Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija

Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Liepos 1 d. prieš 30 metų
ATIDARYTAS KAUNO ORO UOSTAS


1988 m. liepos 1 d. Karmėlavoje pradėjo veikti naujas Kauno oro uostas, įrengtas buvusios sovietų karinės bazės teritorijoje. Anksčiau Kauno oro vartais buvo laikytas senasis oro uostas Aleksote. Ilgą laiką Kauno oro uostas labiausiai specializavosi kaip krovininis, keleivių srautai čia buvo gana maži. Bet dabar Kauno oro uostas (tarptautinis IATA kodas: KUN) jau yra labai reikšmingas keleivinio oro transporto mazgas. Pagal keleivių srautus (2017 m. – 1 mln. 186 tūkst.) jis yra ketvirtas Baltijos šalyse (po Rygos, Vilniaus ir Talino oro uostų). Kauno oro uostas užima 438 hektarų plotą, jo kilimo ir tūpimo tako ilgis 3250 m. 2018 m. iš Kauno lėktuvu galima pasiekti įvairius Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Airijos, Nyderlandų, Danijos, Lenkijos, Ispanijos, Italijos, Bulgarijos, Graikijos, Kipro, Izraelio oro uostus.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Liepos 3 d. prieš 120 metų
SANTJAGO KAUTYNĖS


1898 m. liepos 3 d. Karibų jūroje prie pietrytinių Kubos krantų, netoli Santjago de Kubos uosto, įvyko bene svarbiausias 1898 m. vykusio Ispanijos ir JAV karo jūrų mūšis. Tų metų gegužę iš Ispanijos atvykusi šešių laivų eskadra, vadovaujama admirolo Paskalio Serveros, sustojo Santjago de Kubos uoste ir buvo iš jūros blokuota amerikiečių eskadros, vadovaujamos admirolo Viljamo Tomo Sampsono. Ispanai kartu su sausumos pajėgomis gynė miestą, kurį puolė pakrantėje išsilaipinęs amerikiečių karių desantas, remiamas Kubos partizanų. Galiausiai P. Servera iš Ispanijos gavo įsakymą išplaukti į jūrą ir bet kokia kaina prasiveržti į Havaną. Jūroje šeši ispanų laivai stojo į mūšį su šešiais amerikiečių laivais. Ispanų laivai buvo greitesni, manevringesni, bet amerikiečių laivai turėjo geresnę artileriją ir profesionalesnes įgulas. JAV pajėgos šventė aiškią pergalę – visi priešo laivai buvo nuskandinti, žuvo 323 ispanų jūrininkai, 151 buvo sužeistas. Amerikiečiai neteko tik vieno kario, dar dešimt buvo sužeisti. Tai buvo vienas iš lemtingų karo, kuriame JAV įveikė Ispaniją, epizodų.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Liepos 3 d. prieš 30 metų
NUMUŠTAS KELEIVINIS LĖKTUVAS


1988 m. liepos 3 d. oro bendrovės „Iran Air“ keleivinis laineris, skridęs iš Irano sostinės Teherano į Dubajų (Jungtiniai Arabų Emyratai), trumpam nusileido Bandare Abase, Irane). Pakilęs iš oro uosto tęsti skrydžio, laineris virš Persijos įlankos buvo numuštas zenitine raketa, paleista iš JAV kreiserio „Vincennes“. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad amerikiečių kariai palaikė iš Bandare Abaso oro uosto (kuriame bazavosi ne tik keleiviniai, bet ir kariniai Irano lėktuvai) kylantį orlaivį kariniu lėktuvu. Be to, skrydžio metu laineris nusuko nuo maršrutiniams keleiviniams lėktuvams numatyto koridoriaus ir priartėjo prie JAV kreiserio. Įtampa buvo didelė – vos prieš metus Persijos įlankoje Irano karo lėktuvas atakavo JAV karo laivą, tada 37 amerikiečiai žuvo. Šį sykį amerikiečių kariai 11 kartų bandė užmegzti radijo ryšį su lėktuvu, kad patikslintų jo tapatybę, tačiau atsakymo negavo. Neatlaikę įtampos ir iki galo neidentifikavę taikinio, amerikiečiai paleido zenitines raketas. Žuvo 274 keleiviai (tarp jų – 66 vaikai) ir 16 įgulos narių. Daugelis aukų buvo iraniečiai. 1996 m. JAV išmokėjo žuvusiųjų artimiesiems 61,8 mln. dolerių kompensaciją.

REKLAMA


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Liepos 2 d. prieš 240 metų
MIRĖ ŽANAS ŽAKAS RUSO


1778 m. liepos 2 d. Ermenovilyje (netoli Paryžiaus), eidamas 67 metus mirė šveicarų kilmės prancūzų filosofas, rašytojas, politikos teoretikas, kompozitorius, botanikas Žanas Žakas Ruso. Jis gimė 1712 m. birželio 28 d. Ženevoje (Šveicarija). Tėvas buvo apsišvietęs laikrodininkas ir šokių mokytojas, mama mirė jauna. Berniukas daug skaitė, mokėsi įvairų amatų, dirbo notaro padėjėju. Būdamas šešiolikos, paliko namus. Daug klajojo po Šveicariją, Italiją, Prancūziją, buvo jaunos našlės madam de Varan globotiniu. Vertėsi atsitiktiniais uždarbiais, dirbo liokajumi, namų mokytoju. Vedė neišsilavinusią stačiokę viešbučio tarnaitę, susilaukė penkių vaikų, bet visus juos atidavė į našlaičių prieglaudą. Jis teigė, kad neturėjo lėšų išmaitinti atžalų, be to, jie trukdė dirbti. Ž. Ž. Ruso tapo natų perrašinėtoju, pats ėmė kurti muzikinius kūrinius, operas. Į jo kūrybą atkreipė dėmesį Prancūzijos karališkųjų rūmų aplinkos žmonės. Taip pat Ž. Ž. Ruso garsėjo kaip puikus pašnekovas, turintis įdomių idėjų, sumanymų, filosofinių ir politinių įžvalgų. Civilizacijos įtaką žmonijos raidai jis laikė neigiama, gėrio ragino ieškoti gamtoje ir jausmais vadovautis labiau nei protu. Ž. Ž. Ruso tapo populiariu Paryžiuje žmogumi. Jis turėjo daugybę draugų, globėjų ir ne ką mažiau oponentų. Audringai ir nevienareikšmiškai Paryžiuje buvo priimtas jo romanas – traktatas „Emilis, arba Apie auklėjimą“. Ž. Ž. Ruso pasisakė už diferenciacijos tarp skirtingų luomų žmonių naikinimą, lygybę, ir teigė, kad kiekvienas žmogus turi mokėti kokį nors amatą ir duoną privalo užsidirbti pats. Ž. Ž. Ruso kūrybinis palikimas gausus ir reikšmingas iki šiol.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija

Bernardo Aleknavičiaus nuotrauka. epaveldas.lt


Liepos 6 d. prieš 90 metų
GIMĖ JANINA DEGUTYTĖ


1928 m. liepos 6 d. Kaune gimė poetė Janina Degutytė. Labiausiai ji žinoma kaip jautri romantikė ir vaikų poetė, išleidusi dešimtis poezijos rinkinių. J. Degutytės gyvenimas buvo nelengvas – mergaitės labai mylėtas tėvas buvo nušautas Antrojo pasaulinio karo metais, mama smarkiai gėrė. Nuo jaunystės J. Degutytę kamavo rimti širdies sutrikimai, neretai ji ilgam atguldavo į ligos patalą. Visgi 1948 m. J. Degutytė baigė gimnaziją Kaune, o 1955 m. – lituanistikos studijas Vilniaus universitete. 1955–1958 m. mokytojavo Tauragėje, Nemenčinėje. 1958 m. apsigyveno Vilniuje, dirbo grožinės literatūros leidykloje redaktore. 1957 m. poetė pradėjo spausdinti eilėraščius periodiniuose leidiniuose, o pirmasis poezijos rinkinys „Ugnies lašai“ išleistas 1959 m. Be poezijos rinkinių suaugusiesiems, daugelio lietuvių namų bibliotekose rastume ir poetės eilėraščių, pasakų vaikams rinkinių – „Baltas gulbės sostas“, „Pelėdžiuko sapnas“ ir kitus. 1988 m. pasirodė poetės raštų dvitomis, jo visą antrąjį tomą sudaro kūriniai vaikams. J. Degutytės kūrinių išversta į prancūzų, vokiečių, anglų, švedų, lenkų, latvių, slovakų, ispanų kalbas. Ji pati išvertė į lietuvių kalbą rusų, austrų, belgų poetų kūrinių. Poetė mirė 1990 m. vasario 8 d. Iki Lietuvos nepriklausomybės, kurios ji labai laukė, paskelbimo buvo likę vos kiek daugiau nei mėnuo. Palaidota Vilniuje, Antakalnio kapinėse.

REKLAMA


Parengė Manvydas VITKŪNAS


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ