Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija

Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 30 metų
SUSPROGDINTAS LĖKTUVAS


1987 m. lapkričio 29 d. virš Andamanų jūros, netoli Birmos krantų, ore sprogo Pietų Korėjos oro bendrovės „Korean Air“ lėktuvas „Boeing 707“, skridęs iš Bagdado (Irake) į Seulą (Pietų Korėjoje) su tarpiniais nusileidimais Abu Dabyje (Jungtiniuose Arabų Emyratuose) ir Bankoke (Tailande). Laineriu skrido 104 keleiviai ir 11 įgulos narių. Lėktuve sprogo užtaisas, visi skridę žmonės žuvo. Tyrimo metu paaiškėjo, kad bombą, paslėptą radijo imtuve, į lėktuvą Bagdade įsinešė Šiaurės Korėjos agentai (vyras ir moteris), turėję padirbtus Japonijos piliečių pasus. Abu Dabyje jiedu išlipo, o laineriui tęsiant kelionę įvyko sprogimas. Tyrimo metu teroristė buvo sulaikyta Bahreine, jos porininkas nusižudė. Paaiškėjo, kad teroro aktas Pietų Korėjos lėktuve buvo surengtas Šiaurės Korėjos valdžios nurodymu, siekiant pakenkti Pietų Korėjos saugumo įvaizdžiui prieš Seule 1988 m. vykusias vasaros olimpines žaidynes.

REKLAMA


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 80 metų
MIRĖ SILVESTRAS ŽUKAUSKAS


1937 m. lapkričio 26 d. Davalgonių dvare (dab. Ramučiuose, Kauno r.) mirė pirmasis atkurtos Lietuvos kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas. Jis gimė Poškiečių kaime (Pakruojo r.) 1860 m. gruodžio 31 d. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje. Nuo 1881 m. tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje. Baigė Vilniaus karo mokyklą, vėliau mokėsi Kijevo karininkų artilerijos mokykloje. 1894-aisiais Kaune susituokė su Žozefina Hasdorfaite. Perėjęs į evangelikų reformatų tikėjimą, įgavo galimybę siekti karjeros, mat lietuviams katalikams Rusijos kariuomenėje karjeros galimybės buvo itin ribotos. 1904–1905 m. dalyvavo Rusijos kare su Japonija. 1914-aisiais prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, buvo paskirtas pulko vadu. Dalyvavo kautynėse su vokiečių pajėgomis Lenkijos, Lietuvos, Latvijos teritorijose, buvo sužeistas. Nuo 1915 m. – divizijos vadas, nuo 1916 m. – generolas majoras.


1918-aisiais grįžo į tėvynę, tapo vienu iš nepriklausomos Lietuvos kariuomenės steigėjų, trumpai ėjo krašto apsaugos ministro pareigas, 1919–1920 m. (su pertrauka) ir 1923–1928 m. buvo vyriausiasis kariuomenės vadas. Jo vadovaujama Lietuvos kariuomenė 1919-aisiais išstūmė iš Lietuvos bolševikus, o 1920 m. ties Giedraičiais, Širvintomis ir Musninkais sustabdė lenkų pajėgų veržimąsi į Lietuvos gilumą. 1928 m. išėjo į atsargą, už nuopelnus valstybei prie Kauno gavo 55 ha žemės ir gyveno Davalgonių dvare, kur ir mirė, sulaukęs 76-erių. Iškilmingai palaidotas Kaune, laidotuvių ceremonija buvo transliuojama per radiją. Sovietmečiu naikinant kapines, tiksli jo kapo vieta tapo nežinoma.

REKLAMA


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 390 metų
OLIVOS JŪRŲ MŪŠIS


1627 m. lapkričio 28 d. pietinėje Baltijos jūros dalyje, Gdansko (Dancigo) įlankoje, ties Olivos miestu, vyko Abiejų Tautų Respublikos (ATR), arba Lenkijos ir Lietuvos valstybės, ir Švedijos karinių laivynų kautynės. Tai vienas įdomiausių 1600–1612 m. ATR karo su Švedija epizodų. Nuo 1627-ųjų vasaros stiprus švedų laivynas blokavo Dancigo uostą. Rudenį daugelis laivų grįžo į Švediją, įlankoje liko tik šeši. ATR Dancige turėjo dešimt laivų, tačiau tik keturi iš jų buvo tikri karo laivai, galintys prilygti švediškiems, kiti – patrankomis apginkluoti prekiniai laivai. Pirmasis ATR laivų bandymas stoti į mūšį lapkričio 26 d. buvo nesėkmingas, flagmanas užplaukė ant seklumos. Tačiau lapkričio 28-ąją ATR laivų ataka buvo sėkminga: vienas švedų laivas buvo užgrobtas, vienas – nuskandintas, kiti pasitraukė. Mūšyje buvo mirtinai sužeisti abiejų kovojusių šalių vadai. Tai buvo viena iš vos kelių ATR pajėgų pergalių jūroje.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 590 metų
GIMĖ KAZIMIERAS JOGAILAITIS


1427 m. lapkričio 30 d. Krokuvoje gimė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis. Tuo metu jo tėvui Jogailai jau buvo beveik aštuoniasdešimt, o mamai Sofijai Alšėniškei – daugmaž 22-eji. Tėvui mirus, Kazimierui tebuvo septyneri, o vyresniajam broliui Vladislovui – dešimt metų. Tačiau berniukai greitai turėjo perimti valstybės vairą, ir netrukus po tėvo mirties buvo karūnuotas Vladislovas Varnietis. 1440-aisiais trylikametis Kazimieras tapo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, o po brolio žūties mūšyje su turkais prie Varnos perėmė ir Lenkijos sostą. Amžininkai aprašė Kazimierą kaip aukšto ūgio, grubių veido bruožų vyrą, labai mėgusį medžioklę.


Kol Kazimieras buvo nepilnametis, Lietuvoje už jį valdė Ponų Taryba, vadovaujama Jono Goštauto. 1447 m. Kazimieras pasirašė privilegiją, kuria pasižadėjo išlaikyti tokias Lietuvos sienas, kokios buvo Vytauto laikais, padidino bajorų teises. Jo valdymo metais buvo patvirtintas vadinamasis Kazimiero teisynas – pirmasis Lietuvos teisės aktų kodeksas. Kazimiero žmona Elžbieta pagimdė trylika vaikų – šešis sūnus ir septynias dukteris. Ji vadinama karalių motina, mat net keturi jos sūnūs tapo karaliais: Vladislovas II – Čekijos ir Vengrijos, Jonas Albrechtas, Aleksandras ir Žygimantas (vėliau pramintas Senuoju) – Lenkijos (pastarieji du kartu tapo ir Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais). Sūnus Kazimieras po mirties buvo paskelbtas šventuoju, Lietuvos globėju. Kazimieras Jogailaitis mirė 1492 m. birželio 7 d. Gardine. Jam buvo 64-eri.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 410 metų
GIMĖ DŽONAS HARVARDAS


1607 m. lapkričio 26 d. Londone gimė krikščionių misionierius Džonas Harvardas, kurio vardu pavadinta viena labiausiai prestižinių pasaulio aukštųjų mokyklų – Harvardo universitetas. Buvo ketvirtas iš devynių vaikų mėsos krautuvės savininko šeimoje. 1625 m. Džono tėvas ir du broliai mirė nuo maro, ir netrukus mama ištekėjo antrą kartą. 1632-aisiais Dž. Harvardas Kembridže baigė koledžą, 1636 m. vedė, po metų išvyko į Šiaurės Ameriką. Įsikūręs Masačusetse, tapo populiariu pastoriumi. Mirė nuo tuberkuliozės Bostone, sulaukęs vos 30-ies. Vaikų neturėjo, pusę sukauptų pinigų (779 svarus) ir biblioteką paliko ką tik įsteigtam koledžui, ilgainiui išaugusiam į vieną garsiausių pasaulio universitetų. Jam prigijo Harvardo vardas. Šalia universiteto stovi paminklas Dž. Harvardui, pusiau juokais vadinamas trijų netiesų paminklu. Pirma – Dž. Harvardas nebuvo universiteto steigėjas – tik vienas iš jo mecenatų. Antra, koledžas, iš kurio išaugo universitetas, įsteigtas ne 1638 m., kaip rašoma ant postamento, o 1636-aisiais. Trečia, Dž. Harvardo skulptūra yra išgalvota, nes nėra išlikusių jokių autentiškų jo paveikslų.


Parengė Manvydas VITKŪNAS








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)