Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija

Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 220 metų
MIRĖ DŽOVANIS DŽAKOMAS KAZANOVA


1798 m. birželio 4 d. Dukso (dab. Duchcovo) pilyje (dab. Čekijoje) mirė meilės nuotykiais išgarsėjęs italų avantiūristas, prancūziškai rašęs publicistas Džovanis Džakomas Kazanova. Jis gimė Venecijoje aristokratų šeimoje 1725 m. balandžio 2 d. Jaunystėje studijavo teisę, vėliau įstojo į seminariją. Iš jos klierikas Dž. Dž. Kazanova buvo pašalintas, kai paaiškėjo jo meilės nuotykiai. Avantiūrizmu pagarsėjęs vyrukas leidosi keliauti, aplankė Neapolį, Romą, Paryžių, Stambulą. Iš Turkijos grįžęs į Italiją, Venecijoje pateko į kalėjimą dėl bedieviškų kalbų. Jam pavyko pasprukti. Atsidūręs Paryžiuje, pasiskelbė magijos žinovu, tapo vakarėlių liūtu, užkariavo daugybės damų širdis. Jam rūpėjo ne meilė, o seksas. Suviliojęs vieną moterį, Dž. Dž. Kazanova ją greitai palikdavo ir ieškodavo naujos partnerės. Plačiai sklido kalbos apie jo ypatingą seksualinę energiją ir meistriškumą lovoje. Iš Paryžiaus Dž. Dž. Kazanova atvyko į Berlyną, čia jį priėmė pats imperatorius Frydrichas II Didysis. Dž. Dž. Kazanova blaškėsi po įvairias šalis, įsiveldavo į vis naujus meilės nuotykius, dvikovas ir neįtikėtinas avantiūras. Grįžęs į Veneciją, tapo inkvizicijos slaptuoju agentu, o Čekijoje kunigaikščio Valdštejno pilyje užsiėmė alchemija. Jau po Dž. Dž. Kazanovos mirties buvo išspausdinti jo memuarai, laikomi vertingais to meto Europos aukštuomenės kasdienio gyvenimo liudijimais. Dž. Dž. Kazanova nebuvo vien seksualinio alkio kamuojamas avantiūristas – jo memuaruose galima rasti ir įdomių filosofinių pasvarstymų. Tačiau Kazanovos vardu, tapusiu bendriniu žodžiu, pirmiausia apibūdinamas vyras, dažnai keičiantis partneres ir lytinius santykius vertinantis kur kas labiau nei patį meilės jausmą.

REKLAMA


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 30 metų
MIRĖ RADŽAS KAPURAS


1988 m. birželio 2 d. Delyje, sulaukęs 63-ejų, mirė vienas garsiausių indų kino aktorių ir režisierių Ranbiras Radžas Kapuras. Jis gimė 1924 m. gruodžio 14 d. Pešavare (dab. Pakistane). Tėvas taip pat buvo žinomas aktorius, teatro vadovas. Būdamas vienuolikos, tėvo teatre karjerą pradėjo ir Radžas Kapuras (būtent šiuo vardu jis žinomas visame pasaulyje). Tačiau jam kur kas labiau norėjosi vaidinti ne teatre, o kine, todėl dar paauglystėje jis išvyko į Bombėjų ir pradėjo dirbti kino aktoriumi studijoje „Bombay Talkies“. Uždirbtus pinigus investavo į savo studiją. 1947 m. pasirodė ir pripažinimo sulaukė paties R. Kapuro režisuotas filmas „Deginanti aistra“. Iš viso R. Kapuras vaidino 70 filmų, režisavo 10, prodiusavo 17, o vienam filmui parašė scenarijų.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 20 metų
KATASTROFA VOKIETIJOJE


1998 m. birželio 3 d. Vokietijoje, Žemutinėje Saksonijoje, netoli Ešedės gyvenvietės, įvyko didžiulė geležinkelio katastrofa. Bendrovės „Deutsche Bahn“ greitasis traukinys, vykęs iš Miuncheno į Hamburgą, patyrė avariją, kai nutrūko vieno aširačio bandažas. Jis pramušė vagono grindyse skylę. Traukiniui skriejant 200 km/val. greičiu, dėl atitrūkusių bandažo dalių kai kurie vagonai nulėkė nuo bėgių. Keli vagonai šonu rėžėsi į gelžbetoninio tilto konstrukcijas. Tiltas griuvo, žuvo du prie jo dirbę kelininkai. Galiausiai dalis vagonų atitrūko nuo lokomotyvo, daugelis užlėkė vienas ant kito. Iš viso žuvo 101 žmogus, 88 buvo sužeisti.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 170 metų
GIMĖ POLIS GOGENAS


1848 m. birželio 7 d. Paryžiuje gimė prancūzų tapytojas Polis Gogenas. Paauglystėje tapo junga, vėliau buvo prekybos laivyno jūreivis ir pamatė daugybę atokių pasaulio kampelių. Pietų Amerikoje išvystos indėnės nuogomis krūtinėmis, visiškai dėl to nesivaržančios, paliko Poliui didžiulį įspūdį ir atsispindėjo vėlesniuose jo kūriniuose. Būdamas 23-ejų, grįžo į Paryžių ir sėkmingai užsiėmė verslu, netgi tapo bankininku. Tačiau didžiąją dalį pajamų jis skirdavo paveikslams pirkti ir kolekcionuoti, o 1883 m. metė verslą, paliko žmoną su penkiais vaikais ir profesionaliai užsiėmė tapyba. Išvyko į Taitį ir atsidavė kūrybai bei nevaržomiems santykiams su vietos moterimis. „Europoje seksas yra meilės padarinys, o Okeanijoje meilė yra sekso padarinys. Kuris kelias yra teisingesnis?“ – svarstė savo dienoraštyje tapytojas. Persisotinęs seksualinių nuotykių, P. Gogenas išsirinko vieną vietinę merginą nuolatine partnere ir susilaukė su ja sūnaus. Kuriam laikui grįžęs į Prancūziją, toliau tapė. Surengė aukcioną ir pardavė savo darbus. Už gautus pinigus išvyko į Taitį, tačiau savo žmoną rado ištekėjusią už kito. Susiradęs naujų partnerių, toliau kūrė, nuolat konfliktavo su prancūzų kolonijine valdžia ir misionieriais. Pagrindinis jo kūrinių motyvas – gamtos ir žmogaus vienovė. 1893 m. P. Gogenas dar kartą grįžo į Paryžių. Nuskurdęs ir nualintas sifilio, nesėkmingai bandė nusižudyti. Galų gale 1901-aisiais įsikūrė vienoje iš Markizo salų. Ten iš lapų suręstoje ir pornografiniais piešiniais padabintoje trobelėje mirė 1903 m. gegužės 8 d. Jo paveikslai šiandien kainuoja milijonus eurų.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 1 800 metų
NUŽUDYTAS IMPERATORIUS MAKRINAS


218 m. birželio 8 d. Kapadokijoje (dab. Rytų Turkijoje) nužudytas Romos imperatorius Markas Opelijus Makrinas. Jis gimė apie 165 m. kilmingoje šeimoje Romos Cezarėjos Mauretanijos provincijoje (dab. Alžyro teritorijoje). Jaunystėje tapo teisininku, gabiu advokatu. Jį į tarnybą pakvietė vienas aukščiausių Romos pareigūnų, pretorių prefektas Plautianas. Vėliau imperatorius Karakala paskyrė Makriną savo asmeninių valdų prokuratoriumi. Manoma, kad būtent Makrinas 217 m. surengė sąmokslą ir Karakala buvo nužudytas. Naujuoju imperatoriumi 217 m. balandžio 11 d. tapo Makrinas, o jo sūnus Diadumenianas paskelbtas cezariu ir Romos jaunimo vadovu. Makrinas pradėjo populiarias socialines ir ekonomines reformas, bet į aukštus postus dažnai skyrė netinkamus žmones. Jam taip pat nesisekė kariauti su Partų valstybe. Makrinas labai sumažino algas legionieriams ir galiausiai sulaukė maišto. Imperatorius buvo suimtas ir vežamas kaip paprastas nusikaltėlis vežėčiose. Išgirdęs, kad nužudytas jo sūnus Diadumenianas, Makrinas labai sielvartavo ir surištomis rankomis šoko iš vežėčių, kai šios važiavo palei tarpeklį, tačiau tik susilaužė raktikaulį. Netrukus priėjęs karys nužudė imperatorių, o jo kūnas buvo paliktas irti pakelėje. Naujuoju imperatoriumi tapo Heliogabalas.

REKLAMA


Parengė Manvydas VITKŪNAS


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ