Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija

Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Balandžio 11 d. prieš 940 metų


NUŽUDYTAS ŠVENTASIS STANISLOVAS


1079 m. balandžio 11 d. Lenkijos karalius Boleslovas II Narsusis nužudė vyskupą Stanislovą, vėliau jis paskelbtas katalikų šventuoju. Stanislovas iš Ščepanovo gimė 1030 m. kilmingoje šeimoje. Tapo kunigu, nuo 1072 m. – Krokuvos vyskupu. Nėra aišku, dėl ko kilo kruvinas konfliktas tarp dvasininko ir karaliaus. Teigiama, kad vyskupas nuolat priekaištavo karaliui dėl blogo elgesio su valdiniais.


Anot kitos versijos, ginčas kilo valdovui ketinant nubausti kelias didikų žmonas, kurios buvo neištikimos savo vyrams, kol šie dalyvavo karo žygyje į Kijevą. Vyskupas stojo ginti moterų. Įsiutęs valdovas įsakė savo tarnams nužudyti vyskupą, aukojantį Mišias, tačiau tarnai nedrįso. Tada karalius esą pats įsiveržė į bažnyčią, nužudė vyskupą ir įsakė jo kūną ketvirčiuoti – nukirsti rankas ir kojas. Kunigai surinko palaikus ir palaidojo Vavelio katedroje Krokuvoje. Vėliau buvo sakoma, kad „už tai Lenkija susilaukė Dievo bausmės – suskilo į kelias dalis, kaip kad buvo sukapotas Stanislovo kūnas“. Porą šimtų metų Lenkija išties buvo susiskaldžiusi valstybė. 1253 m. popiežius Inocentas IV paskelbė Stanislovą šventuoju. Jis yra laikomas Lenkijos dangiškuoju globėju.

REKLAMA


Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Balandžio 11 d. prieš 140 metų


GIMĖ JONAS BILIŪNAS


1879 m. balandžio 11 d. Niūronyse (Anykščių r.) gimė rašytojas Jonas Biliūnas. Pirmasis jo mokytojas buvo kaimo daraktorius. Vėliau Jonas mokėsi Liepojos gimnazijoje, dar nebaigęs mokslų liko našlaitis. Vertėsi privačiomis pamokomis. Įstojo į Tartu (Dorpato) universiteto Medicinos fakultetą, bet už dalyvavimą studentų demonstracijose iš universiteto pašalintas. Gyveno įvairiuose miestuose, vertėsi privačiomis pamokomis, bendradarbiavo su laikraščių redakcijomis. Studijavo Leipcige, Ciuriche.


Rašytoją visą gyvenimą lydėjo nepritekliai. Susirgęs džiova, J. Biliūnas 1905 m. grįžo į Lietuvą. Tais pačiais metais išvyko gydytis į Zakopanę, vasaromis gyveno Lietuvoje. Rašė grožinės literatūros kūrinius, literatūros kritikos ir istorijos straipsnių, publicistikos. Rašytoją labiausiai išgarsino novelės „Žvaigždė“, „Kliudžiau“, „Ubagas“, „Brisiaus galas“, apysaka „Liūdna pasaka“. J. Biliūnas mirė sulaukęs vos 28 metų, 1907 m. gruodžio 8 d. Zakopanėje (Lenkija). 1953 m. palaikai perkelti į Lietuvą ir palaidoti Liudiškių piliakalnyje greta Anykščių.


Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Balandžio 11 d. prieš 110 metų


ĮKURTAS TEL AVIVAS


1909 m. balandžio 11 d. įkurtas Izraelio didmiestis Tel Avivas (pavadinimas, išvertus iš hebrajų kalbos, reiškia „Pavasario kalva“). Jis atsirado tuomet turkų valdytoje Palestinoje kaip žydų naujakurių, tuo metu vykusių daugiausia iš Europos, priėmimo centras. Tel Avivas tapo senovinio, daugiausia arabų gyvenamo Jafos uostamiesčio priemiesčiu. 1949 m. Jafa prijungta prie Tel Avivo, dabar tai vienas miestas. Šiuo metu Tel Avive gyvena 445 tūkst. žmonių, o „Gush Dan“ vadinamoje keliolikos miestų aglomeracijoje – apie 3,2 mln. gyventojų. Tel Avivas yra jaunatviškiausias, pramogomis garsėjantis Izraelio didmiestis. Žydai dažnai sako: „Jeruzalė meldžiasi, Haifa dirba, o Tel Avivas šoka.“

Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Balandžio 9 d. prieš 30 metų


SKERDYNĖS TBILISYJE


1989 m. balandžio 9 d. naktį Gruzijos (dabar – Sakartvelas) sostinėje Tbilisyje Sovietų Sąjungos kariuomenės ir milicijos daliniai žiauriai numalšino nepriklausomybės šalininkų mitingą. Tuo metu jau buvo prasidėjęs laipsniškas SSRS irimas. Gruzijoje, kaip ir Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir kai kuriose kitose tuometinės Sovietų Sąjungos respublikose stiprėjo nepriklausomybės siekis.


Gruzijoje taip pat brendo etninis konfliktas tarp gruzinų ir abchazų. Abchazija turėjo autonomiją, bet didžiąją dalį jos gyventojų sudarė gruzinai. Kovo 18 d. abchazų tautinis susirinkimas pareikalavo Abchaziją atskirti nuo Gruzijos ir paversti nepriklausoma sovietine respublika. Gruzijoje kilo protesto mitingų, išėję į gatves žmonės reikalavo šalies nepriklausomybės ir teritorinio vientisumo išsaugojimo. Vienas tokių mitingų, kuriame apie pusę dalyvių sudarė moterys, surengtas Tbilisyje. Žmonės skandavo šūkius „Sovietų Sąjunga – tautų kalėjimas!“, „Šalin rusiškąjį imperializmą!“ Mitinge dalyvavo gruzinų dvasininkų, dešimtūkstantinė minia kartu kalbėjo „Tėve mūsų“.


Balandžio 9 d. naktį mitinguotojus atakavo (oficialiai – pabandė išstumti iš aikštės) Sovietų Sąjungos kariuomenės oro desanto, motorizuotųjų pėstininkų, vidaus kariuomenės Dzeržinskio divizijos pulko kariai, iš Permės ir Voronežo (Rusija) atsiųsti OMON daliniai, Gorkio (dabar – Žemutinis Nagardas) milicijos mokyklos kursantai (iš viso 2350 karių ir pareigūnų). Gruzijos milicija skerdynėse nedalyvavo. Buvo naudojamos dujos „Čeriomucha“, guminės lazdos, šaunamieji ginklai, o daugiausia sužeidimų žmonės patyrė nuo kareiviškų kastuvėlių. Žuvo 21 protestuotojas (17 moterų ir 4 vyrai), šimtai buvo sužeista.

REKLAMA


Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Balandžio 9 d. prieš 410 metų


MORISKŲ IŠVARYMAS IŠ ISPANIJOS


1609 m. balandžio 9 d. prasidėjo moriskų – katalikybę priėmusių buvusių musulmonų išvarymas iš Ispanijos. Nors XV a. pabaigoje, kai Ispanija likvidavo paskutinę musulmonišką valstybę Pirėnų pusiasalyje – Granados emyratą, musulmonams buvo garantuota tikėjimo laisvė mainais į lojalumą Ispanijos valdovams, jau netrukus buvo pradėta maurus versti (dažnai prievarta) katalikais, jų teisės buvo vis labiau ribojamos, neleista duoti vaikams arabiškų vardų, kalbėti arabiškai ir netgi lankytis tradicinėse rytietiškose pirtyse.


1515–1516 m. karaliaus sprendimu maurai buvo priversti krikštytis arba palikti šalį. Bet ir apsikrikštiję maurai (moriskai) buvo laikomi įtartinais, nelojaliais, kaltinami slapta išpažįstantys islamą, dažnai tapdavo inkvizicijos taikiniu. Neapsikentę moriskai 1568–1571 m. sukilo prieš Ispanijos valdžią. Po sukilimo daugybė moriskų buvo ištremti iš pietų Ispanijos ir išblaškyti po visą karalystę.


1609 m. karalius Pilypas III nusprendė galutinai išspręsti moriskų klausimą. Jie buvo išvaryti iš šalies, leista pasiimti tik kilnojamąjį turtą. Pasilikti leista tik vaikams iki 16 metų, kuriems paskirti globėjai ispanai. Iš viso ištremta 275 tūkst. žmonių. Tremtiniai turėjo patys sumokėti už kelionę laivu. Dalis pasitraukė į Italiją, Prancūziją, Ameriką, o dauguma, apie 75 proc., išvyko į Šiaurės Afriką ir ten vėl atsivertė į islamą.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)