Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija

Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 110 metų


DINGO GARLAIVIS


1909 m. liepos 26 d. laivybos kompanijos „Blue Anchor Line“ keleivinis-krovininis garlaivis „Waratah“, kuriuo iš Adelaidės (Australija) į Londoną plaukė 211 keleivių ir 92 įgulos nariai, išplaukė iš tarpinio uosto Durbane (Pietų Afrika). Daugiau šio laivo, kuris netrukus turėjo pasiekti Keiptauną, bet netikėtai dingo vandenyno platybėse, niekas nebematė. Tai buvo visai naujas ir modernus laivas, baigtas statyti vos prieš metus. Juo buvo plukdomi keleiviai ir kroviniai tarp Didžiosios Britanijos, Pietų Afrikos ir Australijos.


Keleiviams skirtos garlaivio patalpos buvo įrengtos gana prabangiai, o kroviniams gabenti panaudotos naujausios technologijos, pavyzdžiui, įrengti itin modernūs šaldytuvai, pritaikyti šaldytai mėsai gabenti iš Australijos į Europą. Taip pat garlaivyje buvo pajėgi ir šiuolaikiška jūros vandens gėlinimo sistema. „Waratah“ buvo tikra kompanijos „Blue Anchor Line“ vizitinė kortelė. Jo dingimas buvo tikras sukrėtimas ir didelė mįslė visai kolonijinei britų imperijai. Buvo surengta paieškos ekspedicija, informuoti kitų šalių jūrininkai. Tačiau nepavyko rasti nė vienos iš septyniolikos „Waratah“ gelbėjimosi valčių, nė vienos laivo nuolaužos. Garlaivio „Waratah“ žūtis tebėra viena didžiausių laivybos istorijos mįslių.


Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 110 metų


LĖKTUVU PERSKRIDO LA MANŠĄ


1909 m. liepos 25 d. prancūzų lakūnas Luji Blerijo (1872–1936) pirmasis lėktuvu perskrido Lamanšo sąsiaurį. L. Blerijo ilgai vertėsi žibintų gamyba, o galiausiai susidomėjo tuomet dar tik užgimstančia aviacija. Jis žavėjosi pirmojo nuo žemės 1903 m. atsiplėšusio lėktuvo kūrėjų ir pilotų, brolių Vilberio ir Orvilio Raitų pasiekimais. L. Blerijo savo pirmąjį lėktuvą pasigamino 1907 m., o jau kitąmet išgirdo, kad didžiausio britų dienraščio „Daily Mail“ savininkas Alfredas Harmsvortas įsteigė tūkstančio svarų sterlingų prizą tam, kuris pirmasis lėktuvu perskris Lamanšo sąsiaurį.


Daugelis manė, kad prizą laimės V. Raitas, bet jis išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. Laimę bandė ir prancūzų lakūnas Huberas Latamas, bet nesėkmingai – vidury sąsiaurio užgesus lėktuvo varikliui, orlaivis nukrito į vandenį, o lakūną išgelbėjo pro šalį tada plaukę žvejai. L. Blerijo skrydis buvo sėkmingas. 4 val. 35 min. jis savo konstrukcijos lėktuvu atsiplėšė nuo Prancūzijos žemės ir pasuko į šiaurės vakarus, o po 37 min. sėkmingai nusileido Anglijoje. L. Blerijo tapo žymiu aviacijos konstruktoriumi, lėktuvų gamyklos savininku.

REKLAMA


Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 20 metų


ATIDARYTAS BŪTINGĖS TERMINALAS


1999 m. liepos 22 d. atidarytas Būtingės naftos importo ir eksporto terminalas. Iškart po nepriklausomybės atkūrimo patyrusi Sovietų Sąjungos ekonominę blokadą, visiškai priklausoma nuo rusiškos naftos tiekimo Lietuvos valstybė ieškojo alternatyvių būdų, kaip apsirūpinti gyvybiškai svarbiais naftos produktais. Nutarta šiaurinėje Palangos miesto dalyje, ties Būtingės gyvenviete, statyti naftos terminalą, kuris galėtų atlikti dvi funkcijas – ir pumpuoti rusišką naftą į tanklaivius, ir priešinga kryptimi perpumpuoti tanklaiviais jūros keliu atvežtą naftą į perdirbimo gamyklą Mažeikiuose.


1995 m. buvo įkurta akcinė bendrovė „Būtingės nafta“, kuri 1998 m. tapo „Mažeikių naftos“ (nuo 2009 m. – „Orlen Lietuva“) padaliniu. Terminalas pradėtas eksploatuoti 1999 m. vasarą. Šis ant Baltijos jūros kranto pastatytas reversinis naftos eksporto ir importo terminalas yra visus metus neužšąlantis uostas. Būtingės terminalą sudaro 91,5 km ilgio naftotiekis, jungiantis Mažeikių naftos perdirbimo įmonę su Būtingės terminalu, siurblinė Mažeikiuose, terminalo įrenginiai bei talpyklų parkas Būtingėje, jūrinis vamzdynas ir keli kilometrai nuo kranto esantis plūduras, prie kurio jūroje švartuojasi atplaukę iki 150 tūkst. tonų talpos tanklaiviai.


Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 30 metų


TEISME ATSIDŪRĖ PROGRAMIŠIUS


1989 m. liepos 26 d. amerikietis Robertas Tapanas Morisas buvo pirmasis žmogus, atsidūręs teisme dėl kompiuterinio viruso skleidimo. R. T. Morisas gimė 1965 m. lapkričio 8 d. Augo Moristaune, Naujojo Džersio valstijoje. Baigė bakalauro studijas prestižiniame Harvardo universitete, tęsė studijas privačiame Kornelio universitete Niujorke.


1988 m. lapkričio 2 d. studentas R. T. Morisas paleido į erdvę pirmąjį kibernetinį kirminą „Morris Worm“. Jo kodą programišius sukūrė stengdamasis patekti į universiteto kompiuterinę duomenų bazę, kur buvo saugoma informacija apie įskaitų rezultatus. Virusas užkrėtė daugiau nei 6 tūkst. kompiuterių. Po tyrimo pareigūnams pavyko nustatyti viruso kūrėją. 1989 m. liepos 26 d. R. T. Morisas buvo sulaikytas ir apkaltintas nusikaltimais kibernetinėje erdvėje. Teisme jaunuolis tvirtino, kad virusą sukūrė eksperimento tikslu. Realios laisvės atėmimo bausmės programišiui pavyko išvengti – jis atsipirko trejais metais lygtinai, 400 valandų viešųjų darbų ir 10,4 tūkst. dolerių pinigine bauda. Jaunuolis pateikė apeliaciją aukštesnės instancijos teismui, bet nieko nepešė. Tačiau jo talentas neliko nepastebėtas – dabar R. T. Morisas yra Masačusetso technologijų universiteto profesorius.

REKLAMA


Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 60 metų


ILGIAUSIAS NUSILEIDIMAS PARAŠIUTU


1959 m. liepos 26 d. užfiksuotas ilgiausiai trukęs – 40 minučių - priverstinis nusileidimas parašiutu. Jungtinių Amerikos Valstijų karinių oro pajėgų pilotas Viljamas Henris Rankinas (1920–2009), atlikdamas treniruočių skrydį reaktyviniu naikintuvu F8U „Crusader“, skrido virš Šiaurės Karolinos valstijos. Skrydis buvo labai nesėkmingas – lėktuvas pateko į audros debesį, netikėtai sugedo orlaivio valdymo sistema, ir pilotas buvo priverstas katapultuotis didžiuliame 14 km aukštyje. Katapultavimasis įvyko sėkmingai, parašiutas išsiskleidė, ir po 11 minučių lakūnas turėjo nusileisti. Tačiau galinga audra šėlo, ir oro srautai pradėjo blaškyti parašiutą, kaskart vis keldami jį aukštyn. Taip mėtomas ir vėtomas pilotas ore prabuvo net 40 minučių. Šis ilgiausiai trukęs priverstinis nusileidimas parašiutu įtrauktas į Gineso rekordų knygą.