Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija

Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 20 metų
GIMĖ SEPTYNETAS


1997 m. lapkričio 19 d. Di Moine (Jungtinių Amerikos Valstijų Ajovos valstijoje) 29 metų Bobi Makoj pagimdė iškart septynis vaikus – keturis berniukus ir tris mergaites. Kartu su vyru Keniu dukrą jau auginusi moteris antrojo nėštumo metu iš gydytojų išgirdusi, kad laukiasi septyneto, neteko amo. Specialistai prognozavo, esą labai nedaug vilties, kad visi mažyliai išgyvens. Tačiau stebuklas įvyko – visi septyni vaikai (sūnūs Kenetas Robertas, Brendonas Džeimsas, Natanas Rojus ir Džoelis Stivenas bei dukros Aleksis Mej, Natali Sju ir Kelsi En) sėkmingai išgyveno.


Tiesa, du naujagimius teko iškart operuoti. Staiga daugiavaikę tapusią šeimą telefonu pasveikino prezidentas Bilas Klintonas. Valstijos valdžia padovanojo šeimai namą, mikroautobusą ir užtikrino, kad visi vaikai galės nemokamai mokytis bet kurioje Ajovos aukštojoje mokykloje. Vaikų tėvai sakė, kad buvo nelengva. „Būtume sunkiai išsivertę be artimųjų ir draugų pagalbos. Įsivaizduokite, per dieną reikėdavo pakeisti 50 sauskelnių. Parduotuvėje viską pirkdavome urmu akcijų metu.“ 2015 m. septynetukui sukako aštuoniolika, visi vaikai baigė mokyklą ir pasirinko savo gyvenimo kelią.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 190 metų
MIRĖ VILHELMAS HAUFAS


1827 m. lapkričio 18 d. Štutgarte, nesulaukęs 25-erių, mirė vokiečių rašytojas Vilhelmas Haufas. Jis gimė Štutgarte 1802 m. lapkričio 29 d. Tėvas, Viurtembergo karalystės užsienio reikalų ministerijos sekretorius, mirė, kai berniukui buvo septyneri. Mama su keturiais vaikais išvyko pas savo tėvus į Tiubingeną. Vilhelmas mėgo leisti laiką turtingoje senelio bibliotekoje. Tiubingeno universitete baigė filosofijos ir teologijos studijas.


Tapęs Viurtembergo kariuomenės generolo namų mokytoju, su savo auklėtiniais daug keliavo po Vokietiją, Nyderlandus, Belgiją, Prancūziją. Vaikams jis parašė pirmąją pasakų knygą (iš viso yra trys dideli V. Haufo pasakų rinkiniai). Jo nuostabios pasakos (apie nykštuką Nosį, mažąjį Muką, kalifą gandrą ir daugelis kitų) skaitomos iki šiol. V. Haufas taip pat sukūrė kelis romanus (vienas iš jų, „Lichtenšteinas“, laikomas vienu geriausių vokiečių istorinių romanų), parašė novelių, satyrų. 1927 m. sausį jaunasis literatas vedė, o jau tų pačių metų rudenį mirė nuo šiltinės.

Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 40 metų
AVIAKATASTROFA MADEIROJE


1977 m. lapkričio 19 d. Portugalijai priklausančios Madeiros salos sostinės Funšalio oro uoste įvyko skaudi nelaimė: oro bendrovės „TAP Portugal“ laineris „Boeing 727“, atskridęs iš Briuselio (su tarpiniu nusileidimu Lisabonoje), liedamasis išriedėjo iš kilimo ir tūpimo tako, rėžėsi į tiltą, sudužo ir užsidegė. Žuvo 131 žmogus, išgyveno 33. Funšalio oro uostas seniai garsėjo kaip labai sudėtingas dėl trumpo kilimo ir tūpimo tako ir čia vyraujančio stipraus vėjo. Būtent oro uosto ypatumai ir sudėtingos oro sąlygos lėmė katastrofą. Po šios nelaimės oro uosto kilimo ir tūpimo takas buvo gerokai pailgintas.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 230 metų
GIMĖ LUI ŽAKAS MANDĖ DAGERAS


1787 m. lapkričio 18 d. Kormėjuje an Parizi gimė vienas iš fotografijos pradininkų Lui Žakas Mandė Dageras. Trylikos metų sūnų tėvai atidavė mokytis pas architektą. Šešiolikos jis pradėjo dirbti teatro dekoratoriaus padėjėju, taip pat išbandė profesionalaus šokėjo, lyno akrobato profesijas, tačiau galiausiai tapo labai vertinamu teatro dekoratoriumi. Nuo vaikystės nestokojęs gabumų dailei ir puikiai jusdamas perspektyvą, jis labai išmaniai paruošdavo sceną spektakliams, taip pat kūrė puikias dioramas. Susižavėjęs fotografija, 1839 m. išrado dagerotipiją – vaizdo fiksavimo ant poliruotos sidabru dengtos plokštelės būdą. Dagerotipija labai greitai išpopuliarėjo (ši technologija pasiekė ir Lietuvą), L. Ž. M. Dageras tapo žymiu ir turtingu žmogumi. Jis mirė 1851 m. liepos 10 d. Bri prie Marnos, eidamas 64-uosius metus.

REKLAMA


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 60 metų
MIRĖ MSTISLAVAS DOBUŽINSKIS


1957 m. lapkričio 20 d. Niujorke mirė rusų ir lietuvių dailininkas Mstislavas Dobužinskis. Jis gimė 1875 m. rugpjūčio 2 d. Naugarde (Rusijoje). Tėvas buvo iš Lietuvos bajorų kilęs Rusijos kariuomenės generolas, mama – aktorė. Kai Mstislavas buvo dar visiškai mažas, tėvai išsiskyrė. Berniukas didesnę dalį laiko gyveno su tėvu. Jam daug kartų teko keisti gyvenamąją vietą ir mokyklą. M. Dobužinskis mokėsi Kišiniove, Vilniuje, Sankt Peterburge.


Dailę studijavo Rusijoje ir Vokietijoje. Bendravo su Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu, vertino jo kūrybą. Po Spalio perversmo dėstė dailę Petrograde, Vitebske. Paragintas Jurgio Baltrušaičio, 1923 m. persikėlė gyventi į Lietuvą, tapo jos piliečiu. Gyveno Kaune, dažnai išvykdavo padirbėti į kitas šalis (Latviją, Angliją, Prancūziją). Pelnė pripažinimą kaip puikus scenografas (apipavidalino net 38 Kaune veikusio Valstybės teatro spektaklius), dėstė Kauno meno mokykloje, iliustravo knygas, parašė darbų apie Lietuvos heraldiką ir veksilologiją, dalyvavo kuriant lietuviškus valstybinius apdovanojimus, pašto ženklus. 1939 m. išvyko į Vakarus, gyveno ir dirbo Anglijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Mirė sulaukęs 82-ejų. Palaidotas Paryžiuje.

Parengė Manvydas VITKŪNAS