Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija

Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 80 metų


IŠRASTAS KOPIJAVIMO APARATAS


1938 m. spalio 22 d. amerikiečių išradėjas Česteris Karlsonas pirmąkart pademonstravo savo išrastą dokumentų kopijavimo aparatą. Fizikui pagal išsilavinimą ir advokatui pagal profesiją Č. Karlsonui elektrografija buvo ne verslas, o hobis. Tačiau būtent šiam pomėgiui išradėjas skyrė net 17 metų. Kai jis pademonstravo, kaip elektrografinis įrenginys padaro popieriaus lape išspausdinto teksto kopiją, daugelis šį išradimą vadino neperspektyviu.


Skeptikams kliuvo aparato griozdiškumas ir tai, kad milteliai dažnai ištepdavo lapus. Išradėjas, elektrografinį kopijavimo aparatą patentavęs 1942 m., ilgai ir nesėkmingai bandė savo idėją įpiršti verslininkams. Tačiau niekas nenorėjo imtis aparato tobulinimo ir masinės gamybos. Galų gale 1944-aisiais Batelio institutas Ohajo valstijoje Č. Karlsoną pakvietė tobulinti įrenginio. Vėliau jis buvo pavadintas kseroksu. „Xerox“ korporacija iki šiol yra viena iš pasaulio kopijavimo įrenginių gamybos lyderių. 1948 m. prekyboje pasirodė pirmieji pusiau automatiniai, o 1959-aisiais – visiškai automatizuoti kopijavimo aparatai. Č. Karlsonas mirė 1968 m.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 30 metų


SĄJŪDŽIO STEIGIAMASIS SUVAŽIAVIMAS


1988 m. spalio 22 ir 23 d. Vilniuje vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas. Sąjūdžio įkūrimo data laikoma 1988 m. birželio 3 d., kai Lietuvos mokslų akademijos salėje Vilniuje susirinkę pusė tūkstančio visuomenės veikėjų, intelektualų išrinko Sąjūdžio iniciatyvinę grupę. Kur kas didesnis, visuomenėje didelio atgarsio sulaukęs renginys buvo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, vykęs spalį Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose. Į suvažiavimą susirinko daugiau nei tūkstantis delegatų iš visos Lietuvos, svečių iš Latvijos, Estijos ir kitų kraštų.


„Pagaliau supratom, kad vargas tautoms, kurių istorija ir atmintis nutyla arba sako netiesą, kurių kalba ir dvasia, išstumtos į gyvenimo pašalę, liūdnai ir beviltiškai vysta, kurių suverenitetą bei valstybinį savarankiškumą ir toliau negailestingai trupina stambiosios socialistinės monopolijos, neregėta ūkinio, politinio ir kultūrinio gyvenimo centralizacija. Todėl ir esame čia, kad ištartumėm sau ir kitiems: toliau taip negali ir neturi būti“, – įžanginės kalbos metu sakė poetas Justinas Marcinkevičius. Sąjūdis tada dar atvirai nekėlė siekio atkurti Lietuvos nepriklausomybę.

REKLAMA


Apie tai viešai prabilta po kelių mėnesių – 1989 m. vasario 16 d. Pirmosios Sąjūdžio suvažiavimo dienos vakare delegatai, nešini deglais, patraukė į Katedros aikštę, kur vyko mitingas ir tautinis vakaras. Susirinkusieji su didžiuliu džiaugsmu sutiko žinią, kad tuometės valdžios sprendimu tikintiesiems grąžinama Vilniaus arkikatedra ir Šv. Kazimiero bažnyčia. Suvažiavimas tapo galinga siekti laisvės pasiryžusios lietuvių tautos vienybės išraiška.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 160 metų


PIRMĄKART VIEŠAI ŠOKTAS KANKANAS


1858 m. spalio 21 d. Paryžiuje pirmą kartą teatro scenoje viešai šoktas kankanas. Privačiuose vakarėliuose šis šokis šoktas jau nuo 1830-ųjų. Kankanas kildinamas iš kadrilio ir juodaodžių šokių. Ilgą laiką šis šokis, pasižymintis dideliais apnuogintų šokėjų kojų mostais ir pakeltų sijonų kedenimu, buvo laikomas nepadoriu. Tačiau būtent kankanas tapo daugelio Paryžiaus kabaretų vizitine kortele. Kankano šokėjas kitos prancūzės dažniausiai laikė pasileidėlėmis, vis dėlto šis šokis įkvėpė daugybę menininkų.


Kankanas tapo dažnos prancūzų klasikinės operetės dalimi (bene garsiausias epizodas, kuriame šokamas kankanas, – Žako Ofenbacho operetės „Orfėjus pragare“ finalas). Kankano šokėjas daugybėje paveikslų yra įamžinęs prancūzų dailininkas Anri de Tulūzas-Lotrekas.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 440 metų


VENDENO KAUTYNĖS


1578 m. spalio 21 ir 22 d., Livonijos karo metu, jungtinė Lietuvos ir Lenkijos valstybės ir Švedijos kariuomenė Vendeno kautynėse sutriuškino Rusijos pajėgas. Dar 1577-aisiais Rusijos kariuomenė buvo užėmusi Vendeno pilį (nuotraukoje) ir miestą (dabar tai Cėsių miestas Latvijoje) ir žiauriai nužudė daugumą jo gyventojų. Livonija tuo metu buvo Lenkijos ir Lietuvos valstybės vasalė. Į Livonijos teritoriją kėsinosi Rusija, norėjusi gauti prieigą prie Baltijos jūros. Į karą įsitraukė ir Švedija – stojo į Lietuvos ir Lenkijos pusę. 1578 m. vasarą rusai nesėkmingai bandė šturmuoti Cėsis.


Rudenį rusų kariuomenė vėl artėjo prie miesto, tačiau ją pasitiko jungtinės lietuvių, lenkų ir švedų pajėgos, vadovaujamos Andriaus Sapiegos ir Giorano Bojės. Jos buvo sudarytos iš profesionalių karių, skirtingai nei Ivano Golicyno vadovaujamos Rusijos pajėgos. Sąjungininkų puolimas buvo staigus. Rusų pajėgose buvę totorių raiteliai neatlaikė sąjungininkų atakos ir pabėgo iš mūšio lauko. Mūšis truko iki vakaro. Nakčiai rusai įsitvirtino vežimais apsuptoje stovykloje. Auštant sąjungininkai vėl puolė rusus ir juos galutinai sutriuškino. Rusų artileristai, nenorėdami patekti į nelaisvę, pasikorė. Caro Ivano Rūsčiojo kariuomenei patyrus triuškinamą pralaimėjimą, Lenkijos ir Lietuvos kariuomenė, vadovaujama karaliaus Stepono Batoro, įsiveržė į Rusijos teritoriją.

REKLAMA


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 80 metų


IŠRASTAS NAILONAS


1938 m. spalio 24 d. amerikiečių chemijos pramonės kompanija „DuPont“ sukūrė naują sintetinę medžiagą – nailoną. Šis dirbtinis pluoštas, gaminamas ir poliamidų, sukėlė tikrą revoliuciją drabužių pramonės ir įvairių dirbinių gamybos srityse. Iš nailono pasiūti gaminiai pasižymi stiprumu, tamprumu, atsparumu dilimui ir kitomis naudingomis savybėmis. Iš nailono gaminami įvairūs drabužiai (apsiaustai, striukės, liemenės, kojinės ir kt.), tinklai, filtrai, šepečiai, dantų šepetėliai, maišai, laidų izoliacijos elementai ir daugybė kitos produkcijos. Nailono atsiradimu ypač patenkintos buvo moterys, mat gavo galimybę vietoj gana lengvai plyštančių šilkinių kojinių pirkti pigesnes ir atsparesnes nailonines. Tiesa, iš pradžių jos buvo gana brangios ir laikomos deficitu. Savo mylimąją norintis pamaloninti vyras dažnai stengdavosi jai padovanoti nailonines kojines.



Panašios naujienos:


Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris