligonio kreipimasis į gydytoją. Pavyzdžiui, gali ištikti sepsinis šokas – nukristi kraujospūdis, ir tai gali turėti fatališkų padarinių.


Dėl uždegimo plaučiai gali pradėti irti, o tarp plaučių ir krūtinės ląstos sienelės prasiskverbti skysčio. Arba gali prasidėti pūlingas uždegimas. Jis pašalinamas chirurginiu būdu.

REKLAMA


Jei sergate plaučių uždegimu, jokiu būdu nenutraukite skirto gydymo anksčiau laiko net tuo atveju, jeigu jums atrodo, kad jaučiatės visiškai gerai.
Tačiau vien pats faktas, kad susirgote plaučių uždegimu, yra vertas rimtų apmąstymų. Apie ką? Apie gryno oro stygių, apie savaitgalius prie televizoriaus, apie senus, dulkių „plantacijas“ kaupiančius kilimus, apie pakelį cigarečių, surūkomų per dieną, apie gydymąsi tuo, kas pakliuvo po ranka, pagaliau – apie žmogišką tingumą...


Du pneumonijos tipai
Pneumonija gali būti bakterinė ir virusinė. Labiausiai paplitęs virusinio plaučių uždegimo sukėlėjas – gripo virusas. Tačiau labiau paplitęs yra bakterinis plaučių uždegimas, sukeliamas Streptococcus pneumoniae rūšies streptokokų. Sveikas žmogus taip pat gali nešioti savo organizme tokių bakterijų, tačiau susiklosčius konkrečioms sąlygoms jos gali sukelti plaučių uždegimą. Bakterinio ir virusinio plaučių uždegimų gydymas – skirtingas.


Parengta pagal žurnalą "Savaitė"