Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija

Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 30 metų


NEĮTIKĖTINA NAIKINTUVO KATASTROFA


1989 m. liepos 4 d. nevaldomas sovietų naikintuvas be piloto nuskriejo 901 km ir tik tada patyrė katastrofą. Šalia Lenkijos Kolobžego miesto, esančio prie Baltijos jūros, buvusioje sovietų aviacijos bazėje pulkininkas Nikolajus Skuridinas pakilo naikintuvu „MiG 23“. Mažiau nei po minutės orlaivį supurtė smūgis, greitis ėmė mažėti. Pilotas nusprendė katapultuotis. Leisdamasis su parašiutu, jis dar spėjo pamatyti, kaip naikintuvas lekia jūros link. Netrukus į orą pakilo du kiti naikintuvai. Jų pilotai jokių dingusio „MiG 23“ pėdsakų nepastebėjo ir nusprendė, kad lėktuvas nuskendo Baltijos jūroje. Tačiau viskas buvo ne taip.


Be piloto likęs „MiG 23“ tuo metu jau blaškėsi Rytų Vokietijos oro erdvėje. Kai jis pasiekė Vakarų Vokietiją, į orą pakilo du naikintuvai „F-15“ iš čia dislokuotos Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karo aviacijos bazės. Jų pilotai priartėjo prie nekviesto svečio ir nustatė, kad oro erdvėje yra sovietų karo lėktuvas be lakūno. Buvo nuspręsta jo nenumušti, nes lėktuvas skrido virš tankiai gyvenamos Vakarų Europos ir buvo baiminamasi, kad numuštas orlaivis krisdamas gali rėžtis į gyvenamuosius namus ar kitą vietą, kur yra žmonių. Kai galiausiai baigėsi degalai, „MiG 23“ nukrito ant gyvenamojo namo Belgijos Belegemo miestelyje. Žuvo tuo metu kavą verandoje gėręs devyniolikmetis vaikinas. Sovietų Sąjunga sumokėjo Belgijai 685 tūkst. JAV dolerių kompensaciją.

REKLAMA


Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 110 metų


GIMĖ JONAS BALYS


1909 m. liepos 2 d. Krasnavoje (greta Kupiškio) gimė vienas žymiausių Lietuvos tautosakininkų Jonas Balys. Mokėsi Kupiškio progimnazijoje, Panevėžio mokytojų seminarijoje. Studijavo Vytauto Didžiojo universitete, taip pat Austrijoje, Graco ir Vienos universitetuose. Vienoje apgynė daktaro disertaciją, stažavosi Suomijoje, o grįžęs į Lietuvą dėstė Vytauto Didžiojo, Vilniaus universitetuose, iki 1944 m. buvo Lietuvių tautosakos archyvo vedėjas. Kaupė ir sistemino tautosakos medžiagą, įkūrė ir redagavo leidinį „Tautosakos darbai“. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1948-aisiais išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). Vakaruose tęsė mokslinį darbą, parengė reikšmingų mokslo studijų, buvo aktyvus lietuvių išeivijos veikėjas. Nuo 1956 iki 1981 m. dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone. Mirė 2011-ųjų rugsėjo 9 d. JAV, sulaukęs 102 metų.


Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 20 metų


MIRĖ MARIJUS PJUZAS


1999 m. liepos 2 d. Bei Šore (Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Niujorko valstijoje), sulaukęs 78-erių, mirė amerikiečių rašytojas ir scenaristas Marijus Pjuzas, pasaulinę šlovę pelnęs savo knygomis apie mafiją. Gimė Niujorke imigrantų iš Italijos šeimoje 1920 m. spalio 15 d. Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo JAV karinėse oro pajėgose, vėliau studijavo Kolumbijos universitete, dirbo valdininku. 1963 m. atsidėjo tik literatūrinei veiklai. Pirmasis M. Pjuzo romanas „Tamsioji arena“ pasirodė 1955-aisiais. Jame aprašoma amerikiečių kario ir vokiečių merginos meilė pokarinėje Vokietijoje. Visgi labiausiai rašytoją išgarsino „Krikštatėvis“ ir kiti romanai, kuriuose atskleidžiama italų mafijos veikla. Pagal savo romanus M. Pjuzas rašė ir kino filmų scenarijus.


Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 70 metų


ĮSIGALIOJO APARTHEIDAS


1949 m. birželio 29 d. Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) uždraudus mišrias baltųjų ir juodaodžių santuokas, oficialiai pradėta taikyti tamsiaodžių diskriminavimo politika – apartheidas. PAR valdžia sukūrė sudėtingą rasinės segregacijos sistemą, kurios tikslas buvo žmones skirstyti į grupes pagal odos spalvą. Labiausiai privilegijuoti buvo baltieji, labiausiai diskriminuojami – juodaodžiai, o tarp šių dviejų grupių atsidūrę „spalvotieji“ buvo skirstomi į daugybę pogrupių (mulatus, indus, malajiečius ir kt.). Nuo odos spalvos priklausė žmogaus statusas visuomenėje. Pavyzdžiui, baltiesiems buvo teikiamos geriausios švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugos, „spalvotiesiems“ – ribotos, o juodaodžiams – tik minimalios.


Baltiesiems ir juodaodžiams skirti mokinio krepšeliai skyrėsi dešimteriopai. Ligoninės ir netgi greitosios pagalbos medikai rasinėms grupėms buvo ne tie patys. Juodaodžiai turėjo gyventi rezervacijose (bantustanuose) ar specialiuose miestų kvartaluose. Skirtingų rasių žmonėms buvo draudžiama turėti lytinių santykių. Juodaodžiai policininkai negalėjo suimti baltaodžių pažeidėjų. Miestuose autobusai ir netgi autobusų stotelės baltiesiems ir tamsiaodžiams buvo atskiros. Šalyje taip pat vyko nuolatinė tamsiaodžių kova už savo teises. Jos priešakyje daug metų buvo Afrikos nacionalinis kongresas, vadovaujamas Nelsono Mandelos. Apartheido sistema PAR galutinai panaikinta 1994 m.

REKLAMA


Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 130 metų


GIMĖ ŽANAS KOKTO


1889 m. liepos 5 d. Paryžiaus Mezon Lafito priemiestyje gimė vienas žymiausių XX a. prancūzų kultūros veikėjų, rašytojas, dailininkas, scenaristas ir režisierius Žanas Kokto. Jo tėvas, advokatas ir savamokslis dailininkas, nusižudė, kai sūnui buvo devyneri. Berniuką augino senelis – tikras melomanas, dailės ir muzikos mėgėjas. Būtent jam Ž. Kokto užaugęs buvo dėkingas už auklėjimą ir lavinimą. Žanas nuo mažens puikiai piešė, greitai sulaukė pripažinimo kaip gabus grafikas ir poetas, vėliau – ir kaip kitų meno sričių atstovas. Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo fronte sanitaru. Aktyviai kovojo prieš privalomąją karo tarnybą. Buvo biseksualus ir to neslėpė. Pirmoji ilgalaikė jo partnerė, rusų balerina Natalija Palej, pagimdė Ž. Kokto vaiką, bet jis mirė mažas. Vėliau menininkas gyveno su dailininku Eduaru Dermi. Mirė Miji la Forė 1963 m. spalio 11 d.