Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija

Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Rugsėjo 29 d. prieš 470 metų
GIMĖ MIGELIS SERVANTESAS


1547 m. rugsėjo 29 d. Alkala del Henareso mieste, netoli Madrido, kilmingoje, bet nuskurdusioje šeimoje gimė ispanų rašytojas Migelis Servantesas de Savedra, labiausiai jis išgarsėjo romanu „Išmoningasis bajoras Don Kichotas lamančietis“. Būsimojo rašytojo tėvas buvo barzdaskutys ir chirurgas, o mama rūpinosi septynių vaikų auklėjimu. 1569 m. M. Servantesas išvyko į Italiją, įstojo į ten dislokuotos Ispanijos kariuomenės dalinį. 1571 m. dalyvavo garsiose Lepanto kautynėse su turkais, sužeistas į krūtinę ir kairę ranką. „Kare netekau kairės rankos, kad dešiniąja galėčiau rašyti“, – vėliau sakė rašytojas.


1575 m. Alžyro piratams užpuolus laivą, kuriuo plaukė M. Servantesas, jis atsidūrė nelaisvėje, penkerius metus praleido Šiaurės Afrikoje, kol buvo išpirktas iš nelaisvės. 1584 m. rašytojas vedė devyniolikmetę Kataliną de Salasar Palasijos. M. Servantesas tarnavo ir Ispanijos, ir Portugalijos karaliams. 1585 m. išspausdinta pirmoji M. Servanteso novelė, vėliau kelerius metus jis rašė pjeses, bet publika jas sutiko skeptiškai. 1605 m. pasirodė pirmasis romano „Don Kichotas“ tomas. Šią knygą skaitė M. Servanteso amžininkai ir daugybė vėlesnių kartų, riteris Don Kichotas, jo tarnas Sančas Pansa ir riterio širdies dama Dulsinėja užkariavo daugybės žmonių širdis. M. Servantesas taip pat rašė komedijas, dramas, bet išliko tik dalis. Nors ir pelnęs pripažinimą, rašytojas vertėsi sunkiai. Senatvėje kuklias santaupas teko atiduoti kaip vienintelės dukters Izabelės kraitį. Rašytojas mirė 1616 m. balandžio 22 d. Madride.

REKLAMA


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Rugsėjo 29 d. prieš 450 metų
ŠV. MYKOLO DIENOS SKERDYNĖS


1567 m., naktį iš rugsėjo 29 d. (Šv. Mykolo Arkangelo diena) į rugsėjo 30 d. Prancūzijos pietuose, Nimo mieste, hugenotai (protestantai), nepatenkinti valdžios ir Katalikų bažnyčios vykdomu persekiojimu, surengė sąmokslą. Vykstant miesto mugei, jie sučiupo Nimo vyskupo rūmuose vietos katalikų vadovus, kunigus ir vienuolius, juos nužudė, o kūnus sumetė į rūmų kieme buvusį šulinį. Šis įvykis tapo viena iš kibirkščių, įžiebusių Antrąjį hugenotų karą, alinusį Prancūziją 1567–1568 m.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Rugsėjo 26 d. prieš 20 metų
KATASTROFA INDONEZIJOJE


1997 m. rugsėjo 26 d. netoli Medano sudužo oro bendrovės „Garuda Indonesia“ laineris „Airbus A300B4–220“, skridęs iš šalies sostinės Džakartos į Medaną. Tragedija įvyko dėl skrydžių valdymo centro dispečerio klaidos – vienu metu kontroliuodamas kelių lėktuvų skrydžius, jis smarkiai suklydo ir davė orlaivio įgulai ne tokius nurodymus. Lakūnai, bandydami susigaudyti, ar dispečerio komandos yra teisingos, visiškai susipainiojo, pasirinko netinkamą skrydžio kryptį, ir galiausiai orlaivis, užuot pasiekęs oro uostą, rėžėsi į kalvą. Žuvo 234 lėktuvu skridę keleiviai ir įgulos nariai.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Rugsėjo 25 d. prieš 120 metų
GIMĖ VILJAMAS FOLKNERIS


1897 m. rugsėjo 25 d. Niu Olbanyje (JAV, Misisipės valstija) gimė modernizmo krypties rašytojas, Nobelio premijos laureatas Viljamas Katbertas Folkneris. Jo prosenelis Viljamas Klarkas Folkneris buvo JAV pilietinio karo dalyvis ir rašytojas. V. Folkneris nuo vaikystės buvo įsimylėjęs Estelę Oldem, tačiau 1918 m. ji ištekėjo už kito vyro. Nusiminęs Viljamas norėjo kuo skubiau išvykti į Europą ir kautis Pirmojo pasaulinio karo fronte, tačiau jo prašymas buvo atmestas. Atkaklus vaikinas įstojo į karo lakūnų mokyklą, tačiau kol baigė mokslus, karas pasibaigė. Įstojęs į Misisipės universitetą, V. Folkneris greitai metė studijas ir atsidėjo literatūrinei veiklai. Iš pradžių jis buvo žinomas kaip poetas, tačiau 1925 m. rašytojas Šervudas Andersonas primygtinai rekomendavo V. Folkneriui atsidėti prozai ir rašyti apie tai, ką jaunasis literatas labai gerai pažinojo – JAV pietinių valstijų gyvenimą. Šis patarimas buvo lemtingas.


Netrukus V. Folknerio vaizduotėje ir popieriuje gimė Joknapatofos apygarda ir joje gyvenančios Sartorių, de Speinų ir kitos pietiečių šeimos, o jų likimai susipynė daugelyje jo kūrinių. Literatūros kritikai labai vertino V. Folknerio kūrybą, tačiau skaitytojai ne visada suprasdavo. Ilgą laiką V. Folknerio romanai buvo laikomi perdėm sudėtingais, tiražai buvo nedideli, ir norėdamas aprūpinti šeimą rašytojas pradėjo kurti scenarijus Holivudo filmams. Iš viso V. Folkneris parašė devyniolika romanų ir trylika novelių rinkinių. 1949 m. tapo Nobelio literatūros premijos laureatu. Jis taip pat du kartus pelnė prestižinę Pulicerio premiją. 1929 m. V. Folkneris vedė savo mylimąją E. Oldem (kai ji išsiskyrė su pirmuoju vyru), jie susilaukė dviejų dukterų. Rašytojas mirė nuo trombozės 1962 m. liepos 6 d. Oksforde (Misisipės valstija), eidamas 65-uosius metus.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Rugsėjo 24 d. prieš 60 metų
ĮVYKIAI LITL ROKE


1957 m. rugsėjo 24 d. juodaodžių moksleivių apsaugai nuo baltųjų rasistų Litl Roko mieste (JAV, Arkanzaso valstija) buvo pasitelktos JAV kariuomenės pajėgos. Ši istorija tapo vienu iš ryškiausių juodaodžių kovos už savo teises puslapių. Prasidėjus naujiems mokslo metams, vadovaudamiesi pasikeitusiais įstatymais, draudžiančiais rasinę segregaciją, kai kurių juodaodžių vaikų tėvai pradėjo savo vaikus leisti į mokyklas, kuriose iki tol mokėsi tik baltieji. Mokyklos pakluso įstatymui ir vaikus priėmė, tačiau tai sukėlė didžiulį dalies rasistiškai nusiteikusių baltųjų neprasitenkinimą. Jau pirmą mokymosi dieną prie mokyklos susirinko minia priešiškai nusiteikusių baltųjų, o Arkanzaso valstijos gubernatorius pasiuntė Nacionalinės gvardijos dalinį, kurio kariai turėjo „palaikyti viešąją tvarką“.


Jie neįleido juodaodžių moksleivių į mokyklą. Beveik tris savaites vaikai praleido namuose, kol federalinis teismas nurodė gubernatoriui netrukdyti moksleiviams. Rugsėjo 23 d. devyni juodaodžiai atėjo į mokyklą, tačiau rasistai ją vėl apsupo. Namo vaikai iš mokyklos teritorijos buvo išvežti slapta, mikroautobuse paslėpti po antklodėmis. Jau kitą dieną JAV prezidento Dvaito Eizenhauerio nurodymu į Litl Roką atvyko šimtai 101-osios oro desanto divizijos karių ir saugojo juodaodžius vaikus pakeliui į mokyklą ir į namus. Po dviejų mėnesių kariai išvyko, ir vaikai tęsė mokslus. Nors ir sulaukę daugybės užgauliojimų, aštuoni iš devynių garsiųjų Litl Roko moksleivių baigė mokyklą, o vienas buvo pašalintas už muštynes.


Parengė Manvydas Vitkūnas