Lietuvių tradicinių instrumentų paroda
Dainų šventės „Vardan tos...“ išvakarėse Lietuvos nacionalinis muziejus pakvietė į lietuvių tradicinių instrumentų parodą
Lietuvos nacionalinis muziejus pristato Lietuvos dainų šventei „Vardan tos...“ ir kartu Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-mečiui skirtą lietuvių tradicinių muzikos instrumentų parodą, kurioje bus galima pamatyti visus dainų šventėje skambančius muzikos instrumentus ir susipažinti su jų raida bei paplitimu įvairiose Lietuvos vietose.
„Tikimės, kad tokiu būdu gaivindami ir saugodami instrumentinio muzikavimo tradiciją, paskatinsime meistrus daryti senuosius instrumentus, o folkloro ansamblius, tradicinės ir šiuolaikinės muzikos atlikėjus – jais groti. Juk lietuvių tradiciniais muzikos instrumentais atliekama muzika yra įvairiapusė ir vertinga tautos kultūros paveldo dalis“, – pasakoja parodos kuratorė, Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriaus vyresn. muziejininkė Lina Bukauskienė.
Parodos rengėjai žada, kad įkvėpimo šioje parodoje tikrai netrūks, nes eksponuojant lietuvių tradicinius muzikos instrumentus bus stengiamasi atskleisti ir jų gamybos bei gyvavimo tradicijas.
„Atrinkome eksponatus, liudijančius šios tradicijos gyvybingumą ir paplitimą įvairiose terpėse. Parodos lankytojai galės išvysti tiek vaikų ir piemenų pačių pasidarytus paprasčiausius, tiek įgudusių meistrų dirbtuvėse arba gamyklose padarytus sudėtingus pučiamuosius, styginius, mušamuosius, saviskambius ir dumplinius liaudies muzikos instrumentus“, – sako parodos kuratorė.
Paprašyta papasakoti apie muzikos instrumentų vietą valstiečių kasdienybėje parodos kuratorė pripažįsta, kad dabar tradiciniais lietuvių muzikos instrumentais laikomų instrumentų pirminė paskirtis dažnai nebuvo išskirtinai muzikinė.
„Įdomu pažymėti tai, kad pučiamieji instrumentai, pvz. mediniai ir rago trimitai, ožragiai, dūdmaišiai, lamzdeliai, švilpos, birbynės, švilpynės, molinukai, viliokliai, ubikai, iš pradžių naudoti ganant gyvulius, medžiojant ar atliekant šventines apeigas ir tik vėliau tapo muzikos instrumentais. Tas pats galioja ir mušamiesiems, ypač saviskambiams muzikos instrumentams. Džingulis, kleketas, terkšlės, skrabalai, žvanguliai buvo žinios, kvietimo į sueigas perdavimo priemonė, advento, Užgavėnių, Velykų, vestuvių, piemenų apeigų atributai ir ganymo įrankiai“, – pasakoja muziejininkė.
XIX a. pab. – XX a. pr. lietuviai jau naudojo ne tik savus, bet ir perimtus iš svetur instrumentus. Taip tradicinius instrumentus ėmė keisti armonikos, variniai pučiamieji, klarnetai, o Lietuvoje paplito mandolina, gitara, balalaika, vienaeilė ir dvieilė bei Peterburgo armonikos, lūpinė armonikėlė, koncertina, bandonija.
„Po Antrojo pasaulinio karo vakaronės, šventės, pasilinksminimai jau buvo neįsivaizduojami be rusiškos dvieilės diatoninės armonikos, kurios į antrą planą nustūmė senesnius muzikos instrumentus“, – trumpą muzikos instrumentų raidos apžvalgą užbaigia muziejininkė Bukauskienė.
Atminties institucijos saugo gausų muzikos instrumentų palikimą
Muziejininkai žada, kad apsilankę parodoje lankytojai turės neeilinę galimybę pažinti Lietuvos nacionalinio muziejaus muzikos instrumentų rinkinį, kuriame saugomi išskirtiniai autentiški eksponatai.
REKLAMA
„Seniausi jų yra perimti iš Stepono Batoro universiteto Etnografijos muziejaus, Lietuvių mokslo ir Lietuvių dailės draugijų. Rinkinį papildė kraštotyrininkų būrelių, bažnyčių, pavienių asmenų dovanos. Dalis instrumentų gauta nuosekliai dirbant muziejinį darbą – rengiant ekspedicijas, parodas, lankant muges“, – Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėja Elvyda Lazauskaitė.
Norint atspindėti visą tradicinių muzikos instrumentų įvairovę, buvo kreiptasi pagalbos ir į kitus muziejus, įstaigas, privačius asmenis. Parodą taip pat papildo istorinės nuotraukos.
„To padaryti nebūtų pavykę be daugybės žmonių supratingumo ir nuoširdžios pagalbos. Rengiant parodą eksponatais ir nuotraukomis padėjo kolegos muziejininkai ir muzikologai iš Biržų Sėlos, Kauno miesto, Kupiškio etnografijos, Lietuvos teatro, muzikos ir kino, Panevėžio kraštotyros, Raseinių krašto istorijos, Vytauto Didžiojo karo, Žemaičių Alkos muziejų, Kintų Vydūno kultūros centro, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Lietuvos nacionalinio kultūros centro; prisidėjo muzikantai, meistrai ir fotografai – Gintaras Andrijauskas, Albertas Bartašius, Jonas Bugailiškis, Arūnas Lunys, Alfredas Mickus, Gražvydas Paliulis, Birutė Panumienė, Antanas Sutkus, Egidijus Virbašius“, – dėkinga parodos kuratorė L. Bukauskienė.
Nuotraukose tekste - parodos vaizdai. Lietuvos nacionalinis muziejus. Fotografas Kęstutis Stoškus
Paroda „Lietuvių tradiciniai muzikos instrumentai“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g. 1, Vilniuje) veiks nuo birželio 28 iki rugpjūčio 26 d.
Parodos kuratorė – Lina Bukauskienė, Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriaus vyresn. muziejininkė, el. p.: lina.bukauskiene@lnm.lt, tel.: 8 5 231 4660
REKLAMA
Cimbolininkas, 1951 m. Astravo r. Gėliūnų k. Vacio Miliaus nuotrauka. Lietuvos nacionalinio muziejaus nuosavybė
Čekiškės apylinkių kanklininkai su savo darbo kanklėmis. Iš kairės sėdi: Antanas Masaitis, Adomas Radzevičius, stovi Masaičio sūnus. Lietuvos nacionalinio muziejaus nuosavybė
Muzikanto Antano Abromavičiaus kapela. Raseinių r. Godlaukio k. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto nuosavybė
Abromavičių šeima tremtyje, ~1950 m. Kauno miesto muziejaus nuosavybė
Kerdžius Jurgis Biškauskas pučia ožragį, 1934 m. Panevėžio aps. Kupiškio v. Stičkalnio k. Balio Buračo nuotrauka. Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuosavybė
-
-
Paskutiniai numeriai
-
-
Savaitė - Nr.: 44 (2024)
-
Anekdotas
– Nusipirkau butą naujame name, nebrangiai, bet garso izoliacija tokia, kad girdžiu, kaip kaimynas telefonu kalba!
– Tai tau dar pasisekė: pas mus girdisi, ką kaimynui pašnekovas telefonu atsako. -
-