Savaitės kalendorius: vos išvengtas branduolinis karas, tragedija anglių kasykloje ir kiti svarbūs įvykiai

Savaitės kalendorius: vos išvengtas branduolinis karas, tragedija anglių kasykloje ir kiti svarbūs įvykiai


Prieš 110 metų


TRAGEDIJA ANGLIŲ KASYKLOJE


1909 m. lapkričio 13 d. Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Čerio miestelyje akmens anglių kasykloje įvyko didžiulė nelaimė. Tuo metu, kai po žeme buvo 490 darbininkų (daugiausia – imigrantų iš Italijos, tarp jų – ir berniukų nuo 11 metų), sugedo apšvietimo sistema. Darbininkai uždegė žibalines lempas, tačiau per vieno iš jų neapdairumą užsidegė šienas, kuriuo buvo šeriami vagonėlius tempiantys mulai. Vagonėlis buvo nustumtas į šachtos gilumą, bet ten nuo jo užsidegė medinės konstrukcijos, ugnis persimetė į ventiliacijos kanalus. Gaisrą gesinti sekėsi sunkiai – daugelis neseniai į šalį atvykusių imigrantų nemokėjo anglų kalbos, nesuprato brigadininkų komandų. Daliai darbininkų pavyko pakilti į žemės paviršių, tačiau liepsnose žuvo ar užduso 259 kalnakasiai. Viename iš šachtos užkaborių pavyko pasislėpti ir išsigelbėti 21 vyrui. Po aštuonių dienų juos pasiekė gelbėtojai.


Savaitės kalendorius: vos išvengtas branduolinis karas, tragedija anglių kasykloje ir kiti svarbūs įvykiai


Prieš 20 metų


MIRĖ STASYS ANTANAS BAČKIS


1999 m. lapkričio 10 d. Vilniuje mirė diplomatas ir publicistas Stasys Antanas Bačkis. Gimė 1906 m. vasario 10 d. Pantakoniuose (Pasvalio r.). Baigė pradžios mokyklą Joniškėlyje, progimnaziją Linkuvoje, gimnaziją Panevėžyje. 1925 m. įstojo į Lietuvos universitetą (dabar – Vytauto Didžiojo universitetas). Gavęs Užsienio reikalų ministerijos stipendiją, išvyko studijuoti į Paryžių. Nuo 1930-ųjų dirbo Užsienio reikalų ministerijoje. Apgynė teisės mokslų daktaro disertaciją. Nuo 1938 m. dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Prancūzijoje. Nors Lietuvą okupavo sovietai, nenutraukė veiklos. Iki 1960-ųjų buvo Lietuvos atstovas Prancūzijoje, vėliau darbavosi Jungtinėse Amerikos Valstijose. Nuo 1983 iki 1991 m. buvo Lietuvos diplomatijos šefas. Parašė mokslo studijų, publicistikos kūrinių. 1993-iaisiais kartu su žmona Ona Galvydaite-Bačkiene visam laikui grįžo į Lietuvą. Sūnus Ričardas tapo diplomatu, Prancūzijos lietuvių bendruomenės pirmininku, o Audrys Juozas – Romos Katalikų Bažnyčios kardinolu.


Savaitės kalendorius: vos išvengtas branduolinis karas, tragedija anglių kasykloje ir kiti svarbūs įvykiai


Prieš 80 metų


MIRĖ MYKOLAS SLEŽEVIČIUS


1939 m. lapkričio 11 d. Kaune mirė politikas, visuomenininkas, teisininkas Mykolas Sleževičius. Gimė 1882 m. vasario 21 d. Drembliuose (Raseinių r., netoli Viduklės). Beveik visa vaikystė prabėgo Daugėliuose (Jurbarko r., netoli Eržvilko). Anksti neteko tėvo. Baigė Mintaujos (Jelgavos; Latvijoje) gimnaziją, studijavo teisę Odesos universitete. Buvo aktyvus lietuvių organizacijų narys, 1905 m. atstovavo Odesos lietuviams Didžiajame Vilniaus seime. 1907-aisiais grįžo į Lietuvą, dirbo teisininku, redagavo laikraščius „Lietuvos ūkininkas“ ir „Lietuvos žinios“. Vėliau buvo Rusijos imperijos Valstybės dūmos Lietuvių frakcijos sekretorius. Pirmojo pasaulinio karo metais aktyviai rūpinosi Rusijos gilumoje atsidūrusių tautiečių reikalais. 1918 m. grįžo į Lietuvą. Buvo Lietuvos demokratų partijos, vėliau – Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos, Valstiečių liaudininkų sąjungos narys. 1918–1919 ir 1926 m. tris kartus tapo šalies ministru pirmininku, taip pat užsienio reikalų, teisingumo ministru. 1918 m. pasirašė kvietimą „Į Lietuvos piliečius“, kuriuo buvo raginama stoti savanoriais į Lietuvos kariuomenę. 1920–1926 m. buvo Seimo narys. Vėliau dirbo teisininku. Laisvalaikiu domėjosi teatru, pats vaidino, režisavo spektaklius, vertė į lietuvių kalbą užsienio autorių dramos kūrinius.

REKLAMA


Savaitės kalendorius: vos išvengtas branduolinis karas, tragedija anglių kasykloje ir kiti svarbūs įvykiai


Prieš 40 metų


VOS IŠVENGTA BRANDUOLINIO KARO


1979 m. lapkričio 9 d. Šiaurės Amerikos oro erdvės gynybos vadavietėje dėl kompiuterių sistemos gedimo buvo gautas klaidingas signalas apie raketų ataką iš Sovietų Sąjungos. Informacija akimirksniu perduota į Pentagoną, Jungtinių Amerikos Valstijų karinių pajėgų štabus. Buvo duotas įsakymas parengti beveik tūkstantį tarpžemyninių balistinių raketų atsakomajam smūgiui, į orą pakilo dešimtys lėktuvų. Kol buvo išsiaiškinta, jog aliarmas kilo dėl techninio gedimo, pasaulis dešimt minučių buvo atsidūręs ant branduolinio karo slenksčio. Tai vienas iš daugiau nei dešimties panašių incidentų, Šaltojo karo metais kilusių Jungtinių Amerikos Valstijų ir Sovietų Sąjungos vadavietėse.


Savaitės kalendorius: vos išvengtas branduolinis karas, tragedija anglių kasykloje ir kiti svarbūs įvykiai

Prieš 260 metų


GIMĖ FRYDRICHAS ŠILERIS


1759 m. lapkričio 10 d. Marbache prie Nekaro (Badeno-Viurtembergo žemėje, Vokietijoje) gimė poetas, dramaturgas, istorikas, filosofas Frydrichas Šileris. Tėvas buvo kariuomenės felčeris, mama – smuklininko dukra. Berniukas mokėsi religinėse mokyklose, gerai išmoko lotynų kalbą, susipažino su klasikine literatūra. Svajojo tapti dvasininku, bet 1773 m. Viurtembergo kunigaikščio nurodymu įstojo į karo akademiją ir baigė medicinos fakultetą. Tapo karo gydytoju. Parengė disertaciją „Fiziologijos filosofija“, tačiau akademijos vadovybė darbą atmetė kaip pernelyg drąsų. Dar studijų metais F. Šileris užsiėmė kūryba. 1781 m. pasirodė drama „Plėšikai“. Ji buvo pastatyta Manheimo teatre. Revoliucinių idėjų kupinas kūrinys sulaukė publikos liaupsių ir kunigaikščio įsiūčio – už savavališką pasitraukimą iš pulko, kad pamatytų spektaklio premjerą, kūrėjas buvo nubaustas 14 parų trukmės areštu. Galiausiai F. Šileris metė tarnybą ir pabėgo iš Viurtembergo kunigaikštystės. Gyveno įvairiose Vokietijos vietose, 1787-aisiais apsistojo Veimare. Vedė, susilaukė dviejų sūnų. Padedamas Johano Volfgango Gėtės, gavo filosofijos ir istorijos profesoriaus vietą Jėnos universitete. Buvo įvairiapusiškas kūrėjas – rašė poeziją, dramas, operų libretus, paliko reikšmingų istorijos studijų (tarp jų – „Trisdešimtmečio karo istoriją“), filosofijos traktatų. Sulaukęs vos 45-erių, mirė nuo tuberkuliozės Veimare 1805 m. gegužės 9 d.