Savaitės kalendorius: išpuolis kariniame dalinyje, K.Būgos gimimas ir kiti svarbūs įvykiai

Savaitės kalendorius: išpuolis kariniame dalinyje, K.Būgos gimimas ir kiti svarbūs įvykiai


Prieš 10 metų


IŠPUOLIS KARINIAME DALINYJE


2009 m. lapkričio 5 d. Fort Hudo karinėje bazėje (Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Teksaso valstijoje) surengtas kruvinas išpuolis. Šalia karo medicinos centro, kur sveikatą tikrinosi į misijas Afganistane ir Irake besirengiantys vykti kariai, pradėjo šaudyti karo gydytojas psichiatras, majoras Nidalas Malikas Hasanas. Jis buvo išeivių iš Palestinos sūnus, gimęs JAV 1970 m. Baigęs universitetą, atėjo tarnauti į JAV kariuomenę. Prieš išpuolį vyras ne kartą reiškė nepasitenkinimą, kad amerikiečių kariai vyksta kariauti į musulmoniškas šalis. Apsiginklavęs dviem pistoletais, jis netikėtai užpuolė beginklius kolegas, nušovė 13 žmonių, sužeidė 32. Jį patį neutralizavo policijos seržantė, į kurią nusikaltėlis pataikė tris kartus. Sužeistas majoras buvo suimtas, pripažintas pakaltinamu ir 2013 m. nuteistas mirties bausme. Nuosprendis iki šiol neįvykdytas, vyras jo laukia mirtininkų kameroje.


Savaitės kalendorius: išpuolis kariniame dalinyje, K.Būgos gimimas ir kiti svarbūs įvykiai


Prieš 140 metų


MIRĖ DŽEIMSAS KLARKAS MAKSVELAS


1879 m. lapkričio 5 d. Kembridže (Anglijoje) mirė fizikas Džeimsas Klarkas Maksvelas. Gimė 1831 m. birželio 13 d. Edinburge (Škotijoje) kilmingoje šeimoje. Vaikystę praleido tėvų dvare. Anksti neteko mamos – ji mirė nuo vėžio. Iš tėvo paveldėjo domėjimąsi technika, fizika. Baigęs prestižinę bendrojo lavinimo mokyklą, vadintą Edinburgo akademija, įstojo į Edinburgo universitetą, vėliau tęsė studijas Kembridže. 1856–1860 m. buvo Aberdyno Maršalo koledžo, 1860–1865 m. – Londono universiteto, nuo 1871-ųjų – Kembridžo universiteto profesorius. 1865–1871 m. mokslinius tyrimus vykdė gimtajame dvare Škotijoje. Dž. K. Maksvelas laikomas klasikinės elektrodinamikos pradininku. Jis įrodė, kad egzistuoja elektromagnetinės bangos, tyrinėjo termodinamiką ir kitas sritis. Buvo vedęs, bet vaikų neturėjo. Mirė nuo vėžio vos 48-erių.

REKLAMA


Savaitės kalendorius: išpuolis kariniame dalinyje, K.Būgos gimimas ir kiti svarbūs įvykiai


Prieš 90 metų


GIMĖ VYTAUTAS DAUGUDIS


1929 m. lapkričio 2 d. Paželviuose (greta Želvos, Ukmergės r.) gimė archeologas Vytautas Daugudis. Baigęs Ukmergės gimnaziją, įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą. Pasirinko archeologo specialybę, dirbo Lietuvos istorijos institute, taip pat Mokslinėje metodinėje kultūros paminklų apsaugos taryboje. Dalyvavo daugybėje žvalgomųjų ekspedicijų, su kolegomis nustatė ir registravo archeologinius paminklus. Daugiausia tyrinėjo piliakalnius (tarp jų – garsius Aukštadvario, Dapšių, Imbarės, Narkūnų, Bradeliškių, Bražuolės, Vilniaus Plikojo kalno). Parašė tris knygas, dešimtis mokslinių ir daugiau nei pusę tūkstančio mokslo populiarinimo straipsnių. Mirė Vilniuje 2002 m. sausio 10 d., eidamas 73-iuosius metus.


Savaitės kalendorius: išpuolis kariniame dalinyje, K.Būgos gimimas ir kiti svarbūs įvykiai


Prieš 70 metų


MIRĖ POVILAS DOGELIS


1949 m. lapkričio 3 d. Kaune mirė kunigas, visuomenininkas, Steigiamojo Seimo narys, rašytojas Povilas Dogelis. Gimė 1877 m. vasario 1 d. Kniebionių kaime netoli Girkalnio (Raseinių r.). Mokėsi Girkalnyje, Raseiniuose, gimnaziją baigė Liepojoje. 1894 m. įstojo į kunigų seminariją Kaune, priklausė slaptai lietuvybę puoselėjusių klierikų organizacijai. 1899-aisiais buvo įšventintas kunigu, dirbo keliose Šiaurės Lietuvos parapijose. Po konfliktų su rusų pareigūnais dvejiems metams buvo išsiųstas į vienuolyną Kretingoje. Rūpinosi draudžiamos lietuviškos spaudos gabenimu iš Prūsijos, vienuolyne buvo įrengęs literatūros slėptuvę. Paukštelio slapyvardžiu rašė straipsnius į lietuvišką spaudą. Vėliau kunigavo Nemakščiuose, Kaune. Vokiečių okupacijos metais buvo suimtas ir kalintas, o 1919 m. Vilniuje – suimtas bolševikų, išvežtas į Rusiją, kalintas keliuose kalėjimuose. Nuo 1920-ųjų tapo Kauno arkikatedros bazilikos kunigu, 1920–1922 m. buvo Steigiamojo Seimo narys. Garsėjo kaip labai aktyvus visuomenininkas, įvairių draugijų steigėjas ir narys. Parašė dvi autobiografines knygas.


Savaitės kalendorius: išpuolis kariniame dalinyje, K.Būgos gimimas ir kiti svarbūs įvykiai


Prieš 140 metų


GIMĖ KAZIMIERAS BŪGA


1879 m. lapkričio 6 d. Pažiegėje (Zarasų r., netoli Dusetų) gimė vienas žymiausių lietuvių kalbininkų, profesorius Kazimieras Būga. Mokėsi Dusetose, Zarasuose, Sankt Peterburge. Įstojo į Sankt Peterburgo dvasinę akademiją, tačiau mokslus metė (prieš tėvų valią). Vertėsi atsitiktiniais darbais, privačiomis pamokomis, dirbo meteorologijos observatorijoje. 1903 m. tapo teologo ir kalbininko, dvasinės akademijos profesoriaus Kazimiero Jauniaus sekretoriumi. 1905-aisiais įstojo į Sankt Peterburgo universitetą, studijavo filologiją. Baigęs studijas, dirbo Sankt Peterburgo, Permės, Tomsko universitetuose, tobulinosi Karaliaučiaus universitete. Labai daug dėmesio skyrė etimologijai, tyrinėjo hidronimus, lietuvių kalbos fonetinę struktūrą, kirčiavimą, kitus klausimus, rūpinosi bendrinės kalbos rašybos vienodinimu. Gana tiksliai nustatė, kokiose teritorijose praeityje gyveno baltai, paliko itin reikšmingų publikacijų apie baltų genčių ryšius su slavais ir germanais, iš vienų kalbų į kitas patekusius skolinius. 1920 m. grįžęs į Lietuvą, organizavo Lietuvių kalbos žodyno leidimą, sukaupė 617 tūkst. kortelių žodyno kartoteką. 1922-aisiais tapo Lietuvos universiteto profesoriumi. Mirė nuo ūminės ligos 1924 m. gruodžio 2 d. Karaliaučiuje, sulaukęs vos 45-erių. Palaidotas Kaune.








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 11 (2024)

    Savaitė - Nr.: 11 (2024)