Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija

Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 120 metų
PRASIDĖJO ISPANIJOS–JAV KARAS


1898 m. balandžio 21 d. prasidėjo Ispanijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karas. Amerikiečiai XIX a. pabaigoje aktyviai siekė perimti ir kontroliuoti kuo daugiau kadaise galingos Ispanijos kolonijinių valdų. JAV vadovai sumaniai pasinaudojo antiispaniškomis nuotaikomis Kuboje, Filipinuose ir kitose Ispanijos valdose bei žadėjo paremti šių kraštų nepriklausomybę.


Tuo metu čia jau buvo prasidėję vietos gyventojų sukilimai prieš ispanų valdžią. 1898 m. balandžio 15 d. Kubos Havanos uoste neaiškiomis aplinkybėmis buvo susprogdintas amerikiečių karo laivas „Maine“. Dėl šio incidento JAV apkaltino Ispaniją. Vašingtonas pateikė Madridui ultimatumą – reikalavo, kad Ispanija atsisakytų Kubos.


Balandžio 21 d. prasidėjo karo veiksmai. Amerikiečių karo laivai blokavo Kubos pakrantes, skandino ispanų karo laivus, o saloje išsilaipinusios JAV sausumos pajėgos padėjo Kubos sukilėliams sutriuškinti ispanų pajėgas. Iki vasaros pabaigos amerikiečiai, palaikomi vietos sukilėlių, palaužė Ispanijos pajėgų pasipriešinimą ir Puerto Rike bei Filipinuose.


Per pusketvirto mėnesio trukusį karą amerikiečiai neteko 2 446, ispanai – 2 159 karių. Dar 5 438 amerikiečiai ir net 53 440 ispanų mirė nuo ligų. JAV pajėgos įsitvirtino Kuboje (ji paskelbta nepriklausoma valstybe), Puerto Rike ir Guame (iki šiol jie – JAV valdos), Filipinuose. Ispanija neteko paskutinių valdų Lotynų Amerikoje ir Ramiojo vandenyno baseine.

REKLAMA


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 600 metų
BAIGĖSI KONSTANCO SUSIRINKIMAS


1418 m. balandžio 22 d. Konstance (Pietų Vokietijoje) baigėsi visuotinis Katalikų Bažnyčios susirinkimas, prasidėjęs 1414 m. Jo iniciatorius buvo Vokietijos valdovas Zigmantas I. Į susirinkimą atvyko apie 600 dalyvių. Pagrindinis jo tikslas buvo nutraukti Bažnyčios susiskaldymą, mat tuo metu veikė net trys popiežiai – Grigalius XII (Romoje), Jonas XXIII (Pizoje) ir Benediktas XIII (Avinjone). Susirinkimo metu Grigalius XII ir Jonas XXIII atsistatydino, o Benediktas XIII buvo atskirtas nuo Bažnyčios.


Naujuoju popiežiumi išrinktas Martynas V. Susirinkime dalyvavo čekų teologas, reformatorius Janas Husas, taip pat į jį jėga buvo atgabentas Jeronimas Prahiškis. Abu jie apkaltinti erezija, suimti ir sudeginti ant laužo.


Netrukus Čekijoje prasidėjo neramumai, peraugę į 1419–1434 m. vykusius husitų karus. Susirinkime buvo sprendžiami ir Lietuvai labai svarbūs klausimai dėl Žemaitijos priklausomybės ir krikšto. Į Konstancą atvyko Lietuvos ir Lenkijos atstovai bei daugmaž 60 pakrikštytų Žemaitijos bajorų. Susirinkimas paliko Žemaitiją politiškai pavaldžią Vokiečių ordinui, tačiau teisę ją krikštyti suteikė Vytautui ir Jogailai. 1417 m. buvo įsteigta Žemaičių vyskupija.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 20 metų
MIRĖ KARLOSAS KASTANEDA


1998 m. balandžio 27 d. Los Andžele nuo vėžio mirė iš Peru kilęs antropologas, rašytojas Karlosas Kastaneda. Jis išgarsėjo parašęs 12 grožinės literatūros knygų apie savo pažintį su Meksikos jaki genties indėnų šamanu donu Chuanu Matusu. Knygose aprašoma tradicinė indėnų filosofija, šamanizmo praktikos.


Pasakojama pirmuoju asmeniu. Knygų siužetas ir pasakojimo stilius, einant laikui, kinta: pirmosiose knygose K. Kastaneda vaizduoja save kaip skeptiškai nusiteikusį antropologijos studentą, tiriantį menkai civilizuotus indėnus, vėlyvosiose knygose yra daug misticizmo, fantastinių išgyvenimų, o donas Chuanas vaizduojamas kaip tikrasis dvasios mokytojas.


Nors pats K. Kastaneda teigdavo, kad jo aprašomi įvykiai ir indėnų praktikos – autentiški, kai kurie antropologai mano, kad daugelis dalykų yra tiesiog išgalvoti, todėl knygos turėtų būti nagrinėjamos kaip grožinės literatūros kūriniai, o ne moksliniai tyrimai. K. Kastanedos kūryba padarė didelę įtaką Vakarų jaunimo kultūrai XX a. pabaigoje.


Kelios knygos yra išverstos į lietuvių kalbą. K. Kastanedos asmeninis gyvenimas – apipintas mistikos, kaip ir kūryba. Nėra tiksliai žinoma net jo gimimo data ir vieta (vienais duomenimis – 1925 m., Peru, kitais – 1931 m., Brazilija). Neaišku, ką jis veikė iki tol, kol emigravo iš Peru į Jungtines Amerikos Valstijas 1951-aisiais (teigiama, kad prekiavo degtine, dirbo taksistu, studijavo dailę). Kalifornijoje baigė žurnalistikos kursus, o Los Andželo universitete įgijo antropologo diplomą.

REKLAMA


Kūrybinis pakilimas ir šlovė K. Kastanedą aplankė 1968 m., kai jis pradėjo savo kūrinių seriją. 1973-iaisiais apgynė daktaro disertaciją ir tapo Kalifornijos universiteto profesoriumi. Buvo vedęs, tačiau išsiskyrė po pusmečio. Vienas vyras skelbiasi esąs K. Kastanedos sūnus, nors jam nepavyko to įrodyti.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 180 metų
GARLAIVIS BE BURIŲ PERPLAUKĖ ATLANTĄ


1838 m. balandžio 22 d. pirmą kartą garlaivis be pagalbinių burių (nors jas turėjo), varomas tik garo variklio, perplaukė Atlantą. Laivas su mentračiais „Sirius“ buvo pastatytas 1837 m. Škotijoje, Lito uostamiestyje. 1838 m. balandžio 4 d. jis išplaukė iš Korko (Airijoje). Juo plaukė 32 įgulos nariai ir 40 keleivių. Triumuose buvusių 450 tonų anglių neužteko, todėl kūrikams teko deginti kajučių baldus ir čiužinius, stiebus, turėklus, grindlentes. Per vandenyną laivas plaukė 18 parų, kol galiausiai pasiekė Niujorką.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 160 metų
GIMĖ MAKSAS PLANKAS


1858 m. balandžio 23 d. Kylyje (Vokietijoje) teisės profesoriaus ir liuteronų pastoriaus dukters šeimoje gimė fizikas, kvantinės mechanikos pradininkas, Nobelio premijos laureatas Maksas Plankas. Kai berniukui buvo devyneri, šeima persikėlė į Miuncheną, kur tėvas pradėjo dėstyti universitete. Maksui gimnazijoje labiausiai sekėsi matematika, jis taip pat turėjo išskirtinių muzikinių gabumų, rašė muzikinius kūrinius ir galėjo tapti kompozitoriumi.


Visgi jaunuolis pasirinko fiziką. Studijavo Miuncheno ir Berlyno Humboltų universitetuose. 1879 m. apgynė daktaro disertaciją „Apie antrąjį termodinamikos dėsnį“. Dirbo įvairiuose universitetuose, skaitė paskaitas užsienio šalyse. Itin daug nuveikė kvantinės fizikos, spinduliavimo teorijos srityse. 1918-aisiais pelnė Nobelio premiją. Mirė 1947 m. spalio 4 d. Berlyne, sulaukęs 89-erių.


Parengė Manvydas VITKŪNAS