Atmintinė pradedantiems sportuoti: šie patarimai padės išvengti traumų

Atmintinė pradedantiems sportuoti: šie patarimai padės išvengti traumų


Fizinis aktyvumas yra itin svarbi gyvenimo dalis, kuri daro teigiamą įtaką ne tik kūnui, bet ir psichologinei sveikatai. Prasidėjus pasaulinei pandemijai, nuobodžiaujantys ir iš biuro į namus persikėlę žmonės atrado save sporte. Tačiau daugėjant savamokslių sportininkų, didėja ir traumų skaičius.


Farmacininkė ir kūno rengybos sportininkė Jūratė Vaičiūnienė pasidalijo naudingais patarimais pradedantiesiems sportininkams. Šie patarimai padės išvengti traumų ir pasiekti geresnių rezultatų.


Venkite treniruotis savarankiškai


Pasak vaistininkės, svarbiausia yra įvertinti savo kūno ribas ir aplinkos veiksnius. „Dažniausiai traumos ištinka, kai žmonės pervertina savo galimybes – svarbiausia klausytis savo kūno“, – sako vaistininkė J. Vaičiūnienė. Visiems naujokams patartina susirasti kompetentingą trenerį. Neturintiems tokios galimybės rekomenduojama pradėti nuo paprastesnės veiklos, tokios kaip vaikščiojimas ar važinėjimas dviračiu. Dažniausiai traumos ištinka, kai nepatyręs žmogus sportuoja netaisyklingai arba pervertina savo galimybes. Farmacijos specialistė teigia, kad sportas yra rimtas ir ne kiekvienam iškart įkandamas mokslas.

REKLAMA


Tobulėjančių technologijų dėka, šiandien aktyvių treniruočių metu galime fiksuoti savo širdies ritmą. Visuomenėje sklando klaidinga nuomonė, jog pulsą fiksuoja tik patyrę sportininkai, tačiau vaistininkė ją paneigė. Sekdami savo pulsą ir stebėdami savo kūno reakciją į krūvį, galime pasirinkti tinkamą fizinio aktyvumo lygį. Ypač svarbu pulsą sekti pradedantiesiems sportuoti, sergantiems lėtinėmis ligomis ar nėščiosioms. Širdies dūžiai gali išduoti tam tikras nežinomas ligas ir nubrėžti galimybių ribas. Pasak farmacininkės, pulso sekimas padeda stebėti ir progresą.


„Matydami kaip širdis reaguoja į krūvį, žmonės susikuria tam tikrą saugumo jausmą ir žino kada sustoti“, – teigia vaistininkė J. Vaičiūnienė. Sporto pradinukams širdis šokinėja itin neproporcingai, tačiau farmacijos specialistė ramina ir teigia, kad tai yra normalu. „Kūnui reikia laiko prisitaikyti prie kintančių veiksnių organizme. Tačiau kartais padažnėjusį pulsą lemia ir kitos pasislėpusios sveikatos problemos, todėl prieš pradedant sportuoti verta pasitarti su gydytoju.“

REKLAMA


Būtina kelti sau iššūkius


Anot vaistininkės, nutarus keisti gyvenimo būdą ir pradėjus sportuoti – nepakaks vien nusipirkti nepriekaištingą sportinę aprangą ir sporto klubo abonementą. Teks apsišarvuoti geležine kantrybe. Pradedantiesiems sportininkams reikia ypač įdėmiai stebėti savo kūną ir sveikatą, nes dažna trauma sporto metu ištinka būtent per nepatyrimą. Pirmąjį mėnesį farmacijos specialistė rekomenduoja išlaikyti stabilų krūvį ir stebėti kūno reakcijas. Po mėnesio vertėtų didinti atstumą arba tempą, tuo pačiu sekti širdies pulsą ir stebėti sveikatą.


„Sportuojant didinti krūvį ir kelti iššūkius yra būtina – tai neatsiejama sporto ir sveikos gyvensenos dalis. Reguliariai ir intensyviai sportuojant, bet nekeliant krūvio – naudos nebus, nes kūnas tiesiog prisitaikys. Krūvio didinimas sporte sukelia emocinį pasitenkinimą bei stiprina imunitetą, tai būtina norint tobulėti“, – teigia specialistė.


Sporto metu traumas patiria ir mėgėjai, ir profesionalai. Dažniausiai jos priklauso nuo sportuojančio pasirengimo ir fizinės formos. Tačiau kartais traumos ištinka ir netikėtai, ypač komandinėse sporto šakose. Patempus raumenį, nikstelėjus čiurną ar kitos traumos atveju, vaistininkė pataria nedelsiant nutraukti treniruotę. Pirmąją dieną būtina šaldyti sužeistą kūno dalį ir naudoti uždegimą mažinančius tepalus. Sužeistą kūno vietą reikėtų pakelti aukščiau. Jeigu skausmas nepraeina, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją traumatologą.



Fizinį aktyvumą lygina su dantų valymu


Kita neatskiriama sveiko kūno ir sporto dalis – subalansuota mityba. Vaistininkės teigimu, maisto papildai sportuojantiems yra nebūtini, tačiau pastiprinti organizmą vitaminais vertėtų.


Be subalansuotos mitybos nebus ir rezultatų, „teisingas maistas“ gerina sveikatą ir suteikia energijos. Reguliariai sportuojant, bet nevalgant visaverčio maisto – gali užklupti ligos, silpnėti imunitetas ir ypač dažnėti traumos. Vaistininkė rekomenduoja valgyti nuo trijų iki penkių kartų per dieną.


Sporto metu mes prakaituojame ir iš organizmo išvarome toksinus. J. Vaičiūnienė rekomenduoja gerti vandenį vėliausiai pusvalandį prieš treniruotę, kitu atveju kyla galimybė apsunkti ir padaryti treniruotę sudėtingesne.


„Tačiau yra ir kita pusė – prakaituodami mes netenkame elektrolitų, kai kuriems siūloma gerti juos po treniruotės. Nereikėtų to daryti nepasitarus su šeimos gydytoju ar profesionaliu treneriu. Reikėtų pasidaryti kraujo tyrimus ir išsiaiškinti, ko trūksta būtent jūsų organizmui“, – teigia vaistininkė.


J. Vaičiūnienė sportą vadina kasdieniu ritualu ir neatskiriama gyvenimo dalimi: „Kaip kasdien valomės dantis – taip turime ir sportuoti, judėti.“ Kiekvienas turėtų atrasti sau patinkančią sporto šaką ar aktyvią veiklą. Nebūtina nubėgti maratonų, tačiau kasdienis pasivaikščiojimas parke gerokai pagerins sveikatos būklę – tiek fizinę, tiek emocinę.