Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija

Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 130 metų
PATENTUOTAS GRAMOFONAS


1887 m. lapkričio 8 d. inžinierius Emilis Berlineris (1851–1929) Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) patentavo gramofoną. Jis gimė žydų šeimoje Hanoveryje (Vokietijoje), o nuo 1870 m. gyveno JAV. Kurį laiką vertėsi atsitiktiniais darbais – prekiavo laikraščiais, plovė indus, prižiūrėjo arklides. Tačiau nuolat uoliai mokėsi, ypač gilino žinias apie elektrą, ryšių įrangą (sukonstravo mikrofoną), vykdė įvairius eksperimentus ir galiausiai tapo žymiu konstruktoriumi. Dirbo garsioje „Bell Telephone“ kompanijoje. 1887 m. patentavo garso įrašymo ir atkūrimo įrenginį – gramofoną. Iš pradžių įrašai buvo daromi ant cilindro, o nuo 1888-ųjų imta naudoti plokšteles. 1895 m. buvo įkurta „Berliner Gramophone“ kompanija, pradėjusi prekiauti garso įrašų plokštelėmis. E. Berlineris taip pat sukonstravo patobulintas audimo stakles, lėktuvo variklį, vieną pirmųjų sraigtasparnio versijų.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 170 metų
MIRĖ FELIKSAS MENDELSONAS


1847 m. lapkričio 4 d. Leipcige mirė vokiečių kompozitorius Jakobas Liudvigas Feliksas Mendelsonas-Bartoldis, geriau žinomas tiesiog kaip Feliksas Mendelsonas. Jis gimė Hamburge apsikrikštijusio žydo bankininko šeimoje 1809 m. vasario 3 d. Vaikystę praleido uostamiestyje, vėliau su šeima gyveno Berlyne. Mokėsi pas kompozitorių Karlą Celterį (jis supažindino jaunąjį muziką su genialiuoju vokiečių rašytoju, humanistu, politiku, mokslininku ir filosofu Johanu Volfgangu Gėte).


Daug keliavo po Europą, dirbo labai kūrybiškai. Nugyveno tik 38 metus, tačiau spėjo sukurti nuostabių kone visų klasikinės muzikos žanrų kūrinių. Tarp jų – trys operos, penkios simfonijos, uvertiūra. Bene žinomiausias F. Mendelsono kūrinys – Vestuvių maršas, dažniausiai vadinamas tiesiog Mendelsono maršu. Pirmą kartą šis maršas nuskambėjo Anglijoje 1847-aisiais, o ypač populiarus tapo po to, kai 1858 m. sausio 25 d. Londone F. Mendelsonas vargonais jį pagrojo per princesės Viktorijos ir Prūsijos kronprinco Frydricho vestuves. Ilgainiui šis kūrinys tapo populiariausiu vestuvių maršu pasaulyje. Kompozitorius mirė, vieną po kito patyręs du insultus.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 170 metų
GIMĖ BREMAS STOKERIS


1847 m. lapkričio 8 d. Klontarfe (šalia Dublino, Airijoje) gimė rašytojas Bremas Stokeris. Jis buvo trečias iš septynių vaikų šeimoje. Vaikystėje labai sirgo, iki septynerių metų beveik negalėjo vaikščioti. Galiausiai išsikapstęs iš ligų berniukas netgi tapo geru futbolininku. Baigęs studijas Dubline dirbo valstybės tarnyboje, taip pat prisidurdavo kaip žurnalistas ir teatro kritikas. Daug bendravo su aktoriumi Henriu Irvingu, padėjusiu B. Stokeriui tapti Licėjaus teatro Londone direktoriumi. B. Stokeris parašė daug apsakymų, apysakų, tačiau labiausiai išgarsėjo 1897 m. pasirodžiusiu romanu „Drakula“, sulaukusiu daugybės ekranizacijų. Rašytojas mirė Londone 1912 m. balandžio 20 d.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Lapkričio 7 d. prieš 10 metų
KOŠMARAS SUOMIJOS MOKYKLOJE


2007 m. lapkričio 7 d. Suomijos Jokelos mieste visą šalį sukrėtė nusikaltimas: aštuoniolikmetis moksleivis Peka Erikas Auvinenas, ginkluotas pistoletu „Sig Sauer Mosquito“, atėjo į savo mokyklą ir per šešias minutes nušovė aštuonis žmones, dar dvylika sužeidė, bandė padegti pastatą, netaikliai šaudė į atskubėjusius policijos pareigūnus, galiausiai paleido šūvį sau į galvą ir tą pačią dieną mirė ligoninėje. Tarp žuvusiųjų buvo penki moksleiviai, sužeistiesiems bandžiusi padėti medicinos sesuo ir mokyklos direktorė. Prieš pat žudynes šaulys įkėlė grasinamą vaizdo įrašą į internetą. Nustatyta, kad vaikinas sirgo depresija, o prieš žudynes jį paliko mergina.

REKLAMA


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 150 metų
GIMĖ MARIJA SKLODOVSKA-KIURI

1867 m. lapkričio 7 d. Varšuvoje gimė fizikė ir chemikė, du kartus Nobelio premijos laureatė Marija Sklodovska-Kiuri. Mergaitės tėvas, dirbęs mokytoju, kaip išmanydamas stengėsi išmaitinti šeimą, kurioje augo penki vaikai, ir gydyti džiova sergančią žmoną. Marija vaikystėje neteko mamos ir vienos iš seserų. Ji stengėsi kuo geriau mokytis, garsėjo ypatingu kruopštumu. Kartu su seserimi Bronislava jos sutarė padėti viena kitai siekti išsilavinimo ir išvyko į Prancūziją. Kol Marija dirbo guvernante, jos padedama Bronislava studijavo mediciną. Tapusi gydytoja, Bronislava finansiškai rėmė Mariją, 24-erių įstojusią į Sorbonos universitetą. Studijuodama fiziką ir chemiją Marija pasižymėjo kaip itin gabi studentė. Ji – pirmoji moteris, tapusi Sorbonos universiteto dėstytoja.


1895 m. M. Sklodovska ištekėjo už fiziko ir chemiko Pjero Kiuri. Gimus pirmajai dukrai, Marija ėmėsi rengti disertaciją radioaktyvumo klausimais. Kartu su vyru atrado cheminius elementus ir juos pavadino poloniu (Lenkijos garbei) ir radžiu. 1903-iaisiais Marija ir Pjeras Kiuri kartu su Anri Bekereliu pelnė Nobelio premiją už fizikos tyrimus, 1911 m. M. Kiuri buvo apdovanota Nobelio premija už laimėjimus chemijos srityje. Pirmojo pasaulinio karo metais M. Kiuri labai daug nuveikė plėtodama radiologinius tyrimus, diegdama rentgeno aparatus karo ligoninėse. Ji mirė 1934 m. liepos 4 d. Alpių kalnų miestelyje Pasi (Prancūzijoje) nuo leukemijos. Manoma, kad ligą sukėlė didelės radiacijos dozės, gautos atliekant eksperimentus. Mokslininkės dukra chemikė Irena Žolio-Kiuri taip pat tapo Nobelio premijos laureate, o duktė Eva Denisė Kiuri buvo žymi teatro ir muzikos kritikė.


Parengė Manvydas VITKŪNAS