Savaitės kalendorius: išrastas internetas, kruvinas išpuolis parlamente ir kiti svarbūs įvykiai

Savaitės kalendorius: išrastas internetas, kruvinas išpuolis parlamente ir kiti svarbūs įvykiai


Prieš 50 metų


ATSIRADO INTERNETAS


1969 m. spalio 29 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), vykdant ARPANET projektą, pavyko perduoti pirmąją informaciją kompiuterių tinklu. Tai buvo pirmasis žingsnis kuriant internetą, o ši diena laikoma pasaulinės informacinės sistemos gimtadieniu. Internetas užgimė šaltojo karo metais, kai JAV gynybos ministerija užsakė, jog mokslininkai sukurtų patikimą duomenų perdavimo tinklą, kad informacija galėtų iš vieno kompiuterio į kitą nukeliauti ne viena ryšio linija. Tai buvo labai svarbu galimo branduolinio karo atveju. 1969-aisiais 50 kilobitų per sekundę greičio linija sujungė keturis mazgus, buvusius Los Andželo, Santa Barbaros ir Jutos universitetuose bei Stanfordo tyrimų institute, ir sudarė pirmąjį interneto tinklą.


Savaitės kalendorius: išrastas internetas, kruvinas išpuolis parlamente ir kiti svarbūs įvykiai


Prieš 70 metų


ŽUVO ANTANAS SLUČKA-ŠARŪNAS


1949 m. spalio 28 d. Butkiškyje (greta Andrioniškio, Anykščių r.) žuvo vienas žymiausių Lietuvos partizanų, Algimanto apygardos kūrėjas ir pirmasis vadas, vėliau – Karaliaus Mindaugo srities vadas Antanas Slučka (slap. Šarūnas). Gimė 1917 m. balandžio 19 d. Troškūnuose staliaus, zakristijono Pranciškaus Slučkos ir Viktorijos Urbonaitės-Slučkienės šeimoje.


Antanas buvo penktas vaikas iš devynių (keli jo broliai ir sesuo taip pat tapo laisvės kovotojais, Bronius ir Jonas žuvo kovoje, daugelis kitų šeimos narių – kalinti, ištremti). Lankė mokyklą gimtuosiuose Troškūnuose, buvo aktyvus jaunimo organizacijų narys. Kurį laiką praleido vienuolyne Kretingoje, bet įžadų nedavė. Grįžęs į pasaulietinį gyvenimą, įsikūrė Kaune, tęsė mokslus, dirbo batsiuviu. Nuo 1935 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje, tapo viršila.


Okupavus sovietams, dalis šalies kariuomenės dalinių tapo sovietų kariuomenės 29-uoju teritoriniu šaulių korpusu. 1941 m. birželį prasidėjus karui, A. Slučka, kaip ir daugelis lietuvių karių, pasitraukė iš sovietų kariuomenės. Tarnavo savisaugos daliniuose, 1943–1944 m. studijavo mediciną Kaune, galiausiai įstojo į Vietinę rinktinę. 1944-aisiais buvo sužeistas vokiečių. Grįžęs į Troškūnus, ėmė telkti partizanus, tapo būrio, rinktinės, apygardos, srities vadu. Garsėjo principingumu, drąsa, reikalavo drausmės, daug dėmesio skyrė partizanų koviniam rengimui, konspiracijai, pogrindžio spaudai, verbavo informatorius sovietų saugumo struktūrose. Ne kartą buvo sužeistas.

REKLAMA


Turėdamas medicinos studijų patirties, pats gydė, operavo sužeistuosius. Vienam sovietų į nelaisvę paimtam ir žiauriai kankintam partizanui išdavus bunkerį, sovietai jį apsupo. Bunkeryje buvęs A. Slučka, jo žmona, partizanė Joana Railaitė-Slučkienė (slap. Neringa), ir partizanas Juozas Jovaiša-Lokys, negalėdami prasiveržti, susisprogdino.


Savaitės kalendorius: išrastas internetas, kruvinas išpuolis parlamente ir kiti svarbūs įvykiai


Prieš 20 metų


KRUVINAS IŠPUOLIS PARLAMENTE


1999 m. spalio 27 d. Armėnijos parlamente – Nacionaliniame Susirinkime – surengtas išpuolis, jo metu žuvo 8 žmonės, daugiau kaip 30 buvo sužeista. Tądien į parlamentarų klausimus atsakinėjo ministrai. Staiga į salę įsiveržė penki ginkluoti vyrai. Jie pareiškė, kad šalyje prasidėjo ginkluotas perversmas, ir pareikalavo, kad parlamentarai tuoj pat išjungtų savo mobiliuosius telefonus ir gultų ant grindų. Užpuolikų lyderis, buvęs žurnalistas ir politikas Nairis Hunanianas, ir jo bendrai nušovė premjerą Vazgeną Sargsianą, parlamento pirmininką Kareną Demirčianą, du vicepirmininkus, vieną ministrą ir du parlamento narius, dar vienas mirė salėje nuo infarkto. Kitus žmones užpuolikai paėmė įkaitais ir pareikalavo, kad derėtis su jais atvyktų šalies prezidentas Robertas Kočarianas. Prasidėjo derybos, įkaitai buvo paleisti. Galiausiai užpuolikai pasidavė ir buvo suimti. Visi jie nuteisti kalėti iki gyvos galvos. Dėl tikrųjų išpuolio priežasčių Armėnijoje diskutuojama iki šiol.


Savaitės kalendorius: išrastas internetas, kruvinas išpuolis parlamente ir kiti svarbūs įvykiai


Prieš 260 metų


GIMĖ ŽORŽAS ŽAKAS DANTONAS


1759 m. spalio 26 d. Arsi prie Obo (Prancūzijoje, Šampanės regione) prokuroro šeimoje gimė vienas žymiausių Prancūzijos revoliucijos veikėjų Žoržas Žakas Dantonas. Įgijo teisininko išsilavinimą, dirbo advokatu. Buvo aktyvus masonų judėjimo narys. Tapęs revoliucionieriumi, prisidėjo prie jakobinų, buvo respublikos teisingumo ministru. Aktyviai dalyvavo nuverčiant monarchiją, abejingai žiūrėjo į vykusias žudynes (Paryžiuje vien 1792 m. rugsėjį nužudyta apie 1,4 tūkst. žmonių).


Siekė užtikrinti taiką su kitomis valstybėmis, buvo prieš revoliucijos sklaidą už Prancūzijos ribų. Dėl to kritikuotas kitų revoliucionierių, ypač Maksimiljeno Robespjero. Šis pasistengė, kad Ž. Ž. Dantonas būtų suimtas ir revoliucinio tribunolo nuteistas mirti. Vežamas į egzekucijos vietą pro buvusio bičiulio namus, Ž. Ž. Dantonas sušuko: „Maksimiljenai, aš laukiu tavęs, tu būsi kitas!“ Atvestas prie giljotinos, jis tarė budeliui: „Tik nepamiršk parodyti mano galvos miniai – ne kasdien išvysi tokią galvą!“ 34-erių Ž. Ž. Dantonas ir dar du jo bičiuliai buvo giljotinuoti Paryžiuje 1794 m. balandžio 5 d. M. Robespjerą toks pat likimas ištiko mažiau nei po keturių mėnesių.

REKLAMA


Savaitės kalendorius: išrastas internetas, kruvinas išpuolis parlamente ir kiti svarbūs įvykiai


Prieš 550 metų


GIMĖ ERAZMAS ROTERDAMIETIS


1469 m. spalio 28 d. Gaudoje (šalia Roterdamo, Nyderlanduose) gimė teologas, filologas, filosofas Erazmas Roterdamietis (tikr. Gerhardas Gerhardsas). Trylikos liko našlaitis. Baigęs mokyklą, tapo vienuoliu. Nors jį slėgė regula, vienuolyne buvo galima skaityti, gausinti žinias. Išprusęs jaunuolis, mokėjęs lotynų, senovės graikų, hebrajų kalbas, tapo vyskupo sekretoriumi. Įstojo į Sorbonos universitetą Paryžiuje. 1500 m. pasirodė pirmoji jo knyga – „Adagia“ („Patarlės“). Tai buvo iš antikos autorių darbų surinktų sentencijų, patarlių rinkinys. Didžiausią dėmesį Erazmas Roterdamietis skyrė Biblijos ir kitų senųjų tekstų analizei, parengė spaudai antikos autorių darbų. 1516 m. buvo paskelbtas Naujojo Testamento originalas ir vertimas į lotynų kalbą. Europoje išgarsėjęs mokslininkas dėstė universitetuose, puoselėjo humanizmo idėjas. Aštriai polemizavęs su Martynu Liuteriu, nevengęs kritikuoti popiežius, įgijo daug priešų. Nuo 1521-ųjų gyveno Šveicarijoje. Mirė Bazelyje 1536 m. liepos 11 d.