Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija

Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 310 metų


MŪŠIS PRIE POLTAVOS


1709 m. liepos 8 d. prie Poltavos (dab. Ukrainoje) Rusijos pajėgos sumušė švedų kariuomenę. Rytų Europą jau beveik dešimtmetį niokojo Šiaurės karo liepsnos, neaplenkusios ir Lietuvos. Pagrindiniai priešai šiame kare buvo Švedijos karalius Karolis XII ir Rusijos caras Petras I. Švedų kariuomenė 1709 m. balandžio pabaigoje apgulė Poltavą, kur buvo įsitvirtinusi rusų įgula. Švedus palaikė Ukrainos etmonas Ivanas Mazepa ir daug ukrainiečių kazokų. Nesėkmingų Poltavos šturmų metu švedai neteko 6 tūkst. karių. Gelbėti apgulto miesto atskubėjo Petras I su gausia kariuomene. Iš viso mūšio išvakarėse rusų pajėgas sudarė apie 60 tūkst. karių, švedų (su sąjungininkais ukrainiečiais) – apie 37 tūkst. Pačiose Poltavos kautynėse beveik 17 tūkst. švedų susigrūmė su dukart gausesnėmis (36 tūkst.) rusų pajėgomis. Kruvinas kautynes laimėjo rusai. Karolis XII ir etmonas I. Mazepa vos spėjo pasitraukti iš mūšio lauko ir rado prieglobstį Osmanų imperijos valdose. Pergalė prie Poltavos leido rusams laimėti karą.


Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 20 metų


MIRĖ PRANAS LUBINAS


1999 m. liepos 8 d. Glendeilyje (Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Kalifornijos valstijoje, šalia Los Andželo), sulaukęs 89-erių, mirė lietuvių ir amerikiečių krepšininkas Pranas Lubinas, JAV žinomas kaip Frank Lubin. Gimė Los Andžele išeivių iš Lietuvos šeimoje 1910 m. sausio 7 d. Tėvas Konstantinas Lubinas buvo kilęs iš Vilkaviškio, mama Paulina Vasiliauskaitė – iš Vabalninko (dab. Biržų r.). Atletiškas vaikinas žaidė krepšinį savo mokyklos, vėliau – Kalifornijos universiteto Los Andžele komandoje.


1936 m. Berlyne vykusių XI vasaros olimpinių žaidynių metu 198 cm ūgio P. Lubinas buvo JAV vyrų krepšinio rinktinės, pelniusios aukso medalius, kapitonas. Atvykęs į Lietuvą, daug prisidėjo rengiant mūsų šalies rinktinę 1939-aisiais Kaune vykusiam trečiajam Europos krepšinio čempionatui. Jo, žaidžiančiojo trenerio, vedama Lietuvos rinktinė pelnė aukso medalius. Grįžęs į JAV, iki 54 metų žaidė krepšinį, dirbo kino studijoje „20th Century Fox“. 1989 m. paskutinį kartą buvo atvykęs į Lietuvą. Su žmona užaugino sūnų ir dukrą.

REKLAMA


Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 200 metų


ŽUVO PIRMOJI OREIVĖ


1819 m. liepos 6 d. Paryžiuje žuvo pirmoji pasaulyje moteris oreivė Sofi Blanšar. Gimė La Rošelyje 1778 m. kovo 25 d. Tapusi oreivystės pradininko Žano Pjero Fransua Blanšaro žmona, 1804 m. gruodžio 27 d. pirmą kartą pakilo oro balionu. Moteris, garsėjusi nervingumu ir baime važiuoti karieta, ore nurimdavo ir jusdavo palaimą. Noro skraidyti nesumenkino nei 1807 m. įvykusi nelaimė, kai jiedu su vyru patyrė avariją ir sutuoktinis smarkiai susižalojo galvą, nei vyro mirtis 1809-aisiais (ore patyręs širdies smūgį, oreivis iškrito iš gondolos ir po kurio laiko dėl patirtų traumų mirė).


S. Blanšar nebuvo pirmoji moteris, skridusi oro balionu, bet tapo pirmąja profesionalia oreive. Ji atliko daugybę savarankiškų skrydžių (įskaitant tolimus, pavojingus, virš jūros, Alpių kalnų), kelis kartus vos nežuvo, oro balionui nusileidus į pelkę, ežerą. S. Blanšar labai mėgo Napoleonas Bonapartas. Jo garbei ji rengė skrydžius šventinių renginių metu, kartą Italijoje iš oro žvalgė priešų pozicijas. Vėliau ja žavėjosi karalius Liudvikas XVIII. Oreivė žuvo per pasirodymą, oro balionui užsidegus nuo pirotechninių medžiagų, kurias ji naudojo vakarinių parodomųjų skrydžių metu. Netoli žemės moteris iškrito iš degančios gondolos, nukrito ant namo stogo ir mirė nuo patirtų traumų.


Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 20 metų


MIRĖ JONAS AVYŽIUS


1999 m. liepos 7 d. Vilniuje mirė rašytojas Jonas Avyžius. Gimė 1922 m. gegužės 16 d. Mėdginuose (Joniškio r.), mokėsi Joniškio gimnazijoje. 1940–1941 m. buvo „Valstiečių laikraščio“ korespondentas, karo metais dirbo tėvų ūkyje. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, 1944 m., buvo mobilizuotas į sovietų kariuomenę, dalyvavo kovose su vokiečiais Kurše. Pokario metais dirbo žurnalistu, vėliau tapo profesionaliu rašytoju. Ankstyvojoje kūryboje aukštino sovietų valdžią, vėliau sukūrė kur kas mažiau ideologizuotų kūrinių. Garsiausi romanai – „Į stiklo kalną“, „Kaimas kryžkelėje“, „Degimai“, „Sodybų tuštėjimo metas“, „Chameleono spalvos“. Taip pat parašė kūrinių vaikams. J. Avyžiaus kūryba sulaukė pripažinimo, buvo verčiama į kitas kalbas. 1996–1999 m. J. Avyžius buvo Seimo narys. Mirė eidamas 78 metus. Palaidotas Antakalnio kapinėse.


Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 510 metų


GIMĖ JONAS KALVINAS


1509 m. liepos 10 d. Prancūzijos Nuajono mieste gimė teologas, vienas iš reformacijos vadovų, kalvinizmo (vienos iš reformacijos krypčių) pradininkas Jonas Kalvinas. Studijavo Sorbonos, Buržo ir Orleano universitetuose, tapo teisės mokslų daktaru. Tuo metu katalikiškoje Europoje vyko reformacijos procesai, kuriuos įkvėpė vokietis Martynas Liuteris. Paveiktas šių idėjų, J. Kalvinas atsižadėjo katalikybės. Pradėjęs aplink save burti sekėjus, jis turėjo bėgti iš Prancūzijos, kur protestantai buvo persekiojami. Įsikūręs Šveicarijoje, reformacijos bastionu pavertė Ženevą.


Parengė reikšmingų teologijos darbų, garsiausias – „Krikščionių tikėjimo pagrindai“, įvedė naują liturgijos tvarką, giežtas bendruomenės gyvenimo taisykles. Visgi anksčiau persekiotas katalikų, reformatorius J. Kalvinas pats tapo nepakantus oponentams – jie buvo tremiami ar netgi baudžiami mirtimi. Miestiečiams pasipriešinus, jis kuriam laikui turėjo pasitraukti iš Ženevos į Strasbūrą, bet vėliau sugrįžo. Ženevos akademija tapo itin reikšmingu reformacijos sklaidos židiniu visoje Europoje. J. Kalvinas palaikė ryšius su Lietuvos didikais, per Mikalojų Radvilą Juodąjį ragino valdovą Žygimantą Augustą pereiti į reformatų pusę. Mirė 1564 m. gegužės 27 d. Ženevoje.